Koronarografija be arterijos kamščio

Koronarografija – tai invazinis širdies kraujagyslių (vainikinių arterijų) rentgenologinis tyrimas, leidžiantis tiksliai nustatyti, ar kraujagyslės yra susiaurėjusios, standžios ar užsikimšusios. Šis tyrimas dažniausiai atliekamas esant įtarimui dėl koronarinės širdies ligos – būklės, kai širdies raumuo negauna pakankamai kraujo dėl arterijų pakitimų. Net jei užsikimšimas nenustatomas, koronarografija suteikia išsamų kraujagyslių vaizdą ir leidžia gydytojui numatyti tolimesnę stebėseną, gydymą ar gyvenimo būdo pokyčius. Plataus profilio klinikose „Meliva“ koronarografija atliekama naudojant modernią diagnostinę įrangą ir taikant individualizuotą paciento priežiūros modelį – nuo pasiruošimo iki gydymo sprendimo po tyrimo. Tyrimas padeda priimti tiksliai pagrįstus sprendimus net ir tais atvejais, kai arterijų užsikimšimas dar nėra išsivystęs, bet pastebimi ankstyvieji pokyčiai.

Kada atliekama koronarografija?

Koronarografija skiriama pacientams, kuriems:

• pasireiškia skausmas ar spaudimas krūtinėje, ypač fizinio krūvio metu;
• įtariama koronarinė širdies liga arba nustatyti rizikos veiksniai (padidėjęs cholesterolis, cukrinis diabetas, paveldimumas);
• buvęs miokardo infarktas arba įtariamas ūminis koronarinis sindromas;
• atlikus kitus tyrimus (pvz., echoskopiją ar Holterio monitoravimą) nustatomi neaiškūs rezultatai;
• reikalingas įvertinimas prieš širdies operaciją ar po angioplastikos.

Tyrimas gali būti atliekamas ir profilaktiškai – rizikos grupės pacientams, ypač jei jie dalyvauja širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje.

Kaip pasiruošti koronarografijai?

Prieš tyrimą svarbu:

• informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus, ypač kraują skystinančius,
• įspėti apie alergijas, ypač kontrastinei medžiagai ar jodui,
• nevalgyti ir negerti 4–6 valandas prieš procedūrą (pagal gydytojo nurodymus),
• vertėtų pasitarti su specialistu dėl pasiruošimo – gydytojo kardiologo konsultacija.

Kaip atliekama koronarografija?

Procedūra trunka 30–40 minučių. Ji atliekama vietiškai nuskausminus punkcijos vietą – bendra nejautra netaikoma, nes pacientas turi bendradarbiauti su gydytoju. Dažniausiai procedūra nesukelia skausmo, tačiau kontrasto suleidimo metu gali pasireikšti šilumos pojūtis ar trumpalaikis diskomfortas krūtinėje. Retais atvejais gali pasireikšti alerginės reakcijos ar komplikacijos punkcijos vietoje. Esant indikacijoms, koronarografija gali būti nedelsiant papildyta intervencine procedūra – koronarine angioplastika (PCI).

Ką reikia žinoti po procedūros?

Po tyrimo:

• Kad būtų išvengta kraujavimo, ant rankos punkcijos vietos uždedamas spaudžiamasis tvarstis (jei procedūra atlikta per šlaunies arteriją - ant kojos uždedamas svoris 4-6 valandoms arba kojos punkcijos vieta uždaroma specialiu įtaisu).
• Pacientui vertėtų ramiai gulėti kelias valandas, ypač jei punkcija atlikta per šlaunies arteriją.
• Po 6 valandų dažniausiai leidžiama keltis, tačiau reikia vengti fizinio krūvio ir stebėti punkcijos vietą.
• Vertėtų gerti daug skysčių – tai padeda pašalinti kontrastinę medžiagą iš organizmo.
• Esant skausmui, kraujavimui ar tinimui punkcijos vietoje – būtina kreiptis į gydytoją.

Tyrimo rezultatai su pacientu dažnai aptariami kitą dieną – priklausomai nuo jų parenkamas gydymas ar tolimesnis ištyrimas.

Ką parodo tyrimas?

Koronarografija naudinga ir tuomet, kai nerandamas visiškas arterijų užsikimšimas:

• aptinkami ankstyvieji aterosklerozės požymiai – sienelių sustandėjimas, kalkėjimas,
• nustatomas lengvas ar vidutinis kraujagyslių susiaurėjimas, galintis progresuoti,
• matomi funkciniai pakitimai, pavyzdžiui, kraujagyslių spazmai.

Tokie rezultatai leidžia tiksliai koreguoti gydymą – skirti vaistus cholesterolio ar kraujospūdžio mažinimui, rekomenduoti mitybos pokyčius ar fizinį aktyvumą.

Koronarografija be arterijos kamščio: kaina ir kompensavimas

Kaina su PSDF kompensacija: 0 € Paslauga gali būti kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis (taikoma bazinė kaina), ji gali būti teikiama be papildomo mokesčio arba pacientas savo iniciatyva (po gydytojo konsultacijos) gali pasirinkti papildomas (papildomai apmokamas) ir (arba) brangiau kainuojančias medicinines, ir (arba) nemedicinines paslaugas, medžiagas ir pan. Kartu galima įvertinti širdies būklę atliekant širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą.

Kodėl svarbu tikrintis, net jei nėra simptomų?

Koronarinė širdies liga dažnai progresuoja nepastebimai – be akivaizdžių simptomų. Skausmas krūtinėje ar dusulys gali pasireikšti tik esant pažengusiai ligai. Todėl reguliarus širdies ištyrimas leidžia laiku identifikuoti riziką ir užkirsti kelią komplikacijoms, tokioms kaip miokardo infarktas ar staigus širdies sustojimas. Tyrimo rezultatai padeda apsispręsti dėl tinkamiausio gydymo: vaistų, angioplastikos ar širdies operacijos. Svarbu prisiminti ir gyvenimo būdo pokyčius – mesti rūkyti, sveikai maitintis, palaikyti normalų kraujospūdį, reguliariai mankštintis. Visa tai – neatsiejama širdies sveikatos palaikymo dalis.

Kontaktai:

Kaune el. p. ligonine.savanoriu423@meliva.lt ;

Vilniuje el. p. ligonine.laisves64@meliva.lt.