Kulkšnies žasto indekso matavimas

Kulkšnies-žasto indekso matavimas, dar vadinamas kulkšnies-žasto spaudimo indeksu, yra greitas, neinvazinis ir neskausmingas diagnostinis tyrimas. Šiuo metodu lyginamas sistolinis kraujo spaudimas, išmatuotas rankose (žaste) ir kojose (kulkšnies srityje), siekiant nustatyti periferinių arterijų ligą (PAL) bei įvertinti bendrąją širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Kas yra kulkšnies-žasto indeksas (KŽI)?

Sveiko žmogaus organizme, jam gulint horizontalioje padėtyje, kraujospūdis ties kulkšnimi paprastai būna lygus arba šiek tiek didesnis už kraujospūdį žaste. Kulkšnies-žasto indeksas yra matematinis santykis, apskaičiuojamas aukščiausią sistolinį kraujospūdį ties kulkšnimi padalijus iš aukščiausio sistolinio kraujospūdžio žaste.

Kai kojų arterijose formuojasi aterosklerozinės plokštelės, kraujagyslių spindis susiaurėja arba užanka, todėl kraujospūdis galūnės distalinėje dalyje (ties pėda ir kulkšnimi) sumažėja. KŽI tyrimas, atliekamas naudojant kraujospūdžio manžetes ir nepertraukiamos bangos ultragarsinį doplerio daviklį arba automatizuotą oscilometrinę sistemą, leidžia nustatyti net ir ankstyvą, besimptomį kraujagyslių susiaurėjimą.

Kam atliekamas kulkšnies-žasto indekso matavimas?

KŽI matavimas atliekamas esant šioms indikacijoms ir rizikos veiksniams:

• kojų skausmas vaikštant (protarpinis šlubumas): kai fizinio krūvio metu atsiranda blauzdų, šlaunų ar sėdmenų maudimas, spazmai ar skausmas, praeinantis pailsėjus;
• kojų kraujotakos nepakankamumo požymiai: šaltos pėdos, galūnių tirpimas, odos blyškumas ar pamėlynavimas, sulėtėjęs nagų augimas, plaukų slinkimas blauzdų srityje;
• lėtinės negyjančios opos ar audinių pažeidimai: trofinės opos, diabetinės pėdos sindromas ar įtariama galūnių gangrena;
• cukrinis diabetas: sergant diabetu daugiau nei 10 metų arba esant papildomiems kraujagyslių rizikos veiksniams;
• padidinta širdies ir kraujagyslių ligų rizika: asmenims virš 65 metų, ilgą laiką rūkantiems asmenims virš 50 metų, esant arterinei hipertenzijai, dislipidemijai ar padidėjusiam cholesterolio kiekiui;
• nustatyta aterosklerozė kituose baseinuose: asmenims, sergantiems išemine širdies liga, po persirgto miokardo infarkto, insulto ar esant miego arterijų stenozei;
• būklės po kraujagyslių rekonstrukcinių operacijų: stebint šuntų ar stentų funkciją po atliktos angioplastikos.