Bent kartą per gyvenimą nualpsta maždaug kas trečias žmogus – kada dėl šios būklės reikėtų sunerimti?

Alpimai, moksliškai vadinami sinkopėmis, yra gana dažnas reiškinys – skaičiuojama, jog bent kartą per gyvenimą apalpsta bent trečdalis visų žmonių. Daliai tai vienkartinis epizodas, kitiems – pasikartojanti būklė, galinti signalizuoti ir apie kur kas rimtesnius sveikatos sutrikimus. Plačiau apie tai, dėl kokių priežasčių dažniausiai netenkama sąmonės ir į kokius simptomus vertėtų atkreipti dėmesį, pasakoja Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytoja neurologė Rasa Stonkutė-Gailienė.

„Silpnumas, neryškus ar tunelinis regėjimas, temimas akyse, svaigulys, pykinimas, išblyškusi oda, prakaito išpylimas ar panašūs požymiai paprastai signalizuoja apie būklę prieš nualpimą – presinkopę. Tokiais atvejais reikia stengtis greičiau atstatyti ir palaikyti pakankamą smegenų kraujotaką: atsigulti, pakelti kojas aukščiau širdies lygio, atlaisvinti ankštas apykakles ar drabužius“, – akcentuoja gydytoja neurologė.

Kūnui esant gulimoje padėtyje, kuomet galva viename lygyje su širdimi, kraujas lengviau atiteka į smegenis ir smegenų kraujotaka atsistato, todėl sąmonė greitai atgaunama. Jeigu nėra galimybės atsigulti, reikėtų prisėsti ir nulenkti galvą žemyn sau tarp kelių, atsigerti vandens, jei įtariamas skysčių trūkumas, ar suvalgyti greitųjų angliavandenių.

Dėl kokių priežasčių dažniausiai netenkama sąmonės?

Minėti simptomai, įspėjantys apie alpimą, dažniausiai atsiranda dėl nepakankamo kraujo pritekėjimo į galvos smegenis. Tuomet smegenų ląstelėms nebeužtikrinamas pakankamas maisto medžiagų tiekimas ir jų veikla sutrinka, o žmogus netenka sąmonės.

Sąmonės netekimas gali kilti dėl įvairių priežasčių:

• neurogeninių arba refleksinių, pavyzdžiui, vazovagalinių – ilgo stovėjimo, didelio streso, baimės, skausmo arba situacinių – kosėjimo, stanginimosi (pilvo raumenų įtempimo), taip pat dėl karotidinio sinuso dirginimo;
• sukeltų ortostatinės hipotenzijos, kai netenkama kraujo ar skysčių išprakaitavus, vėmus, viduriavus, dėl kraujagysles plečiančių, skysčius išvarančių vaistų ar kitų preparatų. Taip pat sergant tam tikromis neurologinėmis ar kitomis ligomis, dėl kurių sutrinka vegetacinės nervų sistemos veikla ir kraujagyslių tonuso reguliavimas;
• kardiogeninių – širdies ritmo sutrikimų ar struktūrinių širdies ligų.

Ar netekus sąmonės reikėtų sunerimti?

Sinkopės, išsivysčiusios dėl vazovagalinių ar situacinių priežasčių, paprastai yra gerybinės, nereikalaujančios jokio specialaus gydymo, todėl dažniausiai užtenka vengti provokuojančių situacijų ar veiksnių. Visgi, kur kas pavojingesnės yra kardiogeninės sinkopės, kurios sudaro apie 10 proc. visų alpimų (šis procentas daug mažesnis tarp jaunų žmonių ir didesnis tarp vyresnių). Tokios rūšies alpimai signalizuoja apie širdies ligas ir didina mirties riziką.

„Jei įtariama kardiogeninė sinkopės kilmė, svarbu nedelsti – tokiu atveju padėtų kuo ankstesnė konsultacija su savo gydytoju. Žinoma, konsultacija su specialistu vertinga ir po pirmą kartą gyvenime nutikusios sinkopės, jei nėra akivaizdžių aplinkybių ar lengvai identifikuojamų priežasčių, dėl ko ji įvyko, arba jei ši būklė kartojasi“, – pažymi R. Stonkutė-Gailienė.

Įvertinant pacientą su beveik ar pilnai įvykusia sinkope, labai svarbi detali informacija apie galimas provokuojančias aplinkybes: ką pacientas veikė prieš įvykį ir jam nutinkant, kokia buvo jo kūno padėtis, ar pradžia buvo staigi, ar palaipsninė. Taip pat kokius simptomus žmogus jautė prieš netekdamas sąmonės, kiek įvykis užtruko, kokia buvo odos spalva, ar buvo judesių, traukulių, liežuvio sukandimas, pasišlapinimas, ar po to buvo sutrikusi orientacija ir panašiai.

„Siekiant išsiaiškinti, ar įvykęs sąmonės netekimas yra didesnės rizikos, būtinai reikia apklausti įvykio liudininkus. Apie rimtesnes, pavojingesnes ligas signalizuoja su fiziniu krūviu susijusi pradžia, krūtinės, nugaros, galvos skausmas, dusulys, širdies greito ar neritmiško plakimo pojūtis, neurologiniai simptomai, dvejinimasis, kalbos sutrikimas ir panašiai“, – sako gydytoja neurologė.

Sąmonės netekti galima ir dėl kitų, su kraujotaka nesusijusių ligų

Sinkopės yra tik viena iš galimų laikino sąmonės netekimo priežasčių – kitos gali būti psichogeniniai epizodai, galvos smegenų trauma, intoksikacija, metaboliniai sutrikimai ar epilepsijos priepuolis.

„Epilepsija yra lėtinė centrinės nervų sistemos liga, kuriai būdingi pasikartojantys priepuoliai. Ne visus priepuolius lengva atpažinti, kadangi jų būna labai įvairių – kai kurių metu žmogui tik trumpam sutrinka orientacija ar apima keistas pojūtis, lengvas atsijungimas, visai nepastebimas aplinkiniams“, – atkreipia dėmesį R. Stonkutė-Gailienė.

Paprastai epilepsija geriausiai atpažįstama iš traukulių priepuolių, kai žmogus netenka sąmonės, nukrenta ir stebimi viso kūno trūkčiojimai. Verta paminėti, jog kūno patrūkčiojimai (mioklonijos) gali būti stebimi ir vykstant sinkopei. Be to, gali pasitaikyti epilepsijos priepuolių, kai žmogus netenka sąmonės ir įsitempęs nukrenta, bet traukuliai nepasireiškia.

„Naudinga žinoti, jog tipiškais epilepsijos priepuolio simptomais laikomi pasišlapinimas ir atvertos akys retkarčiais gali pasitaikyti ir ištikus sinkopei. Tad diagnozę nustatyti tikra ne visada yra lengva, dažnai prireikia atlikti papildomus tyrimus: elektrokardiogramą, išsamius kraujo, eletroencefalografijos bei galvos smegenų vaizdinius tyrimus – kompiuterinę tomografiją ar magnetinio rezonanso tomografiją. Neretai prireikia ir kardiologo konsultacijos, siekiant atmesti kardiogenines sąmonės netekimo ar sutrikimo priežastis“, – pasakoja gydytoja neurologė.

Taip pat verta paminėti, kad diagnozuojant epilepsiją labai svarbi išsami paciento anamnezė, aplinkybių įvertinimas ir epizodo liudininkų parodymai – jei priepuoliai kartojasi, gali pasitarnauti paciento artimųjų nufilmuota medžiaga.

Kaip padėti nualpusiam žmogui?

Jei žmogus nualpsta, jį reikia paguldyti ant nugaros, pakelti kojas bent 30 cm virš širdies lygio, atlaisvinti ankštus drabužius ar apykaklę. Tada reikėtų jį pašaukti, energingai patapšnoti ar pajudinti – patikrinti sąmonės būklę.

„Apalpus sąmonė paprastai sugrįžta greitai, tik retais atvejais gali užtrukti virš keliolikos sekundžių. Būtinai reikia patikrinti kvėpavimą ir pulsą, jei jų nėra – kviesti pagalbą ir atlikti pradinį gaivinimą. Jei žmogus vemia ar jam kraujuoja iš burnos, jei gana greitai neatgauna sąmonės, bet gaivinimo neprireikia, tuomet jį reikia paversti ant šono“, – pabrėžia gydytoja neurologė R. Stonkutė-Gailienė.

Jei žmogui pamėlynuoja lūpos ar veidas, pastebimas nereguliarus ar silpnas pulsas, pasunkėjęs kvėpavimas, žmogus greitai neatgauna sąmonės, ją atgavus orientacija išlieka sutrikusi arba jei prieš netekdamas sąmonės skundėsi krūtinės skausmu, būtina skubiai iškviesti greitąją medicinos pagalbą.