Kaip pasiruošti MRT tyrimui: gydytojų patarimai ir dažniausi mitai

2021-05-05Naujienos

atnaujinta: 2026-10-08

Magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimas – tai neinvazinis diagnostinis tyrimas, leidžiantis išsamiai įvertinti vidaus organus, minkštuosius audinius ir kitas organizmo struktūras. Nors MRT tyrimas yra plačiai naudojamas diagnozuojant įvairias ligas ir sveikatos būkles, prieš tyrimą pacientams neretai kyla įvairių klausimų, pvz., kaip tinkamai pasiruošti MRT tyrimui, ar prieš tyrimą galima valgyti ir vartoti vaistus, kada reikalinga kontrastinė medžiaga ir ar magnetinis rezonansas yra saugus. Dalis nerimo kyla ir dėl vis dar paplitusių mitų, todėl svarbu remtis gydytojų rekomendacijomis ir oficialia informacija.

Kaip pasiruošti MRT tyrimui?

Kaip tinkamai pasiruošti MRT tyrimui priklausys nuo to, kas bus tiriama ir ar tyrimo metu bus naudojama kontrastinė medžiaga. Daugeliui MRT tyrimų specialaus pasiruošimo nereikia – galima vartoti įprastus vaistus ir laikytis įprastos dienos rutinos. Tiesa, kad prieš tyrimą svarbu informuoti apie turimus implantus ar kitus medicinos prietaisus, ankstesnes operacijas, galimus metalinius svetimkūnius organizme, nėštumą, inkstų veiklos sutrikimus ar alergijas, jei planuojama naudoti kontrastinę medžiagą. Ši informacija padeda įvertinti, ar tyrimą galima atlikti saugiai ir ar jam reikalingas papildomas pasiruošimas.

Ką galima valgyti ir gerti prieš MRT tyrimą?

Rekomendacijos, ką valgyti ar gerti prieš magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą priklauso nuo konkretaus tyrimo. Vieniems tyrimams specialių apribojimų nereikės, o atliekant kitus, gali būti prašoma tam tikrą laiką nevalgyti. Pavyzdžiui, pasiruošimas pilvo ar dubens organų MRT gali visiškai skirtis nuo pasiruošimo galvos ar stuburo MRT, todėl svarbu laikytis konkrečiam tyrimui pateiktų „Meliva“ gydytojų rekomendacijų. Jei kyla abejonių, visuomet verta pasitikslinti dar prieš atvykstant į kliniką.

Ar prieš MRT galima vartoti įprastus vaistus?

Jei gydytojas nenurodė kitaip, prieš MRT tyrimą reguliariai vartojamus vaistus galima vartoti kaip įprasta. Savavališkai nutraukti paskirtų vaistų vartojimo vien dėl planuojamo MRT nereikėtų. Tačiau apie vartojamus vaistus ir savo sveikatos būklę visuomet reikėtų informuoti medikus. Atskiros rekomendacijos gali būti taikomos, jei magnetinio rezonanso tyrimui reikalinga sedacija, naudojama kontrastinė medžiaga ar pacientas serga tam tikromis ligomis. Tokiais atvejais reikia vadovautis individualiais gydytojo nurodymais.

Kodėl reikia nusiimti papuošalus ir aksesuarus?

MRT aparatas sukuria stiprų magnetinį lauką, todėl prieš patenkant į tyrimo patalpą reikia pašalinti metalinius ar metalo turinčius daiktus. Paprastai prašoma nusiimti papuošalus, laikrodį, akinius, plaukų segtukus, diržą ir kitus aksesuarus, kuriuose gali būti metalinių detalių. Taip pat svarbu iš kišenių išimti raktus, monetas, telefoną ir kitus daiktus, kuriems magnetinis laukas gali turėti poveikį.

Tai svarbu ne tik dėl saugumo. Kai kurie metaliniai daiktai magnetiniame lauke gali judėti ar kaisti, o net ir nepavojingi metaliniai elementai, esantys arti tiriamos kūno vietos, gali pabloginti MRT vaizdo kokybę ir apsunkinti jo vertinimą. Dėl šios priežasties prieš tyrimą medikai patikrina, ar pacientas neturi daiktų, galinčių trukdyti saugiai ir kokybiškai atlikti MRT.

Kada MRT tyrimo atlikti negalima?

MRT tyrimas daugeliui pacientų yra saugus, tačiau dėl stipraus magnetinio lauko tam tikrais atvejais jo atlikti negalima arba prieš tyrimą būtina papildomai įvertinti paciento turimus implantus, medicinos prietaisus ar kitus rizikos veiksnius. Todėl vienas svarbiausių pasiruošimo etapų – tiksliai informuoti medikus apie savo sveikatos būklę ir organizme esančius svetimkūnius.

Teiginys, kad MRT tyrimo negalima atlikti pacientams, jei jie turi metalinių protezų, yra mitas. Daugelis šiuolaikinių protezų ir ortopedinių implantų gaminami iš titano ar kitų medžiagų, kurios paprastai netrukdo saugiai atlikti MRT. Be to, vien to, kad implantas yra „metalinis“, nepakanka spręsti apie jo suderinamumą su MRT, kadangi svarbu žinoti konkretų implanto ar medicinos prietaiso tipą.

Ką būtina pasakyti gydytojui prieš MRT?

Būtina informuoti medikus, jei:

turite širdies stimuliatorių, implantuojamą defibriliatorių ar kitą elektroninį medicinos prietaisą – dalis šiuolaikinių prietaisų gali būti suderinami su MRT tik laikantis konkrečių gamintojo nustatytų sąlygų;
turite kochlearinį implantą, neurostimuliatorių ar kitą implantuotą prietaisą – prieš tyrimą turi būti patikrintas konkretus jo modelis ir suderinamumas su MRT;
jums implantuoti kraujagyslių stentai, širdies vožtuvai ar kiti implantai – gali reikėti papildomos informacijos apie jų tipą ir implantavimo laiką;
turite sąnario endoprotezą, metalinių plokštelių ar kitų ortopedinių implantų – daugelis jų MRT atlikti netrukdo, tačiau apie juos vis tiek būtina informuoti prieš atliekant tyrimą;
organizme gali būti metalo skeveldrų, kulkų ar kitų metalinių svetimkūnių, ypač akių srityje – magnetinis laukas gali paveikti tam tikrus metalinius objektus, todėl pirmiausia turi būti įvertintas jų saugumas;
esate nėščia arba galite būti nėščia – MRT nenaudoja jonizuojančiosios spinduliuotės, tačiau gydytojas turi įvertinti tyrimo būtinybę ir parinkti tinkamiausią jo atlikimo būdą;
sergate inkstų liga ar turite sutrikusią inkstų funkciją, ypač jei planuojamas MRT su kontrastine medžiaga;
anksčiau patyrėte reakciją į MRT kontrastinę medžiagą ar turite kitų reikšmingų alergijų;
jaučiate stiprią uždarų erdvių baimę, nerimą arba jums sunku ilgiau išbūti nejudant – apie tai verta pasakyti iš anksto, kad būtų galima aptarti, kaip tyrimą atlikti kuo komfortiškiau.

Jei turite implanto ar medicinos prietaiso kortelę, dokumentus ar žinote tikslų jo gamintoją ir modelį, šią informaciją verta turėti su savimi. Ji gali padėti specialistams greičiau įvertinti, ar MRT tyrimą galima atlikti saugiai.

Kreatinino tyrimas prieš MRT: kada jis reikalingas?

Kreatinino tyrimas prieš MRT atliekamas tuomet, kai tyrimui naudojama kontrastinė medžiaga ir reikia įvertinti paciento inkstų veiklą. Kreatininas yra kraujyje nustatomas rodiklis, pagal kurį kartu su kitais duomenimis apskaičiuojamas eGFR – numatomas glomerulų filtracijos greitis. Jis padeda įvertinti, kaip gerai veikia inkstai ir ar kontrastinę medžiagą konkrečiam pacientui galima skirti saugiai.

Kontrastinė medžiaga gali būti naudojama atliekant įvairių kūno sričių MRT, pavyzdžiui, galvos smegenų MRT, pilvo organų MRT ar tam tikrais atvejais peties sąnario MRT. Ji gali padėti geriau išryškinti tiriamus audinius, kraujagysles ar patologinius pakitimus. Tačiau tai nereiškia, kad atliekant kiekvieną šių sričių MRT bus naudojamas kontrastas – jo poreikį lemia tyrimo tikslas.

Kreatinino tyrimo prieš kiekvieną MRT atlikti nereikia. Jei prieš konkretų MRT tyrimą būtina įvertinti inkstų funkciją, apie tai pacientas informuojamas registracijos metu arba tai nurodo gydytojas. Jeigu prieš MRT prašoma atlikti kreatinino tyrimą, svarbu vadovautis klinikos pateiktais nurodymais, įskaitant reikalavimą, kokio senumo tyrimo rezultatas gali būti pateikiamas.

Magnetinio rezonanso tomografija su kontrastine medžiaga: ką svarbu žinoti?

Kai kurių MRT tyrimų metu naudojama kontrastinė medžiaga, padedanti aiškiau išryškinti audinius, kraujagysles ir tam tikrus organizmo pakitimus. MRT tyrimams dažniausiai naudojamos gadolinio pagrindo kontrastinės medžiagos. Jos paprastai suleidžiamos į veną tyrimo metu ir pakeičia tam tikrų audinių matomumą MRT vaizduose. Svarbu žinoti, kad:

Kontrastinė medžiaga reikalinga ne kiekvienam MRT tyrimui. Ar ją naudoti, sprendžiama pagal tiriamą kūno sritį, tyrimo tikslą, paciento sveikatos būklę ir pasirinktą tyrimo protokolą.
Kontrastinė medžiaga gali būti naudojama atliekant skirtingų sričių MRT. Pavyzdžiui, kontrasto gali prireikti atliekant galvos smegenų, vidaus organų, kraujagyslių ar kai kuriuos sąnarių MRT tyrimus, kai reikia itin tiksliai įvertinti pastebėtus pakitimus. Tačiau tas pats tyrimas, priklausomai nuo situacijos, gali būti atliekamas ir be kontrasto.
MRT kontrastinė medžiaga skiriasi nuo dažniausiai kompiuterinės tomografijos tyrimuose naudojamų jodo pagrindo kontrastinių medžiagų. MRT dažniausiai naudojamos gadolinio pagrindo medžiagos, kuriose nėra jodo.
Daugumai pacientų MRT kontrastinės medžiagos yra visiškai saugios. Nepageidaujamos reakcijos galimos, tačiau sunkios reakcijos yra itin retos.
Prieš kontrastinį MRT svarbu informuoti specialistus apie inkstų ligas ar sutrikusią inkstų funkciją. Esant tam tikriems rizikos veiksniams prieš tyrimą gali būti vertinamas kreatinino kiekis kraujyje ir eGFR. Pacientams, kurių inkstų funkcija smarkiai sutrikusi, kontrastinės medžiagos pasirinkimas ir naudojimo būtinybė vertinami individualiai.
Būtina pasakyti apie ankstesnes reakcijas į MRT kontrastinę medžiagą. Šią informaciją gydytojas turi žinoti dar prieš atliekant tyrimą.
Medikus būtina iš anksto informuoti apie nėštumą ar galimą nėštumą. Tokiu atveju kontrastinės medžiagos naudojimo poreikis yra vertinamas individualiai.

Jeigu gydytojas skiria MRT su kontrastine medžiaga, tai nereiškia, kad tyrimas yra pavojingesnis – kontrastas pasirenkamas tuomet, kai papildoma informacija gali padėti tiksliau įvertinti tiriamą sritį ar pastebėtus pakitimus.

„Meliva“ įvardina 5 dažniausius MRT tyrimą lydinčius mitus

1 mitas: jei turite metalinių protezų, MRT atlikti negalima. Daugelis šiuolaikinių protezų ir implantų gaminami iš titano ar kitų MRT tyrimui tinkamų medžiagų. Tiesa, prieš tyrimą apie turimus implantus būtina informuoti medicinos personalą.

2 mitas: MRT tyrimo metu naudojami rentgeno spinduliai. MRT tyrimas atliekamas naudojant stiprų magnetinį lauką ir radijo dažnio bangas, todėl rentgeno spinduliai jo metu nėra naudojami.

3 mitas: magnetinis rezonansas yra skausmingas. Pats MRT tyrimas neskausmingas, tačiau tyrimo metu reikia ramiai gulėti ir nejudėti, o kai kuriems pacientams diskomfortą gali sukelti ir aparato skleidžiami garsai ar uždara erdvė.

4 mitas: jei turite tatuiruočių, MRT nėra rekomenduojamas. Daugeliu atvejų tatuiruotės MRT tyrimui visiškai netrukdo, nors kai kuriuose pigmentuose gali būti metalinių dalelių, todėl apie tatuiruotes verta informuoti medikus iš anksto.

5 mitas: jei bijote uždarų erdvių, MRT atlikti nepavyks. Klaustrofobija nėra neišsprendžiama kliūtis – apie nerimą reikėtų pasakyti iš anksto ir drauge su medikais surasti sprendimą, kaip tyrimą atlikti patiriant mažiau diskomforto. Neretu atveju svarbiausia yra tinkamai pasiruošti ir susikaupti. Jei tyrimo metu pacientas pasijunta blogai ar kyla baimė dėl uždaros erdvės, jis visuomet gali paspausti pagalbos mygtuką, kurį turi rankoje, kad iškviestų medicinos personalą ir nutrauktų tyrimą.

Šaltiniai:

[1] Radiological Society of North America (RSNA), American College of Radiology (ACR). MRI Safety. RadiologyInfo.org (atnaujinta 2025 m.)

https://www.radiologyinfo.org/en/info/safety-mr

[2] Radiological Society of North America (RSNA), American College of Radiology (ACR). Magnetic Resonance Imaging (MRI) of the Body. RadiologyInfo.org (atnaujinta 2026 m.)

https://www.radiologyinfo.org/en/info/bodymr

[3] National Health Service (NHS). MRI scan. NHS UK

https://www.nhs.uk/tests-and-treatments/mri-scan/

[4] U.S. Food and Drug Administration (FDA). Magnetic Resonance Imaging (MRI): Benefits and Risks. FDA https://www.fda.gov/radiation-emitting-products/mri-magnetic-resonance-imaging/benefits-and-risks