Radiologiniai tyrimai: ką tiria ir kuo skiriasi MRT, KT bei rentgenas?

2024-02-12Straipsniai

atnaujinta: 2026-10-08

Radiologiniai tyrimai – inti svarbi šiuolaikinės diagnostikos dalis, leidžianti gydytojams neinvaziniu būdu įvertinti kaulų, sąnarių, minkštųjų audinių, kraujagyslių ir vidaus organų būklę bei pastebėti jų pakitimus. Priklausomai nuo tiriamos srities ir paciento simptomų, gali būti atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas (MRT), kompiuterinė tomografija (KT), rentgeno ar kitas vaizdinės diagnostikos tyrimas.

Nors MRT, KT ir rentgenas padeda įvertinti vidines organizmo struktūras, kiekvienas radiologinis tyrimas veikia skirtingais principais. Magnetinis rezonansas naudoja stiprų magnetinį lauką ir radijo dažnių bangas, o atliekant KT ir rentgeno tyrimus naudojama jonizuojanti spinduliuotė. Todėl tinkamiausią diagnostikos metodą kiekvienu atveju parenka gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę ir tyrimo tikslą.

Ką vadiname radiologiniais tyrimais ir kada jie atliekami?

Radiologinis tyrimas – tai vaizdinės diagnostikos metodas, kuriuo vertinama žmogaus kūno vidaus struktūra. Šie tyrimai gali būti atliekami siekiant nustatyti ligos ar traumos priežastį, patikslinti diagnozę, įvertinti pakitimų pobūdį arba stebėti ligos eigą bei gydymo rezultatus. Konkretus tyrimas pasirenkamas pagal tai, kokią kūno sritį ir kokio pobūdžio audinius ar pakitimus norima įvertinti.

Ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei ir plečiantis ligų diagnostikos galimybėms, radiologinių tyrimų poreikis auga. „Meliva“ klinikose pacientams atliekami magnetinio rezonanso tomografijos, kompiuterinės tomografijos bei rentgeno tyrimai. Kaip pastebi V. Pavardė, kuo anksčiau diagnozuojami sveikatos sutrikimai, tuo anksčiau galima parinkti pacientui reikalingą gydymą. Įvairių radiologinių tyrimų galimybės leidžia atlikti skirtingus diagnostikos tyrimus ir anksti nustatyti ligas ar negalavimų priežastį.

„Pastebime, kad radiologinių tyrimų poreikis nuolat auga ir eilės didėja, todėl, siekdami, kad gyventojai tyrimus galėtų gauti greičiau ir patogiau, teikiame pilną radiologinių paslaugų kompleksą. Mūsų klinikose pacientai gali atlikti magnetinio rezonanso tomografijos, kompiuterinės tomografijos bei rentgeno tyrimus, o moderni, naujausios kartos aparatūra užtikrina aukščiausią suteikiamos paslaugos kokybę“, – sako A. Beniušytė.

Kokį radiologinį tyrimą atlikti, sprendžiama atsižvelgiant į paciento simptomus, tiriamą kūno sritį, galimą diagnozę ir konkretaus tyrimo diagnostines galimybes. Todėl MRT, KT ir rentgeno tyrimai neturėtų būti vertinami kaip vienas kitą pakeičiantys metodai – kiekvienas jų turi skirtingų privalumų.

Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT): ką jis parodo ir kada atliekamas?

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – tai neinvazinis vaizdinės diagnostikos metodas, leidžiantis gauti detalius įvairių žmogaus organizmo struktūrų, ypač minkštųjų audinių, vaizdus. Priklausomai nuo situacijos, gali būti atliekamas galvos smegenų MRT tyrimas, stuburo MRT, sąnarių, pilvo ir dubens organų MRT tyrimai. Taip pat magnetinis rezonansas yra taikomas krūtims, širdžiai, kraujagyslėms ir kitoms sritims įvertinti. Atsižvelgiant į tyrimo tikslą, MRT gali būti atliekamas be kontrastinės medžiagos arba ją naudojant. Svarbu paminėti, kad vienas svarbiausių MRT skirtumų nuo kompiuterinės tomografijos ar rentgeno tyrimo yra tai, kad tyrimo metu nėra naudojama jonizuojanti spinduliuotė.

Kaip iš tiesų veikia magnetinis rezonansas?

MRT tyrimo metu naudojamas stiprus magnetinis laukas ir radijo dažnių bangos. Magnetinis laukas veikia žmogaus organizme esančius vandenilio atomų branduolius, o radijo dažnių impulsai laikinai pakeičia jų būseną. Jiems grįžtant į pradinę būseną išskiriami signalai, kuriuos MRT sistema užfiksuoja ir kompiuteriu paverčia detaliais tiriamų audinių bei organų vaizdais.

Skirtingi audiniai pasižymi nevienodomis savybėmis ir signalais, todėl MRT tyrimas leidžia išsamiai atskirti ir įvertinti įvairias minkštųjų audinių struktūras. Tyrimo metu pacientui svarbu gulėti ramiai ir kuo mažiau judėti, nes judesiai gali pabloginti gaunamų vaizdų kokybę.

Kai kuriais atvejais, siekiant geriau išryškinti tam tikrus audinius, kraujagysles ar pakitimus, MRT tyrimas atliekamas naudojant į veną leidžiamą kontrastinę medžiagą. Ar ji reikalinga, priklauso nuo tyrimo rūšies ir tyrimo tikslo.

Ką galima ištirti magnetinio rezonanso tyrimu?

Magnetinis rezonansas ypač vertingas vertinant minkštuosius audinius ir struktūras, kurių detaliam ištyrimui kitų vaizdinės diagnostikos metodų gali nepakakti. MRT tyrimu galima įvertinti galvos ir nugaros smegenis, stuburą, sąnarius, raiščius, sausgysles, raumenis, pilvo bei dubens organus, krūtis, urogenitalinę sistemą, širdį ir kraujagysles.

Pavyzdžiui, galvos ir stuburo MRT gali padėti nustatyti struktūrinius nervų sistemos pakitimus, sąnarių MRT – įvertinti kremzles, raiščius, sausgysles bei kitus minkštuosius audinius, o pilvo ir dubens MRT – detaliau ištirti šių sričių organus ir juose pastebėtus pakitimus. MRT taip pat naudojamas diagnozuojant ir stebint įvairias uždegimines, degeneracines, traumines, neurologines bei onkologines ligas.

Vis dėlto, svarbu suprasti, kad MRT nėra universaliai geriausias tyrimas kiekvienai sveikatos būklei. Ar konkrečiu atveju daugiau diagnostinės informacijos suteiks magnetinis rezonansas, kompiuterinė tomografija, rentgenas ar kitas tyrimas, sprendžia gydytojas, atsižvelgdamas į paciento simptomus, tiriamą sritį ir sveikatos būklę.

Kiek trunka MRT tyrimas?

MRT tyrimo trukmė priklauso nuo tiriamos kūno srities, pasirinkto tyrimo protokolo, tyrimo apimties ir nuo to, ar reikalinga kontrastinė medžiaga. Dažniausiai tyrimas trunka maždaug 20–60 minučių, tačiau konkreti trukmė gali skirtis nuo individualios situacijos.

Gydytoja radiologė Eglė Kirklienė atkreipia dėmesį, kad naujos kartos MRT aparatuose įdiegta sistema leidžia tyrimus atlikti perpus greičiau, lyginant su senesnės kartos įrenginiais. Pati tyrimo trukmė priklauso nuo to, kuri kūno dalis yra tiriama, pavyzdžiui, sąnarių tyrimai yra trumpiausi, kiek ilgiau užtrunka galvos ir stuburo tyrimai, o atliekant pilvo bei dubens organų tyrimus gali reikėti ir daugiau nei pusvalandžio.

Tyrimo metu MRT aparatas skleidžia pasikartojančius garsus, todėl pacientui paprastai suteikiamos klausos apsaugos priemonės arba ieškoma papildomų sprendimų. „Meliva“ klinikose naudojamas MRT aparatas yra iki 97 proc. tylesnis, jame įrengta garso sistema, leidžianti tyrimo metu klausytis muzikos, o lubose įrengtas saulėto pajūrio dangaus vaizdas. Šios priemonės gali padėti pacientui jaustis komfortiškiau ir sumažinti įtampą, ypač jei uždaros erdvės pacientui kelia nerimą.

Kompiuterinė tomografija (KT): ką parodo ir kada atliekamas KT tyrimas?

Kompiuterinė tomografija (KT) – tai neinvazinis radiologinis tyrimas, kurio metu naudojant rentgeno spindulius gaunami detalūs tiriamos kūno srities skerspjūvio vaizdai. Kompiuterinis jų apdorojimas leidžia gydytojui radiologui įvertinti organų, kaulų, kraujagyslių ir kitų audinių struktūrą bei pastebėti įvairius pakitimus.

KT tyrimas gali būti atliekamas vertinant galvos smegenis, krūtinės ląstą, plaučius, pilvo ir dubens organus, stuburą, kaulus bei kraujagysles. Jis taip pat naudojamas traumoms, vidiniam kraujavimui, uždegiminiams procesams, navikams ir jų išplitimui bei kitiems struktūriniams pakitimams nustatyti ar įvertinti. Dėl greito vaizdų gavimo kompiuterinė tomografija ypač svarbi ir skubios diagnostikos atvejais.

Kaip atliekamas KT tyrimas?

Kompiuterinės tomografijos tyrimo metu pacientas atsigula ant specialaus stalo, kuris juda pro žiedo formos kompiuterinio tomografo angą. Aparato viduje aplink tiriamą kūno sritį juda rentgeno spindulių šaltinis ir detektoriai, surenkantys duomenis iš skirtingų kampų. Kompiuterinė sistema šią informaciją paverčia plonais kūno srities „pjūvių“ vaizdais, kuriuos prireikus galima rekonstruoti skirtingose plokštumose ar trimatėje erdvėje.

Pats skenavimas paprastai yra greitas. Tyrimo metu svarbu nejudėti, o tiriant krūtinės ląstą ar pilvo organus pacientas gali būti paprašytas kelioms sekundėms sulaikyti kvėpavimą, kad judesiai nepablogintų vaizdų kokybės. „Meliva” klinikose naudojama automatizuota sistema leidžia radiologijos technologui dalį tyrimo parametrų nustatyti būnant šalia paciento. Tyrimo metu specialistas palaiko ryšį su pacientu, paaiškina, kada nejudėti ar sulaikyti kvėpavimą, ir stebi jo savijautą. „Vienas moderniausių prietaisų rinkoje išsiskiria itin aukšta kokybe – trumpesniu skenavimo laiku, tikslesniu kelių kūno sričių tyrimu vienu metu bei mažesniu kontrastinės medžiagos naudojimu. Nors jo dėka pacientas gauna mažesnę apšvitos dozę, tačiau gautų vaizdų kokybė nenukenčia ir leidžia gydytojui įvertinti net labai smulkias organų struktūras“, – pasakoja gydytoja radiologė Eglė Kirklienė. Šiuolaikiniuose KT aparatuose tyrimo parametrai parenkami taip, kad diagnostinei informacijai gauti būtų naudojama kiek įmanoma mažesnė jonizuojančios spinduliuotės dozė.

Kada KT tyrimui naudojama kontrastinė medžiaga?

Ne kiekvienam KT tyrimui reikalinga kontrastinė medžiaga. Ji naudojama tada, kai gydytojui reikia aiškiau atskirti kraujagysles, organus ir tam tikrus patologinius pakitimus arba įvertinti jų aprūpinimą krauju.

Atliekant daugelį kontrastinių KT tyrimų į veną suleidžiama jodo turinti kontrastinė medžiaga. Ji gali padėti tiksliau įvertinti kraujagysles, navikus, uždegiminius procesus bei įvairių organų pakitimus. Kai kuriuose pilvo ir virškinamojo trakto tyrimuose, priklausomai nuo tyrimo tikslo, gali būti naudojama ir geriama kontrastinė medžiaga.

Ar kontrastas konkrečiam pacientui reikalingas, sprendžiama pagal atliekamo KT tyrimo rūšį ir paciento sveikatos būklę. Prieš leidžiant kontrastinę medžiagą pacientui gali būti užduodami klausimai apie ankstesnes reakcijas į kontrastines medžiagas, inkstų ligas ar vartojamus vaistus. Esant reikšmingai sutrikusiai inkstų funkcijai, intraveninės jodo kontrastinės medžiagos skyrimas vertinamas individualiai.

Kada KT tyrimas gali būti netinkamas arba reikalauti papildomo įvertinimo?

Kadangi kompiuterinės tomografijos metu naudojama jonizuojanti spinduliuotė, prieš tyrimą svarbu informuoti gydytoją ir radiologijos technologą, jei pacientė yra nėščia arba įtaria nėštumą. Nėštumo metu, kai tokios pat diagnostinės informacijos galima gauti ultragarsu ar MRT, pirmiausia gali būti pasirenkami jonizuojančios spinduliuotės nenaudojantys metodai. Tačiau nėštumas nėra absoliuti KT kontraindikacija – jei tyrimas yra būtinas svarbiai ar skubiai diagnozei nustatyti, gydytojas gali nuspręsti jį atlikti įvertinęs numatomą naudą ir galimą riziką.

Papildomas įvertinimas reikalingas ir tuomet, kai planuojamas KT tyrimas su kontrastine medžiaga, o pacientui anksčiau buvo pasireiškusi reakcija į tokio tipo kontrastą arba yra reikšmingai sutrikusi inkstų funkcija. Tokiais atvejais gydytojas gali koreguoti tyrimo planą, taikyti papildomas atsargumo priemones arba pasirinkti kitą diagnostikos metodą.

Svarbu pabrėžti, kad bendroji sąvoka „alergija jodui“ nėra tiksli priežastis automatiškai atsisakyti kontrastinio KT tyrimo. Pavyzdžiui, alergija jūros gėrybėms ar jodo turinčiam odos antiseptikui savaime nereiškia padidėjusios specifinės reakcijos į jodo kontrastinę medžiagą rizikos. Daug svarbesnė informacija gydytojui yra ankstesnė reakcija į pačią intraveninę kontrastinę medžiagą.

Metaliniai implantai, kabės ar kitos metalinės konstrukcijos KT tyrimui paprastai nėra tokia saugumo kliūtis kaip MRT atveju. Tačiau metalas gali sukelti vaizdo artefaktų ir apsunkinti tiriamos srities vertinimą. Šiuolaikinės vaizdų rekonstrukcijos technologijos kai kuriais atvejais leidžia šių artefaktų poveikį sumažinti.

Rentgeno tyrimas: ką parodo ir kada atliekamas rentgenas?

Rentgenas yra vienas dažniausiai naudojamų radiologinės diagnostikos metodų, leidžiantis greitai įvertinti kaulus, sąnarius, atlikti krūtinės ląstos organų rentgeną ir įvertinti kitas kūno struktūras. Tyrimo metu naudojami rentgeno spinduliai, kurie skirtingai prasiskverbia pro įvairaus tankio audinius, todėl gautame vaizde galima atskirti kaulus, oru užpildytas ertmes ir dalį minkštųjų audinių struktūrų.

Rentgenas dažnai pasirenkamas kaip pirmasis tyrimas įtariant kaulo lūžį ar išnirimą, vertinant sąnarių ar stuburo pakitimus, taip pat tiriant plaučius ir krūtinės ląstą. Tyrimas atliekamas greitai, o pats vaizdo gavimas yra neskausmingas, nors esant traumai ar skausmui reikiamos kūno padėties išlaikymas pacientui gali būti nepatogus.

Ką galima įvertinti rentgeno tyrimu?

Rentgeno tyrimu galima įvertinti įvairių kūno sričių kaulines struktūras: kaukolę, stuburą, pečių juostą, viršutines ir apatines galūnes, dubens kaulus bei sąnarius. Jis padeda nustatyti kaulų lūžius, išnirimus, kaulų padėties pakitimus, kai kuriuos degeneracinius ar uždegiminius pakitimus ir stebėti gijimą po traumų.

Krūtinės ląstos rentgenograma leidžia įvertinti plaučius, širdies dydį ir kontūrus, krūtinės ląstos kaulines struktūras bei kai kuriuos kitus pakitimus. Toks tyrimas gali būti atliekamas įtariant plaučių uždegimą, skysčių kaupimąsi pleuros ertmėje, tam tikrus plaučių ar širdies pakitimus ir kitais atvejais.

Vis dėlto, įprastas rentgeno tyrimas turi ribotumų, kadangi ne visi pakitimai ar minkštųjų audinių struktūros jame matomi pakankamai detaliai. Pavyzdžiui, kai reikia išsamiau įvertinti vidaus organus, minkštuosius audinius ar sudėtingesnius kaulų bei sąnarių pakitimus, gydytojas gali rekomenduoti kompiuterinę tomografiją (KT), magnetinio rezonanso tyrimą (MRT) ar kitą diagnostikos metodą.

Taip pat svarbu atskirti įprastą rentgenografiją nuo kitų rentgeno spindulius naudojančių specializuotų tyrimų. Pavyzdžiui, krūtims tirti naudojama mamografija, o kaulų mineraliniam tankiui ir osteoporozės rizikai įvertinti – kaulų densitometrijos (DXA) tyrimas.

Rentgeno tyrimas paprastai atliekamas greitai. Priklausomai nuo tiriamos kūno srities ir reikalingų projekcijų skaičiaus, visas tyrimas dažnai trunka apie 5–10 minučių, o pats rentgeno vaizdo užfiksavimas – vos kelias sekundes.

Prieš tyrimą radiologijos technologas paaiškina, kokią kūno padėtį reikia užimti. Priklausomai nuo tiriamos srities, pacientas gali būti paprašytas atsistoti prie rentgeno aparato, atsisėsti arba atsigulti ant tyrimo stalo. Vaizdo gavimo metu svarbu trumpam nejudėti, o atliekant kai kuriuos krūtinės ląstos tyrimus gali būti paprašyta kelioms sekundėms sulaikyti kvėpavimą.

Rentgeno tyrimas gali būti atliekamas įvairaus amžiaus pacientams, kai gydytojas įvertina, kad tyrimo suteikiama diagnostinė informacija yra reikalinga.

Ar rentgeno tyrimo metu naudojama jonizuojanti spinduliuotė?

Taip. Rentgeno tyrimo metu naudojama jonizuojanti spinduliuotė. Rentgeno spinduliai pereina per tiriamą kūno sritį, o detektorius užfiksuoja, kiek spinduliuotės prasiskverbė pro skirtingus audinius. Pagal šiuos duomenis suformuojamas diagnostinis vaizdas.

Gydytoja radiologė Eglė Kirklienė atkreipia dėmesį, kad tyrimo metu naudojama nedidelė jonizuojančių spindulių dozė, o šiuolaikinės technologijos leidžia ją optimizuoti taip, kad diagnostikai reikalingas vaizdas būtų gaunamas naudojant kiek įmanoma mažesnę apšvitą. Spinduliuotės dozė nėra vienoda atliekant visus rentgeno tyrimus – ji priklauso nuo tiriamos kūno srities, paciento kūno sudėjimo, vaizdų skaičiaus ir naudojamos įrangos. Radiologijos specialistai tyrimo parametrus parenka taip, kad būtų gauta diagnostikai pakankamos kokybės informacija naudojant kuo mažesnę pagrįstai reikalingą spinduliuotės dozę.

Jeigu pacientė yra nėščia arba įtaria nėštumą, apie tai svarbu informuoti gydytoją ir radiologijos technologą prieš tyrimą. Nėštumas savaime nereiškia, kad rentgeno tyrimo atlikti negalima. Sprendimas priklauso nuo tiriamos kūno srities, nėštumo laikotarpio ir individualios situacijos. Pavyzdžiui, galvos, galūnių ar krūtinės ląstos rentgeno tyrimų metu vaisius paprastai nėra tiesiogiai veikiamas rentgeno spindulių pluošto, o kai tyrimas mediciniškai būtinas, taikomos priemonės spinduliuotės poveikiui kiek įmanoma sumažinti.

Kuo skiriasi MRT, KT ir rentgeno tyrimai?

Tyrimas	Kaip gaunamas vaizdas?	Kam dažnai naudojamas?	Tyrimo trukmė	Kontrastinė medžiaga
Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT)	Naudojamas stiprus magnetinis laukas ir radijo dažnių bangos	Minkštiesiems audiniams, galvos smegenims, stuburui, sąnariams, pilvo ir dubens organams tirti	Priklauso nuo tiriamos kūno dalies. Kai kurie tyrimai trunka ilgiau nei KT ar rentgenas	Gali būti naudojama, kai to reikia konkrečiam tyrimui
Kompiuterinė tomografija (KT)	Naudojami rentgeno spinduliai ir kompiuterinis vaizdų apdorojimas	Kaulams, plaučiams, vidaus organams, traumoms ir kitoms struktūroms vertinti	Priklausomai nuo individualios situacijos, bet tyrimo trukmė dažniausiai yra trumpesnė nei MRT	Gali būti naudojama, kai to reikia konkrečiam tyrimui
Rentgenas	Naudojami rentgeno spinduliai	Dažnai atliekamas kaulams, krūtinės ląstai ir kitoms struktūroms įvertinti	Paprastai tai yra vienas trumpiausių radiologinių tyrimų	Paprastai nenaudojama

Kaip gydytojas parenka tinkamiausią radiologinį tyrimą?

Tinkamiausias radiologinis tyrimas parenkamas pagal tai, į kokį diagnostinį klausimą reikia atsakyti. Gydytojas įvertina paciento simptomus, ligos istoriją, tiriamą kūno sritį, sveikatos būklę, ankstesnių tyrimų rezultatus ir tai, kokio pobūdžio struktūras ar pakitimus reikia įvertinti.

Renkantis tyrimą būtina atsižvelgti ir į jo saugumą konkrečiam pacientui. Pavyzdžiui, svarbu įvertinti nėštumą, organizme esančius implantus ar medicinos prietaisus, inkstų funkciją, ankstesnes reakcijas į kontrastines medžiagas bei kitus individualius veiksnius. Taip pat yra vertinama, ar tyrimui būtina jonizuojanti spinduliuotė ir ar tą pačią reikalingą informaciją galima gauti kitu diagnostikos metodu.

Todėl MRT, KT ir rentgeno tyrimai nėra tiesiogiai vienas kitą pakeičiantys metodai ir nėra vieno tyrimo, kuris visais atvejais būtų „geriausias“. Tinkamiausiu laikomas tas tyrimas, kuris konkrečioje klinikinėje situacijoje gali suteikti reikalingą diagnostinę informaciją, kartu įvertinus tyrimo naudą, galimus apribojimus ir paciento individualią situaciją.

Šaltiniai:

[1] Radiological Society of North America (RSNA), American College of Radiology (ACR). MRI Safety. RadiologyInfo.org (atnaujinta 2025 m. gruodį)

https://www.radiologyinfo.org/en/info/safety-mr

[2] Radiological Society of North America (RSNA), American College of Radiology (ACR). Magnetic Resonance Imaging (MRI) of the Body. RadiologyInfo.org (atnaujinta 2026 m. birželį)

https://www.radiologyinfo.org/en/info/bodymr

[3] American College of Radiology (ACR). ACR Manual on Contrast Media

https://www.acr.org/Clinical-Resources/Clinical-Tools-and-Reference/Contrast-Manual

[4] U.S. Food and Drug Administration (FDA). Medical X-ray Imaging

https://www.fda.gov/radiation-emitting-products/medical-imaging/medical-x-ray-imaging