Panikos atakos: kaip atpažinti, suvaldyti ir kada kreiptis į psichiatrą?

Panikos ataka, dar vadinama panikos priepuoliu, yra staigus intensyvios baimės, nerimo ar didelio diskomforto epizodas, kurio metu išryškėja stiprūs kūno ir emociniai simptomai. Dažniausiai jie pasiekia piką per kelias minutes, o pats epizodas trunka nuo kelių iki keliolikos minučių. Nors panikos ataka dažniausiai nėra gyvybei pavojinga, jos pojūčiai gali būti labai gąsdinantys ir priminti fizinės sveikatos sutrikimus [1, 2].

Panikos atakos simptomai

Panikos atakos simptomai apima kūno pojūčius, stiprias emocijas ir nerimą keliančias mintis. Dėl jų intensyvumo žmogui gali atrodyti, kad sutriko širdies veikla, kvėpavimas ar bendra fizinė būklė.

Fiziniai simptomai

Dažniausi fiziniai požymiai:

• greitas ar stiprus širdies plakimas;
• dusulys, oro trūkumo ar spaudimo krūtinėje pojūtis;
• prakaitavimas, drebulys, šaltkrėtis ar karščio pylimas;
• pykinimas, silpnumas, galvos svaigimas;
• tirpimas ar dilgčiojimas rankose, kojose ar veide.

Epizodo metu pulsas ir kraujospūdis gali laikinai padidėti. Tai susiję su autonominės nervų sistemos suaktyvėjimu ir organizmo streso reakcija.

Psichologiniai simptomai

Panikos ataką dažnai lydi intensyvi baimė, kad nutiks kažkas blogo, bus prarasta kontrolė, žmogus nualps arba kad stiprūs kūno pojūčiai reiškia sunkią ligą. Kai kuriems žmonėms aplinka gali atrodyti svetima, nutolusi ar neįprasta, taip pat gali atsirasti atsiskyrimo nuo savęs ar savo kūno pojūtis. Mediciniškai šie pojūčiai vadinami derealizacija ir depersonalizacija.

Šie simptomai paprastai susiję su suaktyvėjusia autonomine nervų sistema ir panikos reakcija. Nors jie gali būti labai gąsdinantys, patys savaime jie nereiškia, kad žmogus praranda ryšį su realybe.

Kodėl kyla panikos atakos?

Panikos atakos dažniausiai siejamos su kelių veiksnių deriniu. Rizikos veiksniai apima:

• ilgalaikį stresą;
• nerimo sutrikimus;
• depresijos simptomus;
• miego trūkumą;
• genetinį polinkį;
• traumines patirtis;
• hormoninius pokyčius;
• kofeino, nikotino ar alkoholio vartojimą.

Panašius simptomus kartais sukelia ir fizinės sveikatos būklės: skydliaukės veiklos sutrikimai, širdies ritmo pokyčiai, mažakraujystė, gliukozės kiekio svyravimai ar kai kurių vaistų poveikis. Dėl to pirmą kartą pasireiškę, neįprasti ar stiprūs simptomai vertinami plačiau [2, 3].

Panikos atakos naktį

Naktinis epizodas gali pažadinti iš miego be aiškaus sapno ar išorinio dirgiklio. Žmogus dažnai nubunda jau jausdamas širdies plakimą, dusulį, prakaitavimą ar stiprią baimę.

Naktinė panikos ataka paprastai skiriasi nuo baisaus sapno: po baisaus sapno dažniau prisimenamas sapno turinys, o panikos atakos metu pirmiausia išryškėja kūno pojūčiai ir nerimas. Pasikartojantys naktiniai epizodai vertinami pagal simptomus, miego kokybę ir poveikį dienos savijautai.

Panikos atakos vaikams

Vaikams ir paaugliams panikos atakos ne visada atrodo taip pat kaip suaugusiesiems. Vaikui gali būti sunku įvardyti nerimą, todėl dažniau pastebimi fiziniai simptomai ir elgesio pokyčiai:

• pilvo skausmas;
• pykinimas;
• galvos skausmas;
• verkimas;
• drebulys;
• padažnėjęs kvėpavimas;
• atsisakymas eiti į mokyklą ar vengimas situacijų, kuriose anksčiau jautėsi saugiai [6].

Jei epizodai kartojasi ir trikdo mokymąsi, miegą, bendravimą ar įprastą veiklą, būklė gali būti aptariama su vaikų-paauglių gydytoju psichiatru.

Panikos ataka ar širdies priepuolis – kaip atskirti?

Panikos ataka ir širdies priepuolis gali turėti panašių simptomų: krūtinės skausmą ar spaudimą, dusulį, prakaitavimą, pykinimą, silpnumą ir stiprią baimę. Vien pagal pojūčius šias būkles atskirti gali būti sudėtinga.

Panikos atakai dažniau būdinga staigi pradžia, greitas simptomų pikas ir palaipsnis rimimas.

Širdies priepuolio metu krūtinės skausmas gali būti spaudžiantis, plisti į ranką, petį, kaklą, žandikaulį ar nugarą, tačiau simptomai ne visada būna tipiški. Naujas, stiprus, nepraeinantis ar neįprastas krūtinės skausmas, dusulys, alpimas, ryškus silpnumas ar šaltas prakaitas vertinami kaip galimos skubios medicininės būklės požymiai. Tokiais atvejais reikalingas skubus medicininis įvertinimas [4].

Kaip padėti sau panikos atakos metu?

Ilgalaikiai įpročiai

Panikos epizodų pasikartojimui įtakos gali turėti miego kokybė, fizinis aktyvumas, stresas, kofeino, alkoholio ir nikotino vartojimas. Šie veiksniai nėra vienintelė priežastis, tačiau gali didinti nervų sistemos jautrumą ir stiprinti nerimo simptomus.

Kvėpavimo technika

Panikos atakos metu kvėpavimas neretai tampa dažnas ir paviršutiniškas. Dėl hiperventiliacijos gali stiprėti oro trūkumo pojūtis, galvos svaigimas, tirpimas ar dilgčiojimas. Klinikinėje praktikoje taikomas lėtesnis, tolygesnis kvėpavimas, daugiau dėmesio skiriant ilgesniam iškvėpimui.

Dėmesingumo pratimai

Dėmesingumo (angl. mindfulness) pratimai padeda nukreipti dėmesį nuo gąsdinančių kūno pojūčių į dabartinį momentą: aplinkos garsus, matomus daiktus, kvėpavimo ritmą ar pėdų atramą į grindis. Kai kuriems žmonėms tai padeda sumažinti baimės jausmą.

Panikos atakų gydymas

Panikos atakų gydymas priklauso nuo simptomų dažnio, intensyvumo, gretutinių sutrikimų ir poveikio kasdieniam gyvenimui. Dažniausios gydymo kryptys yra psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, ir, kai reikia, gydytojo paskirtas medikamentinis gydymas [1, 5].

Gydymo planas parenkamas individualiai. Vertinama, ar panikos atakos pasireiškia atskirai, ar kartu su kitais nerimo sutrikimais, depresijos simptomais, nemiga, priklausomybėmis ar fizinės sveikatos sutrikimais.

Kada kreiptis į psichiatrą?

Pasikartojančias panikos atakas vertina gydytojas psichiatras. Specialisto konsultacija aktuali, kai epizodai trikdo darbą, santykius ar įprastą veiklą, atsiranda nuolatinė baimė dėl naujo priepuolio arba pradedama vengti vietų ir situacijų, kuriose anksčiau pasireiškė stiprūs simptomai.

Tokiais atvejais būklės įvertinimas padeda atskirti panikos atakas nuo kitų nerimo sutrikimų ar fizinės sveikatos būklių ir aptarti tinkamus pagalbos būdus. Daugiau informacijos apie gydytojo psichiatro konsultaciją ir kitas susijusias paslaugas pateikiama „Meliva“ psichikos sveikatos puslapyje.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kaip suprasti, ar tai buvo panikos ataka?

Panikos ataką leidžia įtarti staigi pradžia, greitai stiprėjanti baimė ir keli kartu pasireiškiantys fiziniai simptomai, pavyzdžiui, širdies plakimas, dusulys, drebulys, galvos svaigimas ar krūtinės spaudimas. Pirmą kartą patyrus tokius simptomus svarbu įvertinti ir fizinės sveikatos priežastis, pavyzdžiui, širdies ritmo, skydliaukės ar kvėpavimo sutrikimus.

Ką svarbu prisiminti atakos metu?

Panikos ataka paprastai yra laikinas epizodas. Stiprūs kūno pojūčiai dažniausiai susiję su suaktyvėjusia autonomine nervų sistema ir palaipsniui rimsta.

Ar panikos ataka gali didint kraujospūdį?

Taip. Atakos metu suaktyvėjusi autonominė nervų sistema gali laikinai padidinti pulsą ir kraujospūdį. Šie pokyčiai dažniausiai mažėja rimstant panikos simptomams.

Kaip alkoholis veikia panikos priepuolius?

Alkoholis trumpam gali sumažinti įtampą, tačiau vėliau blogina miego kokybę, stiprina nerimą ir gali didinti panikos epizodų tikimybę, ypač kitą dieną ar naktį.

Ar menopauzė gali sukelti panikos atakas?

Perimenopauzės ir menopauzės metu dažniau pasireiškia karščio pylimai, širdies plakimas, miego sutrikimai ir nerimo simptomai. Šie pojūčiai gali priminti panikos ataką arba sustiprinti jau esamą nerimą, tačiau panikos atakų priežastys dažniausiai nėra vien hormoninės [7].

Ar panikos ataka ir nerimo priepuolis yra tas pats?

Ne. Panikos ataka yra staigus, greitai piką pasiekiantis epizodas, kuriam būdingi ryškūs fiziniai simptomai. Nerimo priepuoliu dažniau vadinamas palaipsniui stiprėjantis nerimas, kuris nebūtinai atitinka panikos atakos požymius.

Ar panikos atakos gali praeiti savaime, be gydymo?

Panikos ataka gali būti vienkartinė ir daugiau nepasikartoti. Jei epizodai kartojasi, atsiranda nuolatinė baimė dėl naujos atakos arba pradedama vengti tam tikrų situacijų, tokiais atvejais dažniausiai svarstomas išsamesnis būklės įvertinimas.

Kiek dažnai gali kartotis panikos atakos?

Dažnis labai individualus: vieniems žmonėms epizodai pasitaiko retai, kitiems – kelis kartus per mėnesį ar dažniau. Vertinant būklę svarbu ne tik dažnis, bet ir tai, kiek panikos atakos trikdo darbą, mokslus, santykius ar įprastą veiklą.

Ar galima vairuoti automobilį patyrus panikos ataką?

Ūmios panikos atakos metu gali sutrikti dėmesio koncentracija, atsirasti galvos svaigimas, drebulys, silpnumas ar stiprus nerimas. Dėl šių simptomų tuo metu gali būti sunkiau susikaupti, reaguoti į eismo situaciją ir saugiai valdyti automobilį. Vairavimo galimybė priklauso nuo tuo metu esančios savijautos ir simptomų stiprumo.

Šaltiniai

[1] National Institute of Mental Health. Panic Disorder: What You Need to Know.
[2] Mayo Clinic. Panic attacks and panic disorder: symptoms and causes.
[3] National Health Service. Panic disorder.
[4] American Heart Association. Warning Signs of a Heart Attack.
[5] National Institute for Health and Care Excellence. Generalised anxiety disorder and panic disorder in adults: management. CG113.
[6] MSD Manual Professional Version. Panic Disorder in Children and Adolescents.
[7] Gibson CJ, et al. A Systematic Review of Anxiety and Depressive Symptoms Among Women Experiencing Vasomotor Symptoms During the Menopause Transition. 2025.