Alergiją sukeliančios medžiagos slepiasi po skirtingais vardais
Jeigu jus vargina įkyrus odos niežulys, tam tikrose vietose atsiradęs paraudimas, pleiskanojimas ir sutrūkinėjimas, gali būti kad jums – odos uždegimas, vadinamas alerginiu kontaktiniu dermatitu.
Galimų šios ligos sukėlėjų mūsų aplinkoje apstu. Alerginį kontaktinį dermatitą gali sukelti ir kosmetikos priemonės, ir drabužiai, kuriais vilkite, ir papuošalai.
Geriausias būdas išvengti odos uždegimo – vengti galimo jo sukėlėjo. Tačiau tie patys odą dirginantys alergenai gali slėptis po skirtingais pavadinimais, tad svarbu juos visus žinoti ir įprasti skaityti etiketes.
Ligos požymiai pastebimi iškart
„Kardiolitos klinikų“ gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas Tomas Slomskis neretai alerginio kontaktinio dermatito požymius pastebi vos žvilgtelėjęs į pacientą.
„Pamačius, kad pro duris įėjusi mergina segi auskarus, nuo kurių ausų skylutės truputėlį šlapiuoja, galima įtarti, kad ji alergiška nikeliui. Alergija metalams, ypač nikeliui, yra labai dažnas reiškinys. Ją galima įtarti ir atkreipus dėmesį į džinsų sagos, diržo sagties ar laikrodžio apyrankės lietimosi su oda vietas“, – pasakojo gydytojas.
Su kontaktiniais alergenais, kurių yra labai daug, mes nuolat susiduriame buityje. Dažniausiai odos alergiją sukelia kosmetikoje naudojami konservantai ir įvairūs priedai.
T.Slomskis pasakojo, kad paprastai alergines reakcijas sukelia parabenai, pavyzdžiui, formaldehidas, kvaterniumas. Jie naudojami tam, kad kosmetikos priemonės kuo ilgiau negestų, būtų apsaugotos nuo nbakterijų, grybelių ar taršos.
Alerginį kontaktinį dermatitą neretai sukelia ir kosmetikoje naudojamos kvapniosios medžiagos, tarkim, Peru balzamas, lanolinas.
„Alergiją gali sukelti ir kvepalai. Todėl jeigu moteris skundžiasi bėrimais kaklo srityje, visada pasitikslinu, kur ji purškia kvepalus“, – neslėpė alergologas.
Alergijai atpažinti – lopo testas
Nustatyti tikrąją alerginio kontaktinio dermatito priežastį dažnai būna nelengva – odą gali dirginti patys įvairiausi alergenai. Europos kontaktinio dermatito draugija, įvertinusi visas pramonėje naudojamas chemines medžiagas, kurios sutinkamos mūsų buityje, nustatė apie 30 medžiagų, dažniausiai sukeliančių alergines reakcijas ir esančių pagrindinėmis alerginio kontaktinio dermatito kaltininkėmis. Pagal tai buvo sudarytas Europos standartinių alergenų rinkinys, kuriuo, nustatinėjant kontaktinio dermatito priežastis, remiamasi „Kardiolitos klinikose“ .
„Išgydyti šią ligą nėra sudėtinga. Sunkiausia yra identifikuoti, susekti, kas sukelia alergiją, kad pacientas galėtų gyventi normalų gyvenimą“, – sakė pašnekovas.
Kuri konkreti medžiaga sukelia alergiją, tiksliausiai gali nustatyti gydytojas alergologas, atlikęs vadinamąjį lopo testą.
„Diagnozavimo principas yra labai paprastas: pacientui ant nugaros užklijuojami trys pleistrai, į kurių kameras įdedama išgryninto kiekvieno alergeno ekstrakto. Pacientas pavaikšto su tais pleistrais vieną parą, vėliau jie nulupami. Toje vietoje, kur buvo priklijuotas pleistras su alergiją keliančiu alergeno ekstraktu, atsiranda paraudimas, niežėjimas, edema, pūslelė ar dar kas nors“, – aiškino T.Slomskis.
Nustačius uždegimą sukeliantį alergeną geriausia jo vengti – nenaudoti priemonių, kurių sudėtyje yra odą dirginančių medžiagų.
Tačiau išvengti alergeno kartais nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Gydytojas T.Slomskis įspėjo, kad tą pačią alergizuojančią cheminę medžiagą gamintojai gali vadinti skirtingais pavadinimais.
„Todėl mes stengiamės pacientams suteikti informacinę medžiagą, kad jis žinotų, kaip dar kitaip gali būti pavadintas alergenas. Svarbu, kad žmogus mokėtų šifruoti, skaityti etiketes, nes tik tai gali padėti išvengti simptomų“, – teigė medikas.
Reikalinga ir dieta
Alergiją sukeliančių medžiagų gali būti ne tik priemonėse, kurios liečiasi su oda: kosmetikoje, papuošaluose, bet ir tam tikruose maisto produktuose. Pavyzdžiui, nikelio yra ir kriaušėse, persikuose, špinatuose, brokoliuose, kietuosiuose sūriuose, kavoje, arbatoje, vyne, aluje ir kai kuriuose kituose maisto produktuose. Todėl pacientai, turintys labai didelį įsijautrinimą nikeliui, turėtų laikytis ir specialios dietos, vengti maisto produktų, kuriuose yra šio metalo.
„Neseniai pas mane lankėsi 26 metų mergina, kurią kamavo neaiškūs bėrimai ir smarkus niežulys. Dėl noro kasytis ji negalėjo susikaupti. Tai jai netgi trukdė miegoti naktimis. Paaiškėjo, kad ji negali nešioti paprastų auskarų: jai ausis nuo jų niežėjo ir jos šlapiavo. Pasižiūrėjau į džinsus – jų saga buvo užklijuota lipnia juosta, nes dirgino. Padarius lopo testą paaiškėjo, kad ji alergiška ne tik nikeliui, bet ir kvapniosioms medžiagoms. Pacientė pradėjo laikytis itin griežtos dietos, naudoti tik tam tikras kosmetikos priemones ir jos būklė smarkiai pagerėjo. Tačiau alerginis kontaktinis dermatitas yra liga visam gyvenimui ir vienintelė pagalba pacientui – vengti to, kas ją sukelia“, – sakė gydytojas T.Slomskis.
Ekologinės priemonės gelbsti ne visada
Ar žmogus susirgs alerginiu kontaktiniu dermatitu, priklauso nuo daugelio dalykų: odos struktūros, individualaus jautrumo. Anot mediko, moterims liga gali atsirasti dėl hormoninių pokyčių. Dermatitą gali nlemti ir kitos odos ligos, jos sausumas, pažeidimai.
Dažnai alerginiu kontaktiniu dermatitu suserga tie, kurie serga ir atopiniu dermatitu.
Kaip ir kitos alergijos, alerginis kontaktinis dermatitas sparčiai plinta, nes žmonės naudoja vis daugiau kosmetikos priemonių, ypač kuo labiau kvepiančių, segi kuo daugiau įvairiausių papuošalų. Tačiau pigūs papuošalai dažniausiai turi nikelio.
Su alergizuojančiomis medžiagomis ypač dažnai susiduria tam tikrų profesijų atstovai, pavyzdžiui, kepėjai, kirpėjai. Deja, dažnai žinodami savo bėdas į gydytojus jie tiesiog nesikreipia.
Paklaustas, ar natūralios, ekologinės kosmetikos priemonės bei drabužiai gali padėti išvengti alerginio kontaktinio dermatito, gydytojas T.Slomskis sakė, kad ne visada.
„Net ir pačios natūraliausios gamtoje esančios medžiagos gali būti stiprūs alergenai. Tik tada, kai pacientas žinos, ko jis turi vengti, jam tai iš tikrųjų padės sumažinti ligą“, – teigė gydytojas.
Giedrė Balčiūtė, www.lrytas.lt, 2014 m. vasaris