Gydytojo kardiologo konsultacija

Klinikose „Meliva“ dirbantys gydytojai kardiologai teikia visapusiškas širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugas. Prireikus jie bendradarbiauja su kitų specialybių gydytojais, siekdami užtikrinti tikslų paciento būklės įvertinimą ir kompleksišką medicininę priežiūrą.

Gydytojas kardiologas – tai gydytojas, kuris specializuojasi širdies ir kraujagyslių sistemos (kardiovaskulinės sistemos) ligų diagnostikoje, gydyme ir profilaktikoje. Kardiologas vertina širdies raumens, širdies vožtuvų, laidžiosios sistemos bei kraujagyslių funkcijas, remdamasis paciento anamneze, fiziniu ištyrimu, instrumentiniais ir laboratoriniais tyrimais. Ši priežiūra apima tiek ūmių būklių (pvz., miokardo infarkto, širdies ritmo sutrikimų), tiek lėtinių ligų (pvz., arterinės hipertenzijos, širdies nepakankamumo) valdymą. Konsultacijos metu įvertinama širdies būklė, nustatomos galimos ligos ar rizikos veiksniai ir sprendžiama dėl tolesnių tyrimų ar veiksmų.

Kokias ligas diagnozuoja gydytojas kardiologas?

Be ūmių būklių, tokių kaip miokardo infarktas ar širdies ritmo sutrikimai, kardiologas taip pat vertina ir lėtines ar progresuojančias ligas bei atlieka ankstyvą širdies ir kraujagyslių patologijų prevenciją. Konsultacijos metu sprendžiama dėl šių būklių:

• arterinė hipertenzija;
• aterosklerozė;
• širdies nepakankamumas;
• ritmo sutrikimai;
• miokardo infarktas;
• išeminė širdies liga (įskaitant stabilios ir nestabilios krūtinės anginos formas);
• reumatinės širdies vožtuvų ligos;
• perikardo (širdiplėvės) ligos;
• širdies augliai;
• įvairaus lygio aortos aneurizmos;
• septinės kilmės vožtuvų pažeidimai (endokarditai);
• neaiškios kilmės miokarditai;
• trombembolinė plaučių liga;
• įgimtos širdies ydos.

Kokius tyrimus atlieka gydytojas kardiologas?

Konsultacijos metu taip pat vertinami individualūs širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai – rūkymas, cholesterolio kiekis, šeimos anamnezė, gretutinės ligos ar gyvenimo būdo ypatumai. Atliekami pagrindiniai instrumentiniai tyrimai:

• elektrokardiograma (EKG) – širdies elektrinio aktyvumo registravimas;
• širdies echoskopija – širdies struktūros ir funkcijos vertinimas ultragarsu;
• fizinio krūvio testas – širdies veiklos stebėjimas fizinio krūvio metu;
• Holterio paros monitoravimas – nuolatinis širdies ritmo stebėjimas 24 valandas.

Taip pat taikomi laboratoriniai tyrimai:

• lipidų kiekio kraujyje tyrimas – cholesterolio ir jo frakcijų nustatymas;
• elektrolitų (kalio, magnio, natrio) kiekio nustatymas – širdies veiklai svarbių mineralų vertinimas;
• kraujo krešumo tyrimai – kraujo krešėjimo funkcijos įvertinimas.

Papildomai, jei reikalinga, ligoninėje atliekami tyrimai:

• perstemplinė širdies echoskopija – detalus širdies struktūrų tyrimas per stemplę;
• koronografija – širdies kraujagyslių praeinamumo ištyrimas kontrastine medžiaga.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją kardiologą?

Gydytojo kardiologo konsultacija aktuali esant šiems simptomams ar būklėms:

• jaučiant skausmą ar diskomfortą krūtinėje;
• esant širdies ritmo sutrikimams;
• padidėjus kraujospūdžiui;
• jaučiant dusulį ar greitą nuovargį;
• patiriant galvos svaigimą ar alpimą;
• profilaktinei patikrai, ypač esant padidintai rizikai ar šeimos anamnezei.

Šie požymiai gali būti susiję su širdies ir kraujagyslių sistemos veikla, todėl konsultacijos metu įvertinama paciento ligos istorija, atliekama apžiūra bei, jei reikia, skiriami tyrimai.

Pastabos dėl tyrimų

Tolesni tyrimai skiriami individualiai, atsižvelgiant į klinikinį įvertinimą, paciento nusiskundimus ir pirminių tyrimų rezultatus. Kai kurie tyrimai, pavyzdžiui, EKG ar širdies echoskopija, esant galimybei gali būti atliekami konsultacijos metu. Galutinis sprendimas dėl diagnozės ir gydymo priimamas įvertinus ne tik tyrimų duomenis, bet ir bendrą paciento klinikinę būklę. Gavus tyrimų rezultatus, gydytojas kardiologas pateikia klinikinį įvertinimą ir sprendžia dėl tolesnės priežiūros ar gydymo taktikos.