AST, ASAT (aspartato aminotransferazė)

Aspartato aminotransferazė (AST, ASAT) – tai kepenų fermentas, taip pat randamas širdyje, skeleto raumenyse ir inkstuose. Šis laboratorinis tyrimas padeda diagnozuoti ir stebėti įvairias būkles, ypač susijusias su kepenų bei širdies sveikata. AST dažnai tiriamas kartu su kitais biocheminiais rodikliais, siekiant išsamiai įvertinti paciento sveikatos būklę.

Kas yra aspartato aminotransferazė?

Aspartato aminotransferazė (AST, ASAT) turi kelias izofermentines formas, kurios randamos ląstelių citoplazmoje ir mitochondrijose. AST tyrimu nustatomas bendras šių formų aktyvumas. Fermentas dalyvauja baltymų apykaitos procesuose ir yra būtinas normaliai ląstelių funkcijai palaikyti.

Esant stipriam ląstelių pažeidimui, AST į kraują išsiskiria ne tik iš citoplazmos, bet ir iš mitochondrijų, todėl didesnis jo aktyvumo padidėjimas rodo gilesnį audinio pažeidimą. Mitochondrinės formos atsiradimas kraujyje yra svarbus pažeidimo sunkumo rodiklis. Su tuo susijęs ir lėtesnis AST reagavimas į pažeidimą, palyginti su ALT, todėl AST ir ALT visada turėtų būti tiriami kartu.

AST tyrimas – kam jis reikalingas?

Padidėjusi AST (ASAT) koncentracija kraujyje nustatoma sergant kepenų ar ūmiomis širdies ligomis, taip pat po traumų, chirurginių intervencijų ar gilių nudegimų. Tyrimas padeda diagnozuoti ir stebėti šias būkles:

• Kepenų ligos: ūminis ir lėtinis hepatitas, kepenų cirozė, kepenų steatozė, toksinis kepenų pažeidimas.
• Širdies ligos: miokardo infarktas, miokarditas, širdies nepakankamumas.
• Raumenų pažeidimai: traumos, intensyvus fizinis krūvis, raumenų distrofijos.
• Kitos būklės: mononukleozė, pankreatitas, kai kurie navikai.

Mokslinių tyrimų duomenimis, AST tyrimą rekomenduojama atlikti bent kartą per metus pacientams, kurie vartoja vaistus, galinčius paveikti kepenis, turi padidėjusią kepenų pažeidimo riziką arba serga lėtinėmis ligomis.

Kaip atliekamas AST tyrimas?

AST tyrimas atliekamas iš veninio kraujo. Procedūra trunka kelias sekundes.

Tyrimas atliekamas „Meliva – InMedica klinika“ laboratorijose, o rezultatai paprastai pateikiami per 1 darbo dieną. Tyrimą galima užsakyti telefonu arba internetu.

Kaip pasiruošti AST tyrimui?

Tinkamas pasiruošimas padeda užtikrinti tikslius tyrimo rezultatus:

• Rekomenduojama nevalgyti apie 12 valandų prieš tyrimą. Galima gerti nedidelį kiekį vandens.
• Alkoholinių gėrimų reikėtų vengti bent 24 valandas iki tyrimo.
• Kai kurie vaistai (pvz., penicilino grupės antibiotikai, salicilatai, statinai) gali paveikti rezultatus. Dėl nuolat vartojamų vaistų vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
• Rekomenduojama susilaikyti nuo intensyvaus fizinio krūvio bent 24 valandas prieš tyrimą.
• Geriausia kraują tyrimui atlikti ryte, 7–10 val.

AST referentinės ribos – kokie rezultatai laikomi priimtinais?

AST referentinės ribos skiriasi nuo priklausomai nuo lyties ir amžiaus.

Suaugusiems (vyresniems nei 18 metų):

• 5–34 U/l.

Paaugliams:

• Merginos (12–18 metų): 17–33 U/l;
• Berniukai (12–18 metų): 18–40 U/l.

Vaikams:

• Naujagimiai (0–15 dienų): 23–186 U/l;
• Kūdikiai (15 dienų–1 metai): 23–83 U/l;
• Vaikai (1–7 metai): 26–55 U/l;
• Vaikai (7–12 metų): 22–41 U/l.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad skirtingos laboratorijos gali taikyti skirtingas referentines ribas, priklausomai nuo naudojamos metodikos.

Tyrimo rezultatus visuomet turėtų interpretuoti gydytojas, įvertindamas individualią paciento situaciją.

AST padidėjimas – galimos priežastys

Vertinant ligos kilmę ir eigą, svarbus AST ir ALT santykis: AST koncentracija dažnai būna didesnė už ALT esant alkoholio sukeltam hepatitui, kepenų cirozei ar metastazėms kepenyse. Pagrindinės AST padidėjimo priežastys:

Kepenų ligos:

• Ūminis virusinis hepatitas (A, B, C tipo);
• Alkoholinis hepatitas ir kepenų cirozė;
• Nealkoholinė kepenų steatozė (NASH);
• Vaistų sukeltas kepenų pažeidimas;
• Autoimuninės kepenų ligos.

Širdies ir kraujagyslių ligos:

• Ūmus miokardo infarktas;
• Miokarditas;
• Širdies nepakankamumas.

Kitos priežastys:

• Raumeninio audinio griuvimas, navikų nekrozė, gangrena, šokas, hipoksija;
• Intensyvus fizinis krūvis ar traumos;
• Mononukleozė;
• Pankreatitas.

Labai didelis AST padidėjimas (daugiau kaip 10 kartų viršijantis normą) dažniausiai rodo ūmų kepenų arba širdies raumens pažeidimą. Tokiu atveju reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.

AST ir ALT santykis – ką jis pasako?

AST ir ALT (alanino aminotransferazė) tyrimai paprastai vertinami kartu. Jų santykis vadinamas De Ritis indeksu, kuris padeda nustatyti kepenų pažeidimo pobūdį.

• Santykis < 1 (ALT > AST): būdingas nealkoholinei kepenų steatozei, virusiniams hepatitams, ūmiam toksiniam kepenų pažeidimui.
• Santykis > 1 (AST > ALT): dažnesnis esant alkoholiniam hepatitui, kepenų cirozei, kepenų navikams.
• Santykis > 2: labai būdingas alkoholiniam kepenų pažeidimui.

Tikslią šių tyrimų interpretaciją gali pateikti gydytojas gastroenterologas ar kitas specialistas, įvertindamas kitus biocheminius rodiklius ir paciento klinikinę būklę.

Kada vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju?

AST tyrimą ir gydytojo konsultaciją rekomenduojama atlikti, jei pasireiškia šie simptomai:

• Nuolatinis nuovargis, silpnumas.
• Pilvo skausmas dešinėje viršutinėje pusėje.
• Gelta (odos ir akių pagelimas).
• Tamsus šlapimas, šviesios išmatos.
• Nepaaiškinamas svorio kritimas.
• Apetito sumažėjimas, pykinimas, vėmimas.

AST tyrimai ypač svarbūs pacientams, kurie vartoja hepatotoksinius vaistus, turi lėtinių kepenų ligų istoriją, vartoja alkoholį arba turi šeimoje kepenų ligų atvejų.

AST tyrimas klinikoje „Meliva“

Klinikoje „Meliva“ laboratorijos atlieka AST ir kitus kepenų funkcijos tyrimus naudodamos modernią įrangą, užtikrinančią tikslius ir patikimus rezultatus. Tyrimai atliekami klinikose visoje Lietuvoje. Tyrimo užsakymas galimas telefonu +370 620 33383 arba internetu mano.meliva.lt/identity/login. Rezultatai pateikiami elektronine forma ir gali būti aptariami su gydytoju specialistu konsultacijos metu.