Miego sutrikimų tyrimas (polisomnografija)

Nuolat jaučiatės pavargę, nors miegate pakankamai? Garsiai knarkiate ar prabundate naktį staiga netekę kvapo? Tokie požymiai gali signalizuoti miego sutrikimus, kurių priežastis padeda nustatyti polisomnografijos tyrimas.

Kas yra ambulatorinė polisomnografija?

Polisomnografija – tai naktį atliekamas miego tyrimas, kurio metu stebimi ir registruojami įvairūs organizmo rodikliai: kvėpavimas, širdies ritmas, deguonies kiekis kraujyje, smegenų veikla, taip pat kūno padėtis ir kojų judesiai. 

Tyrimas dažniausiai atliekamas įtariant miego apnėją, tačiau gali būti naudingas ir tais atvejais, kai žmogui įtariamas neramių kojų sindromas, parasomnijos, narkolepilepsija ar kiti miego sutrikimai. Ypač tuomet, kai simptomai neaiškūs, o tiksli diagnozė būtina tinkamam gydymo parinkti. 

Kaip vertinami rezultatai ir kas yra AHI?

Pagrindinis kvėpavimo sutrikimų rodiklis – AHI (apnėjos–hipopnėjos indeksas), tai yra kvėpavimo įvykių skaičius per miego valandą. AHI 5–15 laikomas lengvu, 15–30 – vidutinio sunkumo, >30 – sunkiu sutrikimu. Vertinami ir deguonies kiekio kraujyje kritimai (desatūracijos), miego fragmentacija, miego fazių balansas bei širdies ritmo pokyčiai.

Ar ambulatorinė polisomnografija yra patikima?

Ambulatorinė PSG laikoma patikima suaugusiųjų obstrukcinės miego apnėjos diagnostikai, kai tinkamai parenkamas jutiklių rinkinys ir laikomasi AASM (Amerikos miego medicinos akademijos) standartų. Sudėtingoms parasomnijoms ar neurologiniams klausimams dažniau pasirenkama laboratorinė PSG su platesne registracija.

Ar tyrimas saugus?

Tyrimas yra neinvazinis, o naudojami jutikliai saugūs. Diskomfortas paprastai minimalus ir siejamas su jutiklių dėvėjimu naktį. 

Kiek trunka tyrimas ir kada gaunami atsakymai?

Registracija trunka vieną naktį. Įrangos grąžinimas vyksta ryte, o duomenų analizė pateikiama, kai specialistas įvertina AHI, deguonies pokyčius ir miego struktūrą. 

Polisomnografija naudinga, kai pasireiškia šie simptomai:

• nuolatinis mieguistumas ir nuovargis dienos metu ar net po ilgo (pakankamo) nakties miego;
• garsus knarkimas su kvėpavimo sustojimais;
• dažni prabudimai naktį pritrūkus oro ar dūstant;
• nemalonūs pojūčiai kojose vakare ar prieš miegą, verčiantys jas judinti;
• neįprastas elgesys miegant – šaukimas, staigūs judesiai ar vaikščiojimas.

Tyrimas gali būti naudingas žmonėms, turintiems miego apnėjos rizikos veiksnių: didelio laipsnio nutukimą, lėtinių širdies ar kraujagyslių ligų, 2 tipo cukrinį diabetą ar persirgusiems insultu.