UA (šlapimo rūgštis)

UA (Šlapimo rūgštis): kraujo tyrimas inkstų veiklai ir reumatinių ligų rizikai įvertinti

Šlapimo rūgštis yra galutinis purinų apykaitos produktas, susidarantis organizme. Šlapimo rūgšties tyrimas yra svarbus siekiant įvertinti inkstų veiklą, reumatinių ligų riziką ir nukleorūgščių apykaitą. Šis tyrimas matuoja šios medžiagos koncentraciją kraujyje.

Kas yra šlapimo rūgštis (UA)?

Šlapimo rūgšties didžioji dalis susidaro kepenyse, o yra pašalinama per inkstus. Šlapimo rūgštis blogai tirpsta kraujo plazmoje, dėl šios priežasties gali susidaryti natrio uratų kristalai, vystosi uždegimai. Kai šlapimo rūgštis kaupiasi kraujyje, ji sukelia podagrą ir šlapimo takų akmenligę. Podagra yra lėtinė medžiagų apykaitos sutrikimo liga, kai šlapimo rūgšties kiekis padidėja kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose.

Kam atliekamas šlapimo rūgšties (UA) tyrimas?

Šlapimo rūgšties tyrimas yra svarbus diagnozuojant podagrą ir hiperurikemiją bei gydymo eigai stebėti. Hiperurikemija reiškia padidėjusį šlapimo rūgšties kiekį, o hipourikemija – sumažėjusį. Tyrimas dažniausiai atliekamas siekiant:

• Diagnozuoti podagrą ir hiperurikemiją: tai yra pagrindinės indikacijos.
• Įvertinti inkstų veiklą: dažniausia hiperurikemijos priežastis yra inkstų pažeidimai.
• Stebėti gydymo efektyvumą: pacientams, sergantiems podagra ar hiperurikemija.
• Nustatyti kitų ligų ryšį: šlapimo rūgšties padidėjimas gali būti sergant leukemija, mielomine liga, esant endokrininiams susirgimams, Addisono ligai, hipotirozei, apsinuodijimui švinu, esant nutukimui.
• Išsiaiškinti sumažėjusio šlapimo rūgšties kiekio priežastis: sumažėjimą gali sukelti antidiuretinio hormono nepakankamumo sindromas (SIADH), hematologinės onkologinės ligos, taip pat vaistų vartojimas.

Tyrimo eiga klinikoje

Šlapimo rūgšties tyrimas yra paprastas kraujo tyrimas. Kraujo mėginys imamas iš venos, dažniausiai rankos srityje. Paprastai šiam tyrimui nereikia specialaus pasiruošimo, pavyzdžiui, badavimo, tačiau visada svarbu pasikonsultuoti su gydytoju dėl konkrečių nurodymų.

Rezultatų interpretacija

Šlapimo rūgšties tyrimo rezultatai interpretuojami atsižvelgiant į nustatytas normos ribas, paciento simptomus, medicininę istoriją ir kitus diagnostinius duomenis.

• Padidėjusi Šlapimo rūgšties koncentracija (hiperurikemija) gali rodyti podagrą, inkstų pažeidimus, leukemiją, mielominę ligą, endokrininius susirgimus, Addisono ligą, hipotirozę, apsinuodijimą švinu ar nutukimą.
• Sumažėjusi Šlapimo rūgšties koncentracija (hipourikemija) gali būti susijusi su SIADH, hematologinėmis onkologinėmis ligomis ar tam tikrų vaistų vartojimu.

Svarbu pabrėžti, kad šlapimo rūgšties tyrimo rezultatus visada turi vertinti kvalifikuotas sveikatos priežiūros specialistas, atsižvelgdamas į visą paciento medicininę istoriją, simptomus ir kitus diagnostinius duomenis.