Odos niežulys gali įspėti apie rimtą ligą

Ar žinojote, kad odos niežulys – ne tik nemalonus simptomas? Jis taip pat gali įspėti apie rimtą ligą.

Dažniausiai niežulys greitai praeina ir nieko rimto nereiškia, pavyzdžiui, dėl sausos odos ar sauso oro žiemą. Tačiau jei niežulys užsitęsia ar pasireiškia vis dažniau, jis gali rodyti, kad organizme vyksta sutrikimai.

Žemiau – dažniausios niežulio priežastys, įspėjamieji ženklai ir aiškūs kriterijai, kada laikas kreiptis į gydytoją.

Kas yra odos niežulys?

Odos niežulys (medicinoje – pruritas, iš lot. pruritus) – pojūtis, verčiantis kasytis. Tai ne liga, o simptomas, lydintis odos ligas, vidaus organų sutrikimus arba nervų sistemos disfunkciją.

Niežulys gali būti ūmus (iki 6 savaičių) arba lėtinis (ilgiau nei 6 savaitės). Tyrimų duomenimis, lėtiniu niežuliu kenčia 8–25 % gyventojų, vaikų iki 10 metų – apie 15 %, o vyresnių nei 65 metų – iki 25 %.1,2

Dažniausios odos niežulio priežastys

Vaikams dažniausia niežulio priežastis – atopinis dermatitas, suaugusiems – psoriazė (žvynelinė), seborėjinis dermatitas ar dilgėlinė. Taip pat įtakos gali turėti cukrinis diabetas, inkstų funkcijos nepakankamumas, kepenų ligos ir kiti sveikatos sutrikimai.

Pilnas dažniausių priežasčių sąrašas:

1. Sausa oda – ypač dažna žiemą ar vyresniame amžiuje.
2. Odos ligos – atopinis dermatitas, psoriazė (žvynelinė), seborėjinis ar alerginis kontaktinis dermatitas, dilgėlinė (urtikarija).
3. Kepenų ligos – sutrikus tulžies nutekėjimui (cholestazė), tulžies rūgštys kaupiasi kraujyje ir dirgina odą.⁴
4. Inkstų funkcijos nepakankamumas – kai inkstai nebepašalina toksinų, jų funkciją iš dalies perima oda.
5. Cukrinis diabetas – sutrikusi gliukozės apykaita gali sukelti odos niežulį.
6. Skydliaukės sutrikimai – tiek hipertiroidizmas, tiek hipotiroidizmas gali sukelti niežulį.⁵
7. Geležies stokos anemija – mažakraujystė kartais pasireiškia odos niežuliu.
8. Onkologinės ir kraujo ligos – Hodžkino limfoma niežulys pasireiškia iki 30 % pacientų, ne Hodžkino limfoma – apie 15 %, o tikroji policitemija – net 67 %.²
9. Parazitinės ligos – niežai (parazitinė odos liga), utėlėtumas, helmintozė (kirminų sukelta liga).
10. Vaistų reakcija – vartojamus vaistus ieškant priežasties visada verta peržiūrėti su gydytoju.
11. Stresas ir įtampa – patiriant stresą išsiskiria uždegiminiai mediatoriai, kurie dirgina odą ir pažeidžia odos barjerą.³
12. Histamino netoleravimas – organizmas nesugeba suskaidyti histamino iš brandintų, raugintų, fermentuotų produktų.
    

Niežulio pobūdis: kur ir kaip niežti?

Niežulys gali būti vietinis, pavyzdžiui, kai niežti tik dekoltė sritį ar galvos plaukuotą dalį, ir generalizuotas, apimantis visą kūną – neretai jis kyla dėl įtampos ar streso.

Niežulio pobūdis dažnai nurodo jo priežastį:

• Kepenų niežulys (cholestazinis) – intensyviausias delnuose ir paduose, ypač sustiprėja naktimis.
• Atopinis dermatitas – niežti visą kūną. Vaikams bėrimas – tiesiamuosiuose galūnių paviršiuose ir žandų srityje, suaugusiems – lenkiamuosiuose. Oda išsausėja, vietomis sustorėja.⁶
• Dilgėlinė – bėrimai greitai kinta, po kelių valandų gali pakeisti vietą ar išnykti.
• Psichogeninis (streso) niežulys – apima visą kūną, odos pokyčių nematyti. Ilgai trunkantis, palieka nukasymus.
  

Kada niežulys gali signalizuoti apie rimtą ligą?

Užsitęsęs niežulys be matomos priežasties gali būti pirmas vidaus ligos ženklas – kartais jis pasirodo anksčiau už kitus simptomus. Ypač įtartinas viso kūno niežulys be bėrimo.

Tyrimai rodo, kad lėtinis niežulys sutrikdo miegą, didina nerimą ir depresijos riziką. Tarp sunkų niežulį patiriančių pacientų mintys apie savižudybę pasireiškia 18,5 % atvejų.²

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Susirūpinti verta, jei niežulį lydi: odos bėrimas ar spalvos pokyčiai, pilvo skausmas, virškinimo sutrikimai ar pykinimas, išmatų ir šlapimo spalvos pokyčiai, karščiavimas. Taip pat jei niežulys prikelia naktį, trukdo užmigti, pasireiškia lytinių organų srityje ar vargina kitus kartu gyvenančius asmenis.

Papildomai kreiptis verta, jei:

• niežulys trunka ilgiau nei 6 savaites;
• nepraeina nepaisant drėkinamųjų priemonių.
  

Paprastai pradedama nuo šeimos gydytojo konsultacijos – prireikus jis nukreipia pas dermatologą ar kitą specialistą.

Kaip diagnozuojamas niežulys?

Gydytojo tikslas – rasti priežastį, o ne tik slopinti simptomą. Konsultacijos metu išsiaiškinama, kokiomis ligomis pacientas serga, kokius vaistus vartoja, ar turi diagnozuotų alergijų ir ar pastaruoju metu patyrė daugiau streso.

Diagnozei nustatyti dažniausiai atliekama:

• bendras ir biocheminis kraujo tyrimas;
• ultragarsinis vidaus organų tyrimas;
• kepenų, inkstų ir skydliaukės veiklos rodiklių vertinimas;
• prireikus – konsultacijos su specialistais ir detalesnis ištyrimas.
  

Gydymas ir savipagalba

Pirmiausia svarbu išsiaiškinti niežulio priežastį ir laikytis gydytojo nurodymų. Verta nepamiršti, kad subalansuota mityba, pakankamas skysčių kiekis, emolientų (medicininių drėkinamųjų kremų) naudojimas iškart po dušo ar vonios bei karšto vandens vengimas prausiantis gali padėti užkirsti kelią niežulio atsiradimui.

Odos drėkinimas. Emolientai (medicininiai drėkinamieji kremai) naudojami reguliariai – geriausia iš karto po dušo.
Vandens temperatūra. Karštas vanduo odą labiau sausina – geriau rinktis drungną.

Histamino netoleravimas. Padeda šviežia mėsa ir žuvis; vengti ilgai brandintų sūrių, dešrų, vyno, alaus ir raugintų produktų.

Stresas. Reguliarus miegas, judėjimas ir pertraukos nuo ekranų gali pagerinti odos būklę.

Kasymas. Jis dar labiau sustiprina niežulį.

Vaistai nuo niežulio parenkami individualiai – netinkamas preparatas gali nuslėpti tikrąją priežastį.

Konsultacija dėl niežulio

Tam, kad pavyktų išgydyti šį nemalonų pojūtį, pirmiausia svarbu išsiaiškinti jo atsiradimo priežastį ir laikytis gydytojo nurodymų.

Klinikoje „Meliva“ dirbantys gydytojai įvertins būklę, atliks reikiamus tyrimus ir padės rasti niežulio priežastį.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar odos niežulys gali būti vėžio simptomas?

Retais atvejais – taip. Hodžkino limfoma niežulys pasireiškia iki 30 % pacientų.² Dažniausiai priežastis nekaltesnė, bet pasitikrinti tikrai verta.

Kodėl niežti kūną, kai nėra jokio bėrimo?

Niežulys be matomų odos pokyčių dažnai kyla dėl kepenų ar inkstų ligų, skydliaukės sutrikimų, geležies trūkumo ar streso. Tikslinga atlikti kraujo tyrimus.

Kodėl naktimis niežti labiau?

Naktimis oda netenka daugiau drėgmės, o blaškančių dirgiklių nėra. Naktinis niežulys taip pat būdingas kepenų ligoms ir niežams.

Ar stresas tikrai gali sukelti odos niežulį?

Taip. Stresas išskiria uždegiminius mediatorius, kurie dirgina odą, o lėtinis stresas pažeidžia odos barjerą.³

Į kurį gydytoją kreiptis dėl niežulio?

Pradedama nuo šeimos gydytojo – jis paskirs pirminius tyrimus ir prireikus nukreips pas dermatologą ar endokrinologą.

Kiek laiko gali trukti odos niežulys?

Ūmus niežulys praeina per kelias dienas ar savaites. Jei trunka ilgiau nei 6 savaites – tai lėtinis niežulys su konkrečia priežastimi, kurio priežastį verta nustatyti ir gydyti.

Šaltiniai

1. Matterne U, Strassner T, Apfelbacher CJ, Diepgen TL, Weisshaar E. Incidence and determinants of chronic pruritus: a population-based cohort study. Acta Derm Venereol. 2013;93(5):532–537. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/23450324/

2. Chronic pruritus: a narrative review. An Bras Dermatol. 2025;100(3):487–519. https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC12234205/

3. Zeidler C, Kupfer J, Dalgard FJ, et al. Dermatological patients with itch report more stress, stigmatization experience, anxiety and depression compared to patients without itch. J Eur Acad Dermatol Venereol. 2024;38:1649–1661. https://doi.org/10.1111/jdv.19913

4. Kremer AE, Martens JJWW, Kulik W, et al. Lysophosphatidic acid is a potential mediator of cholestatic pruritus. Gastroenterology. 2010;139(3):1008–1018. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/21691108/

5. Cohen B, Cadesky A, Jaggi S. Dermatologic manifestations of thyroid disease: a literature review. Front Endocrinol. 2023;14:1167890. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC10214500/

6. Silverberg JI, Hanifin JM. Adult eczema prevalence and associations with asthma and other health and demographic factors: a US population-based study. J Allergy Clin Immunol. 2013;132(5):1132–1138. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/23991977/