Žydėjimo džiaugsmą kartina alergijos. Kaip jų išvengti?

Pavasaris – vienas gražiausių metų laikų, kai džiugina nuostabiomis spalvomis pražydusios pievos ir švelnia žaluma sulapoję medžiai. Tačiau tie, kuriuos vargina alergija žiedadulkėms, pavasario visai nelaukia, nes šiuo metų laiku juos pradeda kamuoti sloga, ašarojančios akys, čiaudulys ir kiti nemalonūs simptomai. Pastebėta, kad alergiškų žmonių vis daugėja. Tam įtakos turi oro tarša, nesveika mityba, susilpnėjęs žmonių imunitetas. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, jau 2015 m. alergijos sukelta audringa organizmo reakcija kamuos kas antrą pasaulio gyventoją. Šiandien apie pavasarinę alergiją kalbamės su Kauno „Kardiolitos klinikų“ šeimos klinikos gydytoja Edita Navickaite.

Papasakokite, kas yra alergija?

Alergija vystosi, kai žmogaus imuninė sistema labai stipriai sureaguoja į tam tikras medžiagas (alergenus), kurios daugumai žmonių neturi jokio neigiamo poveikio, nes jie jas toleruoja. Pirmą kartą alergenams patekus į organizmą, jame per 2–21 d. susidaro antikūnų, vadinamų imunoglobulinais. Jau esant pakankamam antikūnų skaičiui ir vėl patekus specifiniam alergenui (prieš kurį yra pasigaminusių antikūnų), gali įvykti alerginė reakcija.

Kokie yra dažniausi alerginės reakcijos požymiai?

Alergija dažniausiai pasireiškia sloga, čiauduliu, nosies niežuliu, paburkimu, susilpnėjusia uosle. Kartais kamuoja ir akių paraudimas, niežulys, sausas kosulys ar gerklės kutenimas. Pasitaiko atvejų, kai kartu su alergija vargina įvairūs veido ir kaklo odos bėrimai.

Negydoma alergija gali sukelti sinusitą, konjunktyvitą ar bronchinę astmą. Kai kuriems pacientams alerginės reakcijos gali pasireikšti ir daug sunkesnėmis formomis: dusuliu, padažnėjusiu širdies plakimu, sąmonės netekimu, kartais įvyksta net ir klinikinė mirtis. Todėl visada, kai nerimą kelia sveikatos būklė, padėtų šeimos gydytojo konsultacija.

Kokia labiausiai paplitusi pavasario alergijos forma?

Pavasarį gali pasireikšti ar paūmėti alerginė sloga, sezoninis alerginis konjunktyvitas, bronchinė astma. Dažniausiai šiuo laikotarpiu vargina šienligė, t. y. sezoninis alerginis nosies gleivinės uždegimas (rinitas), ir daugeliu atvejų akių junginės uždegimas.

Kokie augalai pavojingiausi alergiškiems žmonėms?

Alergiją gali sukelti daugiau nei 50 augalų rūšių. Augalai, kurių žiedadulkės sukelia alergines ligas, skirstomi į tris pagrindines grupes:

• medžiai (beržas, lazdynas, alksnis, gluosnis ir kt.),

• pievų žolės (motiejukas, miglė, eraičinas, svidrė ir kt.),

• piktžolės (kietis, varputis, pelynas, dilgėlė ir kt.).

Kaip išvengti kontakto su alergenu?

Sergantieji alerginėmis ligomis, kurias sukelia žiedadulkės, turėtų vengti kontakto su jomis:

• venkite pasivaikščiojimų žydinčiuose soduose, miškuose;

• atostogas planuokite vietose, kuriose mažiausia žiedadulkių koncentracija;

• stebėkite paros laiką. Didžiausia žiedadulkių koncentracija yra nuo 5 iki 10 val., todėl stenkitės tokiu metu į lauką neiti;

• domėkitės orų prognoze. Lauko darbus atlikite po lietaus ir tomis dienomis, kai nėra vėjo;

• būdami lauke pridenkite veidą specialia kauke. Taip apsisaugosite nuo žiedadulkių;

• dažniau prauskitės, keiskite drabužius.  Žiedadulkės kaupiasi ant odos, plaukų, drabužių, todėl, atėję iš lauko, stenkitės jas pašalinti;

• vėdinkite patalpas. Tinkamiausias tam metas – po lietaus. Jei orai saulėti, vėjuoti, vėdinkite anksti ryte arba labai vėlai vakare;

• nenaudokite augalinės kilmės kosmetikos, vaistažolių preparatų.

Kas galėtų palengvinti alergija sergančio žmogaus negalavimus?

Žiūrint, kokie tie negalavimai. Galima dažnai lašinti į akis dirbtinių ašarų, praplauti nosies ertmę jūros vandeniu, kad būtų pašalintos žiedadulkės. Vaistai gali būti vartojami vietiškai (lašai į akis, nosį, inhaliatoriai) ir tabletėmis.

Net jei žmogų kiekvieną pavasarį kamuoja alergija, padės apsilankymas pas šeimos gydytoją. Būtinai į gydytoją turi kreiptis tie, kurie pirmą kartą pajuto neigiamą organizmo reakciją į žydinčius augalus, taip pat ir tie, kurie jaučiasi prasčiau nei įprastai. Šeimos gydytojas gali paskirti alergijų tyrimą pats arba nusiųsti pasikonsultuoti pas alergologą klinikinį imunologą.