Krioglobulinai.

Krioglobulinai: kraujo tyrimas imuninės sistemos sutrikimams nustatyti

Krioglobulinai yra nenormalūs baltymai, esantys kraujyje, kurie sušalus nusėda (koaguliuoja) ir vėl ištirpsta sušilus. Šis reiškinys gali sukelti įvairius simptomus ir sveikatos problemas, nes krioglobulinai gali užkimšti smulkias kraujagysles ir pažeisti audinius. Krioglobulinų tyrimas yra laboratorinis kraujo tyrimas, skirtas nustatyti šių baltymų buvimą ir kiekį kraujyje, padedantis diagnozuoti su jais susijusias ligas.

Tyrimo apimtis ir tikslas

Krioglobulinų tyrimas apima kraujo mėginio analizę, siekiant aptikti ir kiekybiškai įvertinti krioglobulinus. Šie baltymai skirstomi į tris tipus (I, II ir III), priklausomai nuo jų sudėties, ir kiekvienas tipas gali būti susijęs su skirtingomis pagrindinėmis ligomis. Pagrindiniai tyrimo tikslai yra:

• aptikti krioglobulinus: nustatyti, ar kraujyje yra šių temperatūrai jautrių baltymų;
• nustatyti krioglobulinemijos tipą: padėti atskirti pirminę (idiopatinę) krioglobulinemiją nuo antrinės, susijusios su kitomis ligomis;
• diagnozuoti pagrindines ligas: padėti diagnozuoti lėtines infekcijas (pvz., hepatitą C), autoimunines ligas (pvz., sisteminę raudonąją vilkligę, Sjögreno sindromą) ar limfoproliferacinius sutrikimus (pvz., mielomą, limfomą), kurie gali sukelti krioglobulinemiją;
• įvertinti ligos aktyvumą: stebėti krioglobulinų kiekio pokyčius gydymo metu.

Indikacijos krioglobulinų tyrimui

Krioglobulinų tyrimas yra atliekamas esant įvairiems simptomams ar būklėms, kurios gali rodyti krioglobulinemiją:

• Raynaud fenomenas: pirštų ar kojų pirštų spalvos pokyčiai (pabalimas, pamėlynavimas, paraudimas) reaguojant į šaltį;
• odos pažeidimai: purpura (raudonos ar violetinės dėmės ant odos), odos opos, tinkliškas marmurinis odos raštas (livedo reticularis);
• sąnarių skausmas: artralgija ar artritas;
• inkstų pažeidimas: glomerulonefritas, pasireiškiantis baltymu šlapime ar inkstų funkcijos sutrikimu;
• nervų pažeidimas: neuropatija, pasireiškianti tirpimu, dilgčiojimu ar silpnumu galūnėse;
• bendras silpnumas ir nuovargis: nepaaiškinamas lėtinis nuovargis;
• hepatito C infekcija: krioglobulinemija dažnai siejama su hepatito C virusu;
• autoimuninės ligos: esant sisteminei raudonajai vilkligei, Sjögreno sindromui ar kitoms autoimuninėms ligoms;
• limfoproliferaciniai sutrikimai: esant įtarimui dėl mielomos, limfomos ar kitų kraujo ligų.

Pasiruošimas krioglobulinų tyrimui

Tinkamas pasiruošimas ir ypač kruopštus kraujo mėginio paėmimas bei transportavimas yra esminiai siekiant gauti patikimus rezultatus, nes krioglobulinai yra jautrūs temperatūrai:

• specialus mėginio paėmimas: kraujas turi būti paimtas į specialų, pašildytą mėgintuvėlį ir nedelsiant transportuojamas į laboratoriją palaikant kūno temperatūrą (37°C). Tai padeda išvengti krioglobulinų nusėdimo prieš laboratorinę analizę;
• badavimas: paprastai tyrimui nereikia specialaus badavimo, tačiau gydytojas gali nurodyti kitaip;
• vaistai: svarbu informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus, įskaitant nereceptinius preparatus ir maisto papildus, nes kai kurie iš jų gali paveikti tyrimo rezultatus.

Tyrimo atlikimas

Krioglobulinų tyrimui imamas kraujo mėginys iš venos, dažniausiai iš rankos. Po paėmimo mėginys nedelsiant transportuojamas į laboratoriją specialiomis sąlygomis, palaikant pastovią temperatūrą. Laboratorijoje kraujo mėginys atšaldomas, kad krioglobulinai nusėstų, o po to vėl sušildomas, kad būtų patvirtintas jų tirpumas. Gauti rezultatai vėliau analizuojami gydytojo, kuris, atsižvelgdamas į paciento simptomus, ligos istoriją ir kitus tyrimus, parengia išsamią išvadą ir, jei reikia, paskiria tolesnį gydymą.