Vaikų karščiavimas – didelis stresas tėvams: kokių klaidų nedaryti ir kokios priemonės padės efektyviai numalšinti simptomus?
Karščiavimas – viena dažniausių priežasčių, dėl kurios į šeimos gydytojus kreipiasi kūdikius ir mažus vaikus auginantys tėvai. Nerimaudami dėl prastos mažylio savijautos, tėvai kaip įmanydami ieško būdų, kaip padėti savo atžalai pasveikti. Tauragės „InMedica“ klinikos vaikų ligų gydytojas Aivaras Mačiukas teigia, kad norėdami gero, tėveliai neretai pridaro klaidų, kurios gali tik dar labiau pakenkti.
„Karščiavimas yra normali vaiko organizmo reakcija į infekciją, mat pakilus kūno temperatūrai organizme žūva ligą sukėlusios bakterijos ir virusai. Jeigu karščiavimą sukėlė virusinė infekcija, pavyzdžiui, bronchitas, viduriavimas ar ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, karščiavimas gali tęstis 3–5 dienas, jeigu bakterinė infekcija – ausų ar plaučių uždegimas, tonzilitas – dažnai karščiuojama ilgiau nei 5 dienas“, – pasakoja A. Mačiukas.
Vaikų ligų gydytojas priduria, kad karščiavimu laikoma kūno temperatūra nėra vienoda visiems mažiesiems pacientams: „Karščiuojantiems kūdikiams iki 3 mėnesių amžiaus būdinga aukštesnė nei 38 °C kūno temperatūra, vaikams nuo 3 mėn. iki 3 m. – 38,1 °C, dar vyresniems – 38,4 °C. Be to, matuojant skirtingose kūno vietose, termometro rodmenys gali skirtis“.
KARŠČIAVIMAS – NE LIGA, O JOS POŽYMIS
Karščiavimas nėra susirgimas, o ligos, su kuria kovoja vaiko organizmas, požymis. Gydytojas A. Mačiukas pažymi, kad dėl to pirmiausia reikia išsiaiškinti, kodėl vaikelis karščiuoja, o ne stengtis „numušti“ padidėjusią mažylio kūno temperatūrą.
„Vaikui pradėjus karščiuoti ir jaučiant diskomfortą, tokia situacija verčia tėvus stipriai nerimauti. Jausdami stresą dėl savo atžalos būklės, tėvai siekia padėti, tačiau neretai imasi veiksmų, kurie gali pakenkti vaikeliui, pavyzdžiui, neužtikrina, kad vaikas vartotų pakankamą skysčių kiekį. Dažnai skiriamos ir klaidingos vaistų dozės – jos turėtų būti skaičiuojamos pagal vaiko kūno svorį, o ne amžių“, – sako Tauragės „InMedica“ klinikos gydytojas.
KADA REIKIA KREIPTIS Į GYDYTOJUS?
Neretai tėvai „sutirština spalvas“ ir kreipiasi į gydytojus vos tik prasidėjo karščiavimas, o kūno temperatūra dar nėra tokia aukšta. Toks elgesys padidina sveikatos specialistų užimtumą ir apsunkina kitų pacientų su sunkesnėmis būklėmis galimybes gauti kuo greitesnes gydytojų konsultacijas.
„Visiems tėvams atrodo, kad vaiko būklė yra pati prasčiausia, o profesionalios pagalbos reikia čia ir dabar. Tiesa ta, kad į gydytojus reikia kreiptis tik atidžiai stebint vaiko būklę ir elgesį. Pastebėjus, jog pasikeitė – išblyško, pamėlynavo, papilkėjo – vaiko odos spalva, ji pasidarė tarsi marmurinė, mažylio neįmanoma pažadinti, jis nuolat miega, verkia, dūsta ar sunkiai kvėpuoja, taip – reikia kuo skubiau kreiptis į gydytojus“, – tvirtina A. Mačiukas.
Apsilankyti pas vaikų sveikatos priežiūros specialistus reikėtų ir tuomet, jeigu karščiuodamas kūdikis prastai valgo, sumažėjo šlapinimasis, išsausėjo gleivinė, iš burnos jaučiamas acetono kvapas. Taip pat gali pasireikšti neblykštantis bėrimas, vėmimas, prasidėti traukuliai ar stingti galūnės.
KAIP NUMALŠINTI KARŠČIAVIMĄ?
Klausimas, ar karščiuojant reikia būti kuo šilčiau užsiklojus, ar atvirkščiai, neduoda ramybės daugelio mažylių tėveliams. Vaikų ligų gydytojas pažymi, kad sergančių vaikų tikrai nereikia apkamšyti keliais apklotais, o karščiuojant geriau juos nukloti ir leisti būti namuose tik su apatiniais rūbeliais.
„Vaikui karščiuojant tėveliai turi pasirūpinti, kad jų atžala jaustųsi kuo komfortiškiau. Jeigu būklė darosi sunkiai pakeliama, o kūno temperatūra viršija 38,5 °C, galima vartoti karščiavimą mažinančius ir skausmą malšinančius vaistus (antipiretikus) – paracetamolį arba ibuprofeną. Įsidėmėkite, kad šios veikliosios medžiagos įeina ir į daugelio peršalimo ligoms gydyti skirtų vaistų sudėtį, todėl jų galima perdozuoti“, – akcentuoja A. Mačiukas.
Praėjus bent pusvalandžiui po antipiretikų vartojimo, galima pradėti taikyti fizines karščiavimo malšinimo priemones, pavyzdžiui, vaiko odą sudrėkinti maždaug 30 laipsnių temperatūros vandeniu įmirkyta kempine ar rankšluosčiu. Rūpinantis mažamečiais vaikais vengti alkoholio turinčių skysčių-kompresų, taip pat atsisakyti šių priemonių, jeigu sutrikusi vaikelio periferinė kraujotaka, o oda yra vėsi ir marmurinė.
Karščiavimo požymiai išliks tol, kol vaiko organizmas kovos su jį užklupusia infekcija, todėl tėveliams dėl to tikrai nereikia nerimauti. Jeigu dėl kūdikio ar vaiko būklės tėvams kyla daugiau klausimų ar karščiavimas tęsiasi ilgiau nei keletą dienų, tokiu atveju būtina kreiptis į vaikų ligų ar šeimos gydytoją.