Diagnostinė histeroskopija

Histeroskopija – minimaliai invazinė ginekologinė procedūra, leidžianti tiesiogiai apžiūrėti gimdos ertmę ir, prireikus, atlikti lokalų gydymą. Šis metodas taikomas diagnozuojant ar gydant gimdos gleivinės pakitimus, vertinant nevaisingumo priežastis ar nenormalaus gimdos kraujavimo atvejus. Procedūra dažniausiai atliekama ambulatoriškai, nesukelia didelio diskomforto ir leidžia itin tiksliai įvertinti gimdos anatomiją bei būklę.

Kas yra histeroskopija?

Histeroskopija yra minimaliai invazinė diagnostinė ir gydomoji procedūra, kurios metu per makštį į gimdos ertmę įvedamas histeroskopas – plonas optinis instrumentas (su apšvietimu), leidžiantis tiesiogiai apžiūrėti gimdos vidų. Ši procedūra skirta diagnozuoti nenormalaus gimdos kraujavimo, nevaisingumo ir persileidimų priežastis bei kitas ginekologines problemas. Prireikus, histeroskopija leidžia atlikti nedideles chirurgines intervencijas, tokias kaip polipų, fibromų, sąaugų pašalinimas ar biopsijos paėmimas. Histeroskopija dažniausiai atliekama ambulatoriškai, dažnai be bendrosios nejautros, užtikrinant pacientės saugumą ir komfortą.

Kada atliekama histeroskopija?

Histeroskopija dažniausiai taikoma šiais atvejais:

• Gimdos polipų diagnozei ir gydymui.
• Gimdos miomų įvertinimui ir pašalinimui.
• Nenormalaus gimdos kraujavimo priežasčių nustatymui.
• Gimdos vidaus sąaugų diagnozei ir šalinimui.
• Įgimtų gimdos anomalijų vertinimui. Neaiškių nevaisingumo priežasčių ištyrimui.

Kaip atliekama histeroskopija?

• Pacientė atsigula ant ginekologinio stalo, lytinių organų sritis nuvaloma antiseptiku.
• Gimdos kaklelis švelniai išplečiamas, kad būtų galima įvesti ploną histeroskopo vamzdelį per makštį.
• Per histeroskopą nedideliu kiekiu skysčio išplečiama gimdos ertmė, kad ji būtų aiškiai matoma.
• Atidžiai apžiūrima gimdos vidaus ertmė – endometriumas, sienelės ir kiaušintakių angos.
• Prireikus, per histeroskopą įvedami mažesni instrumentai, leidžiantys atlikti chirurginius veiksmus – pašalinti polipus, paimti biopsiją, nupjauti sąaugas ar kt.
• Baigus procedūrą, histeroskopas ištraukiamas, o į ertmę suleistos terpės (skysčio) perteklius išsiurbiamas.

Diagnostinė histeroskopija dažniausiai trunka apie 10–15 minučių, o operacinės intervencijos – ilgiau, priklausomai nuo sudėtingumo.

Kaip pasiruošti histeroskopijai?

Pasiruošimą histeroskopijai koordinuoja gydytojas akušeris-ginekologas, kuris pateikia išsamią informaciją apie procedūrą ir jos eigą, siekiant užtikrinti jos saugumą ir efektyvumą.

Prieš procedūrą gali būti atliekami tam tikri tyrimai, tokie kaip gimdos kaklelio citologinis tyrimas (PAP testas) ir transvaginalinis ultragarsinis tyrimas (echoskopija), padedantys įvertinti gimdos būklę ir atmesti infekcijas.

Histeroskopija dažniausiai atliekama menstruacinio ciklo pradžioje (tarp 6 ir 12 dienos), kai gimdos gleivinė yra plona, o jos matomumas – geriausias.

Diagnostinė procedūra dažniausiai nereikalauja apriboti maisto ar skysčių vartojimo, ypač jei nenumatoma anestezija. Tačiau operacinės histeroskopijos atveju, taikant bendrąją arba vietinę nejautrą, gali prireikti nevalgyti ir negerti kelias valandas prieš procedūrą.

Histeroskopijos privalumai

• Tiesioginis ir aiškus gimdos ertmės vaizdas procedūros metu.
• Itin tikslus ir efektyvus diagnozavimas.
• Minimaliai invazinė – nereikia pjūvių.
• Procedūra nesukelia didelio skausmo.
• Maža infekcijos rizika.
• Trumpas atsistatymo laikotarpis.

Galimos histeroskopijos komplikacijos

Histeroskopija yra saugi ir dažnai taikoma procedūra. Tačiau, kaip ir bet kuri medicininė intervencija, ji gali sukelti tam tikrų komplikacijų.

Galimos komplikacijos apima gimdos sienelės pažeidimą (perforaciją), nedidelį kraujavimą ar infekciją. Tačiau šios komplikacijos pasitaiko retai ir dažniausiai yra sėkmingai išgydomos.

Laparoskopija ir histeroskopija – kuo jos skiriasi?

Tiek laparoskopija, tiek histeroskopija yra minimaliai invazinės ginekologinės procedūros, tačiau jos tiria skirtingas reprodukcinės sistemos sritis.

Laparoskopijos metu per mažus pjūvius pilvo sienoje įvedama plona kamera, leidžianti apžiūrėti pilvo ertmę, įskaitant gimdą, kiaušides ir kiaušintakius. Tuo tarpu histeroskopija atliekama per makštį ir gimdos kaklelį, leidžiant tiesiogiai apžiūrėti gimdos vidų be jokių išorinių pjūvių.

Nors šios procedūros atlieka skirtingas funkcijas, dažnai jos derinamos siekiant išsamiai įvertinti vaisingumo sutrikimus ar kitas ginekologines problemas.