Varpos pasaitėlio plastika (frenuloplastika)

Frenulotomija, frenuloplastika, sinechotomija esant įgimtoms vyro lytinių organų formavimosi ydoms (anestezija įskaičiuota) 

Apyvarpės ir jos pasaitėlio operacijos atliekamos esant tokioms būklėms:

• Fimozė – apyvarpė būna siaura nuo gimimo ar uždegimiškai pakitusi ir surandėjusi.
• Parafimozė – varpos galvutės įstrigimas susiaurėjusioje apyvarpėje.
• Apyvarpės pasaitėlio trumpumas – įgimtas arba dėl buvusio uždegimo sutrumpėjęs apyvarpės pasaitėlis, kuris trukdo lytiniam gyvenimui.
• Svetimkūniai apyvarpėje – dažniausiai ligonis pats sau įveda svetimkūnius tarp apyvarpės lapelių, dėl to labai dažnai būna stipri uždegiminė reakcija ir svetimkūnius reikia šalinti.
• Kitos varpos ir apyvarpės ligos – daugelis sisteminių medžiagų apykaitos (pvz., cukrinis diabetas), imuninės sistemos ir infekcinių ligų gali sukelti pakitimus apyvarpėje, kurie gali trikdyti Jūsų kasdienį gyvenimą. Retais atvejais apyvarpės ir pasaitėlio operacijos atliekamos dėl navikų.
• Religiniai ir kultūriniai įsitikinimai – daugelis pasaulio religijų primygtinai rekomenduoja vyro apipjaustymą. Pastaruoju metu mūsų visuomenėje populiarėja apipjaustymas dėl higienos ir seksualinės sveikatos sumetimų.

Gydytojas urologas rekomendavo Jums operacinį gydymą ir paaiškino kokia operacija bus atliekama, kodėl būtent ji siūloma Jums. Atliekamos tokios apyvarpės ir jos pasaitėlio operacijos:

• Cirkumcizija (apyvarpės apipjaustimas) – tai cirkuliarus pakitusios ar pertieklinės apyvarpės išpjovimas. Cirkumcizija standartiškai atliekama vietinėje nejautroje. Esant medicininėms indikacijoms arba Jums pageidaujant, ši operacija gali būti atliekama ir spiralinėje ar bendroje nejautroje. Operacijos metu nupjaunami abu pakitusieji apyvarpės lapeliai (vidinis ir išorinis), paliekant sveikus apyvarpės audinius. Atliekama kruopšti hemostazė, abu lapeliai susiuvami tirpiu siūlu, uždedamas sterilus tvarstis.
• Dorsumcizija (apyvarpės įpjovimas) – atliekama esant parafimozei ir siekiant išvengti visiško apyvarpės lapelių išpjovimo, kuomet indikuotina cirkumcizijos operacija. Dorsumcizija – tai ekstrinė operacija, kuri atliekama vietinėje arba intraveninėje nejautroje, nepavykus sugražinti istrigusią varpos galvutę į vietą konservatyviais metodais. Operacijos metu apyvarpė įpjaunama iš nugarinio paviršiaus, varpos galvutė išlaisvinama nuo įstrigimo, įpjauti apyvarpės kraštai susiūnami ketgutu, uždedamas sterilus tvartis.
• Frenulotomija ir frenuloplastika – tai operacija, kuriuos metu įpjaunamas apyvarpės pasaitėlis ir atliekama jo plastika. Operacija atliekama operacinėje vietinėje arba intraveninėje nejautroje. Prieš operaciją gali būti taikoma antibakterinė profilaktika. Operacijos  metu pasaitėlis įpjaunamas skersai ir po to tirpiu siūlu susiuvamas išilgai, tokiu būdu atliekant jo plastiką. Apyvarpė užsmaukiama ant galvutės ir taip paliekama.
• Apyvarpės plastika – tai operacija, kai rezekuojami pakitę apyvarpės kraštai. Operacija atliekama vietinėje arba spinalinėje nejautroje. Nelygus ir deformuoti apyvarpės kraštai rezekuojami ir susiūnami tirpiu siūlu, uždedamas sterilus tvarstis.
• Apyvarpės svetimkūnių pašalinimas – tai operacija, kuriuos metu iš apyvarpės šalinami svetimkūniai. Operacija  atliekama operacinėje, dažniausiai spinalinėje nejautroje. Prieš operaciją būtinai skiriama antibakterinė profilaktika arba skiriamas antibakterinis gydymas pagal atliktą pasėlį. Operacijos metu svetimkūniai šalinami kartu su dalimi pakitusios apyvarpės (rezekcija), atliekama hemostazė, žaizda susiuvama tirpiu siūlu ir uždedamas sterilus tvarstis.

Ruošiantis apyvarpės ar jos pasaitėlio operacijai rekomenduojama atlikti šiuos tyrimus:

• Bendras kraujo tyrimas,
• Krešumo tyrimai – INR, SPA, APTT
• Bendras šlapimo tyrimas
• Biocheminiai kraujo tyrimai - kreatinino, gliukozės, elektrolitų koncentracija plazmoje
• Elektrokardiograma,
• Kiti papildomi tyrimai, jeigu yra lydinčios lėtinės ligos.

Kaip pasiruošti operacijai:

• būtinai informuokite gydytoją, jei esate alergiškas, ypač vaistams ir cheminėms medžiagoms.
• būtinai informuokite gydytoją, jei sutrikęs jūsų kraujo krešumas, jei vartojate krešumą veikiančius vaistus (aspirin, plavix, hjertemagnyl, orferin, warfarin).
• būtinai informuokite gydytoją, jei šiuo metu sergate kokia nors ūmia liga, esate peršalęs, jei jūsų imuninės sistemos veikla sutrikusi ar slopinama vaistais.
• prieš operaciją, esant išreikštiems uždegiminiams reiškiniams, skiriama antibakterinė profilaktika ar antibakterinis gydymas.
• operacijos išvakarėse išsimaudykite po dušu, nukirpkite ar nuskuskite plaukus apie varpą.

Veiksmų eiga operacijos dieną:

• nuo vidurnakčio iki operacijos visiškai nevalgykite ir negerkite išskyrus vaistus, kuriuos paskyrė gydytojas arba nuolat vartojamus vaistus, aptarus jų naudojimą su gydytoju,
• gydytojas urologas bei gydytojas anesteziologas, aptarę su Jumis, gali skirti papildomas paruošimo procedūras, kuriuos reikalingos ruošiant operacijai.
• žarnynas retais atvejais paruošiamas atliekant valomąsias klizmas, kai pacientas operuojamas hospitalizacijos dieną, pakanka, kad būtų pasituštinta operacijos dieną;
• anestezija (jeigu ji suplanuota) vykdoma pagal anesteziologo numatytą planą (jis turi būti aptartas su Jumis iki operacijos),
• Jūs būsite paguldytas ant operacinio stalo tokioje pozicijoje, kuri tinkamiausia atlikti operacijai,
• operacinis laukas dezinfekuojamas tam tinkamais dezinfekciniais tirpalais,
• atliekama numatyta operacija,
• operacijos metu įstumiamas kateteris į šlapimo pūslę (jeigu operuojantis gydytojas mano, kad to reikia),
• jeigu operacija atliekama su kitokia nei vietinė anestezija, po operacijos Jūs kurį tai laiką būsite prabudimo palatoje, kur Jus prižiūrės anesteziologas,
• operacijos dieną galima valgyti ir gerti tik gydytojui leidus,
• dauguma pacientų namo išvyksta tą pačią dieną po operacijos.

Veiksmų eiga kitomis dienomis po operacijos:

• Po operacijos skiriami nuskausminantys medikamentai pagal reikalą ir nusprendus gydytojui.
• Operacinę žaizdą reikia perrišti su antiseptiniu tirpalu ir steriliais tvarstukais kasdien arba dažniau (jei tvarstis permirksta šlapinantis). Gydytojas arba slaugytoja pamokys Jus tai atlikti ir nurodys kiek dienų tai daryti. Esant reikalui bus skiriamos vonelės su antiseptiniais tirpalais.
• Vaikščiodami nešiokite trikampio formos trumpikes, varpą laikykite pakėlę į viršų.
• Siūlų pašalinti po operacijos nereiks – dažniausiai mūsų naudojami siūlai yra tirpūs, siūlui nutirpus mazgeliai iškrinta po 2-3 savaičių.
• Vieną mėnesį po operacijos venkite didelio fizinio krūvio, aktyvaus lytinio gyvenimo ir varpos sužeidimų.

Galimos apyvarpės  operacijų komplikacijos:  

• žinomos ir dažniausiai pasitaikančios komplikacijos:
  • kraujavimas  ir mėlynės pasitaiko iki 1 proc. Dėl kraujavimo retais atvejais tenka pakartotinai operuoti, atlikti kraujavimą stabdančias procedūras.
  • žaizdos infekcija pasitaiko dažniau tais atvejais, kai iki operaciją apyvarpės audiniai buvo infekuoti (2-3 proc.)
• retai pasitaikančios komplikacijos:
• komplikacijos susijusios su anestezija
• alerginės komplikacijos susijusios su medikamentų dezinfekcijai vartojimu bei medikamentais anestezijai
• lydinčių lėtinių ligų pablogėjimas
• skausmai, audinių mitybos sutrikimai
• šlapimo susilaikymas
• tik Jums galimos komplikacijos paprastai prognozuojamos įvertinus Jūsų sveikatos būklę. Apie jas Jūs būsite informuotas iki operacijos.

Kuo greičiau susisiekite su gydytoju, jei:

• Po operacijos atsirado karščiavimas ar šaltkrėtis,
• Ūmus skausmas
• Paraudimas ar išskyros iš žaizdos,
• Šlapinimosi sutrikimai,
• Dusulys ar skausmas krūtinėje   

Visą čia surašytą informaciją galite aptarti su savo gydytoju bet kuriuo metu. Užduokite tiek klausimų, kiek jums reikia, kad galėtumėte priimti pagrįstą sprendimą dėl savo sveikatos būklės ir siūlomo gydymo.