Frakcinis širdies kraujagyslių tėkmės rezervo tyrimas

Frakcinis tėkmės rezervo tyrimas yra invazinis diagnostinis tyrimas, atliekamas vainikinių arterijų angiografijos (koronarografijos) metu. Šis metodas leidžia tiksliai išmatuoti kraujospūdžio skirtumus prieš ir už vainikinės arterijos susiaurėjimo vietos bei įvertinti, ar kraujagyslės susiaurėjimas (stenozė) sukelia širdies raumens (miokardo) deguonies trūkumą (išemiją).

Kas yra frakcinis tėkmės rezervas (FFR)?

Standartinė koronarografija parodo anatominį kraujagyslės susiaurėjimą – jo procentinę išraišką ir vietą, tačiau ne visada leidžia nustatyti, ar tas susiaurėjimas realiai trikdo kraujo pritekėjimą į širdies raumenį, ypač esant ribiniam (vidutinio laipsnio, 40–70 %) susiaurėjimui.

Frakcinis tėkmės rezervas (FFR) yra fiziologinis rodiklis, apskaičiuojamas kaip maksimalios kraujo tėkmės per susiaurėjusią arteriją ir teorinės normalios tėkmės toje pačioje arterijoje santykis. Tyrimas atliekamas esant maksimaliai išplėstoms kraujagyslėms (hiperemijai), kuri sukeliama suleidus specialaus vaisto (dažniausiai adenozino). Gautas skaitinis rezultatas parodo susiaurėjimo funkcinę reikšmę.

Kam atliekamas FFR tyrimas?

Frakcinio tėkmės rezervo tyrimas atliekamas esant šioms klinikinėms indikacijoms:

• tarpinio (ribinio) laipsnio vainikinių arterijų susiaurėjimas: kai angiografijos metu matoma 40–70 % stenozė ir reikia objektyviai nustatyti, ar reikalinga intervencija (stentavimas ar šuntavimas);
• daugiažidininis vainikinių arterijų pažeidimas: kai susiaurėjusios kelios kraujagyslės ar keli segmentai ir reikia identifikuoti būtent tą pažeidimą, kuris sukelia miokardo išemiją (atsakingąją kraujagyslę);
• neaiškūs neinvazinių krūvio testų duomenys: kai veloergometrijos, streso echokardiografijos ar branduolinių tyrimų rezultatai prieštarauja klinikiniams paciento simptomams;
• revaskuliarizacijos poreikio pagrindimas: siekiant išvengti nereikalingo stentų implantavimo tose kraujagyslėse, kurių susiaurėjimai netrikdo kraujotakos;
• būklės įvertinimas po atliktos angioplastikos: siekiant patikrinti, ar po stento įvedimo buvo pilnai atkurta normali kraujotaka ir pašalintas slėgio gradientas.

Tyrimo eiga klinikoje ir pasiruošimas

FFR tyrimas atliekamas specializuotoje širdies kateterizavimo laboratorijoje (angiochirurginėje operacinėje) koronarografijos procedūros metu arba iškart po jos. Tyrimą atlieka gydytojas intervencinis kardiologas.

Tyrimo eigos etapai:

• prieiga ir kateterizavimas: per rankos (stipininę) arba kirkšnies (šlaunies) arteriją įvedamas diagnostinis kreipiantysis kateteris iki tiriamos vainikinės arterijos žiočių;
• slėgio vielos įvedimas: per kateterį į kraujagyslę įvedama speciali labai plona viela-zondas su miniatiūriniu slėgio jutikliu gale ir pravedama už susiaurėjimo vietos;
• hiperemijos sukėlimas: į veną arba tiesiai į vainikinę arteriją suleidžiamas vaistas (adenozinas), kuris maksimaliai atpalaiduoja smulkiąsias kraujagysles ir imituoja didžiausią įmanomą fizinį krūvį;
• slėgių matavimas ir apskaičiavimas: jutiklis išmatuoja kraujospūdį už susiaurėjimo (Pd​), o kateteris matuoja spaudimą aortoje prieš susiaurėjimą (Pa​); speciali programinė įranga realiu laiku apskaičiuoja šių reikšmių santykį (FFR=Pd​/Pa​);
• tyrimo pabaiga: išmatavus parametrus, viela-zondas išimama, o procedūros vieta sutvarkoma pagal standartinį angioplastikos protokolą.

Pasiruošimo tyrimui reikalavimai:

• atvykti nevalgius ir negėrus bent 6 valandas iki numatytos procedūros;
• bent 12–24 valandas iki tyrimo vengti bet kokių kofeino turinčių produktų (kavos, arbatos, kolos, šokolado), nes kofeinas blokuoja adenozino poveikį;
• iš anksto informuoti gydytoją apie sergamumą astma ar lėtine obstrukcine plaučių liga (tam tikrais atvejais parenkamas kitas vaistas hiperemijai);
• atlikti išankstinius kraujo krešėjimo, inkstų funkcijos ir bendruosius tyrimus;
• vartojamus vaistus išgerti tik pagal gydančio kardiologo pateiktas instrukcijas.