Endometriozė: simptomus mėgdžiojanti ir sunkiai nustatoma moterų liga
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 1 iš 10 reprodukcinio amžiaus moterų, t. y. 190 mln. pasaulio gyventojų, serga endometrioze [1]. Lietuvoje ši lėtinė ir nepagydoma liga diagnozuota 14,5 tūkst. pacienčių. „Meliva" klinikos gydytoja akušerė-ginekologė Akvilė Vilkaitienė pažymi, kad realūs skaičiai gali būti didesni.
„Endometriozę nustatyti sudėtinga, todėl pasitaiko atvejų, kai ji diagnozuojama tik praėjus 7–12 metų nuo pirmojo vizito pas medikus. Kai kurios moterys į gydytojus net nesikreipia, nes liga pasireiškia be jokių simptomų, dėl to gali išsivystyti rimtesnių sveikatos sutrikimų, tokių kaip nevaisingumas", – sako akušerė-ginekologė.
Panašus diagnozės vėlavimas stebimas ir kitose šalyse – tarptautiniu mastu nuo pirmųjų simptomų iki diagnozės vidutiniškai praeina 7–11 metų [2].
Apie ligą signalizuoja simptomų gausa
Endometriozė – tai liga, kuriai būdingas gimdos gleivinės – endometriumo – išplitimas už gimdos ribų. Ji gali būti aptinkama pačioje gimdoje, šlapimo pūslėje, šlapimtakiuose, kiaušidėse, kiaušintakiuose, tiesiojoje žarnoje, labai retai – net ir plaučiuose.
„Ligos simptomai priklauso nuo to, kur yra endometriozės židinys, tačiau neretai galima išgirsti endometriozę vadinant liga „beždžione", galinčia pamėgdžioti įvairių ligų simptomus. Nesant specifinių tik šiai ligai būdingų požymių, apsunkinama ir jos diagnostika. Taip pat dalis moterų delsia ir nesikreipia į gydytojus, taip dar labiau prailgindamos diagnozės nustatymą", – teigia klinikos „Meliva" (anksčiau „InMedica klinika") akušerė-ginekologė A. Vilkaitienė.
Apie endometriozę gali signalizuoti dismenorėja (skausmingos mėnesinės), dispareunija (skausmas lytinių santykių metu), lėtiniai dubens skausmai, skausmas ovuliacijos metu, šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimai, tepliojimas rudomis („šokoladinėmis") išskyromis, nevaisingumas bei lėtinis nuovargis.
Galimi ir tokie simptomai kaip cikliniai kojų ar sėdimojo nervo skausmai, pilvo pūtimas, viduriavimas ar skausminga žarnyno peristaltika (žarnyno judesiai) mėnesinių metu, pykinimas ar diskomfortas epigastriumo srityje, galvos svaigimas ir skausmas mėnesinių metu, alergijos.
Tie patys požymiai pasitaiko ir sergant kitomis ginekologinėmis ar virškinimo sistemos ligomis, todėl vien pagal simptomus endometriozę atpažinti sunku – ji ir šiandien lieka tarp vėliausiai diagnozuojamų lėtinių moterų ligų [2].
„Deja, neretai diagnozę tenka patikslinti ar nustatyti atmetimo keliu, ją ne visada galima nustatyti padarius tyrimą ultragarsu. Tiksliausias metodas šiai ligai nustatyti yra operacinis – laparoskopija. Tai yra invazinė diagnostinė procedūra, kurios metu apžiūrimi pilvo ir dubens organai bei matomi ir patvirtinami endometriozės židiniai", – sako akušerė-ginekologė A. Vilkaitienė.
2026 m. pradžioje atnaujintose Amerikos akušerių ir ginekologų kolegijos (ACOG) klinikinėse gairėse pabrėžiama, kad chirurginis patvirtinimas nebėra būtina sąlyga diagnozei nustatyti. Diagnozė gali būti nustatoma remiantis klinikiniais simptomais, objektyvios apžiūros duomenimis ir vaizdiniais tyrimais, todėl gydymą galima pradėti anksčiau, o papildomi tyrimai atliekami lygiagrečiai. Laparoskopija išlieka tikslesnio diagnostinio patvirtinimo ar planuojamo chirurginio gydymo galimybe, kai jos atlikimas yra kliniškai pagrįstas [3].
Padidintos rizikos grupėje – europietės
Pasak klinikos „Meliva" gydytojos, istoriškai endometriozė buvo vadinama „dirbančios moters liga", nes manyta, kad ja serga tik moterys, kurios atidėjo nėštumą vėlesniam laikui, o vėliau kovojo su nevaisingumu. Endometrioze sergančių moterų amžius – 15–49 m., kitaip sakant vaisingo amžiaus moterys, turinčios mėnesines. Moterims, operuotoms dėl nevaisingumo ar neaiškios kilmės dubens skausmų, endometriozė randama 20–50 proc. atvejų.
„Yra keletas endometriozės atsiradimo hipotezių. Manoma, kad įtakos turi įvairūs genetiniai, imunologiniai ir hormoniniai veiksniai. Pastaruoju metu vyrauja nuomonė, kad endometriozę reikėtų priskirti prie autoimuninių ligų grupės. Vis daugiau kalbama ir apie sąsajas su aplinkos užterštumu, hormonais šertų paukščių bei galvijų mėsos vartojimu", – pastebi klinikos „Meliva" gydytoja A. Vilkaitienė.
Tarptautiniais duomenimis, endometriozė nustatoma apie 38 proc. moterų, kurioms diagnozuotas nevaisingumas, ir net iki 87 proc. moterų, kenčiančių nuo lėtinio dubens skausmo [4].
Rizikos veiksniai, didinantys tikimybę susirgti endometrioze, yra žemas kūno masės indeksas, kilmė (dažniau serga europietės), ankstyva menstruacijų pradžia, trumpas mėnesinių ciklas, gausios mėnesinės, lytinių organų anomalijos su sutrikusiu mėnesinių kraujo nutekėjimu, nepalanki šeimos anamnezė (endometrioze sergančių moterų pirmos eilės giminaitėms ligos rizika yra 3–10 kartų didesnė [5]). Taip pat į rizikos grupę patenka ir negimdžiusios moterys.
Tinkamas gydymas padeda kontroliuoti ligą
„Daugeliui moterų endometriozė nesukelia jokių simptomų, tačiau toms, kurioms sukelia skausmą, liga progresuoja, atsinaujina ir reikalauja nuolatinio simptominio gydymo. Liga gali neigiamai paveikti ne tik fizinę, bet ir psichinę moters sveikatą, kartu trikdydama kasdienį gyvenimą bei santykius su antrąja puse", – teigia klinikos „Meliva" gydytoja akušerė-ginekologė A. Vilkaitienė.
Sergant šia liga gydymo tikslu tampa endometriozės progreso sustabdymas ar sulėtinimas. Gydymas parenkamas individualiai, priklausomai nuo moters nusiskundimų, amžiaus, ligos stadijos, pastojimo planų, lytinio aktyvumo bei gyvenimo kokybės. Endometriozė gali būti gydoma tiek medikamentiniu, tiek chirurginiu būdu.
„Medikamentinis gydymas hormoniniais preparatais gali būti pasirenkamas kaip vienintelis gydymo metodas ir (arba) derinamas kartu su chirurginiu gydymu. Hormoniniai preparatai neleidžia arba pristabdo endometriumo ląstelių vešėjimą, o operacijos metu pašalinami endometriozės židiniai", – sako A. Vilkaitienė.
Negydoma ar vėlai diagnozuota endometriozė retais atvejais gali sukelti sunkesnių komplikacijų, pavyzdžiui, kiaušidės endometriomos uždegimą ar plyšimą, dėl kurių gali prireikti skubios medicinos pagalbos [6].
Laiku kreipusis galima išvengti nevaisingumo
Gydytojai vis dar tenka išgirsti iš pacienčių, kad jų giminaitės ar pažįstamos pataria endometriozę gydyti nėštumu. Kadangi nėštumas ir žindymas pakeičia moters hormoninę pusiausvyrą, šiuo laikotarpiu estrogenų kiekis moters organizme būna sumažėjęs ir endometriozė neprogresuoja, tačiau daliai moterų po gimdymo endometriozė pasireiškia dar agresyviau.
Deja, kai kurioms šia liga sergančioms moterims kyla vaisingumo problemų. Jei pacientė, serganti endometrioze, savaime nepastoja per 6 mėnesius, vertėtų apsvarstyti gydytojo akušerio-ginekologo konsultaciją dėl nevaisingumo, kurios metu būtų aptartas specifinis medikamentinis gydymas ir/arba pagalbinio apvaisinimo procedūros. Klinikos „Meliva" akušerė-ginekologė A. Vilkaitienė pastebi, kad laiku atlikus diagnostiką ir taikant optimalų gydymą pastojimo šansai didėja.
Kaip pasiruošti vizitui pas gydytoją?
- Simptomų ir menstruacijų ciklo stebėjimas. Naudinga pasižymėti, kada atsiranda skausmas, kiek jis trunka ir su kuriuo menstruacijų ciklo etapu yra susijęs – tai padeda gydytojui geriau įvertinti simptomus.
- Pasiruošimas pokalbiui su šeimos gydytoju ar ginekologu. Prieš vizitą naudinga pasižymėti pagrindinius simptomus, jų trukmę, pobūdį ir aplinkybes, kuriomis jie pasireiškia – taip surenkama daugiau duomenų, padedančių spręsti, ar reikalingi papildomi tyrimai.
- Skausmo dienoraščio pildymas. Kelis menstruacijų ciklus užrašomas skausmo intensyvumas, vieta, trukmė ir pobūdis.
- Dėmesys kitiems simptomams. Nuovargis, virškinimo sutrikimai, skausmas šlapinantis ar tuštinantis ir kiti kartu su dubens skausmu pasireiškiantys simptomai gali būti svarbi informacija gydytojui.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar endometriozė turi įtakos vaisingumui?
Ne visoms endometrioze sergančioms moterims kyla vaisingumo sunkumų. Daliai moterų liga neturi įtakos galimybei pastoti, o kitoms prireikia papildomos pagalbos. Laiku nustatyta diagnozė ir tinkamas gydymas svarbūs vertinant vaisingumą ir planuojant nėštumą.
Ar skausmingos mėnesinės visada reiškia endometriozę?
Ne. Skausmingos mėnesinės yra dažnas simptomas ir ne visada susijusios su endometrioze. Į gydytoją vertėtų kreiptis, jei skausmas yra stiprus, laikui bėgant stiprėja, trukdo kasdienei veiklai, nepalengvėja vartojant įprastas priemones arba kartu pasireiškia kitų simptomų.
Ar endometriozė išgydoma?
Endometriozė yra lėtinė liga, kurios šiuo metu neįmanoma visiškai išgydyti. Vis dėlto tinkamai parinktas medikamentinis ar chirurginis gydymas dažnai padeda sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Gydymo būdas parenkamas atsižvelgiant į simptomus, ligos pobūdį ir individualią situaciją.
Kada vertėtų kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją vertėtų kreiptis, jei mėnesinės tampa neįprastai skausmingos, skausmas jaučiamas lytinių santykių metu ar trukdo kasdienei veiklai, arba kyla sunkumų pastoti. Konsultacija su gydytoju akušeriu-ginekologu padėtų įvertinti simptomus ir aptarti tolimesnius žingsnius. Pirminiam įvertinimui taip pat galima pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.
Šaltiniai
- World Health Organization. Endometriosis (fact sheet). 2025. https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/endometriosis
- Zondervan KT, Becker CM, Missmer SA. Endometriosis. N Engl J Med. 2020;382(13):1244–1256. https://www.nejm.org/doi/full/10.1056/NEJMra1810764
- American College of Obstetricians and Gynecologists. Diagnosis of Endometriosis: ACOG Clinical Practice Guideline. Obstet Gynecol. 2026. https://www.acog.org/clinical/clinical-guidance/clinical-practice-guideline/articles/2026/03/diagnosis-of-endometriosis
- American College of Obstetricians and Gynecologists. Practice Bulletin No. 114: Management of Endometriosis. Am Fam Physician. 2011;83(1):84–85. https://www.aafp.org/afp/2011/0101/p84
- Nouri K, Ott J, Krupitz B, Huber JC, Wenzl R. Family incidence of endometriosis in first-, second-, and third-degree relatives: case-control study. Reprod Biol Endocrinol. 2010;8:85. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2911462/
- Petruškevičiūtė E, Bužinskienė D. Acute Diffuse Peritonitis Due to Spontaneous Rupture of an Infected Endometrioma: A Case Report. Acta Med Litu. 2021;28(2):367–373. https://www.redalyc.org/journal/6940/694072824019/movil