Svaigstanti galva gali būti rimtos ligos ženklu
Ar jums yra tekę patirti jausmą, kai apsvaigsta galva ir atrodytų, tarsi viskas aplink jus suktųsi ratu? Į galvos svaigimą dažniausiai reaguojama paprastai – prisėsiu, pasėdėsiu ir praeis. Bet kai kuriems žmonėms galvos svaigimas kartojasi nuolatos. Kartais šią būseną lydi ir pykinimas, vėmimas ar pusiausvyros sutrikimas.
„Kardiolitos klinikų“ gydytoja neurologė doc. dr. Kristina Ryliškienė pastebėjo, kad dažnai pasikartojantis galvos svaigimas labai pablogina gyvenimo kokybę, didina nerimą, kuris ir pats vėliau sukelia nsvaigimą.
Todėl kamuojamiems šio sutrikimo žmonėms verčiau kreiptis į specialistus, kurie ištyrę pacientą ir išsiaiškinę sutrikimo priežastis, paskirtų gydymą, o ne tikėtis, kad ši būsena greitai praeis.
Tiria akių obuolių judesius
„Nusiskundimas „svaigimu“ yra labai platus. Todėl pirmiausiai reikia gerai įsiklausyti ir išanalizuoti ligonio nusiskundimus, kad galėtumėme atskirti svaigimą, kai viskas tarsi sukasi aplink, nuo svaigulio, nestabilumo, alpimo jausmo ir panašiai“, – pasiteiravus, kas lemia galvos svaigimą, sakė doc. dr. K.Ryliškienė.
Aiškindamiesi galimas galvos svaigimo priežastis gydytojai neurologai pacientų klausia, ar jiems sunku stovėti, eiti, kai svaigsta galva, o gal stovint tarsi sukasi kambarys, apima alpimo jausmas. Taip pat gydytojai teiraujasi, kaip dažnai pacientui svaigsta galva, kiek tai trunka, kada dažniausiai pasireiškia.
Tirdami galvos svaigimo priežastį gydytojai neurologai pacientams skiria tyrimą videonistagmografu. Atliekant šį tyrimą vertinami nevalingi akių obuolių judesiai. Tai padeda tiksliau nustatyti sutrikimo priežastį, surasti vidinės ausies labirinto ar vestibulinio nervo pažeidimą ir jo pusę.
Norėdami suprasti, kodėl pacientui svaigsta galva, gydytojai visada įvertina ir jo pusiausvyrą ar koordinaciją.
Apsvaigina ir stresas
Kartais svaigimu klaidingai įvardijamas bendras silpnumas, dėmesio koncentracijos sutrikimas, pervargimas, neišsimiegojimas ar reguliaraus fizinio aktyvumo trūkumas.
Tikrojo galvos svaigimo priežastys yra įvairios. Dažniausiai galva svaigsta dėl periferinės vestibulinės sistemos ir vidinės ausies pažeidimo. Tokiu atveju žmogus gali sirgti vestibuliniu neuritu, Menjerio liga arba gerybiniu paroksizminiu poziciniu galvos svaigimu.
Neretai svaigimo priežastimi, anot gydytojos, tampa ir galvos smegenų ligos, kurių metu npažeidžiama centrinė vestibulinė sistema. Tai tokie susirgimai, kaip migrena, galvos smegenų kraujotakos ligos, epilepsija ar išsėtinė sklerozė.
Svaigstanti galva gali būti įspėjimas ir apie rimtą ligą, pavyzdžiui, galvos smegenų kraujotakos sutrikimą. Šią ligą lydi ir tokie požymiai, kaip rankų bei kojų silpnumas arba aptirpimas, sutrikusi kalba, rijimas, atsiradusi veido asimetrija. Žmogui gali dvejintis, kankinti labai stiprus galvos skausmas ir panašiai. Galvos smegenų kraujotakos sutrikimas nėra dažna svaigimo priežastis, bet ji – labai pavojinga, todėl pajutus tokius negalavimus būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Kvėpavimo ar širdies nepakankamumas, padidėjęs kraujospūdis ar mažakraujystė taip pat gali būti lydimi svaigimo.
Galva gali svaigti ir dėl apsinuodijimo alkoholiu, vaistais. Taip pat dėl didelio streso, jaučiant nestabilumą, apkvaitimą ar baimę nukristi. Nerimo sukeltas svaigulys neretai kartojasi tam tikroje aplinkoje: prekybos centruose arba, pavyzdžiui, vairuojant.
Pakanka atsisakyti vaistų
Gydytoja doc. dr. K.Ryliškienė pasakojo, kad žymiai dažniau svaigsta galva ir sutrinka pusiausvyra vyresniems žmonėms.
„Pusiausvyros, kitaip – vestibulinės, sistemos gera veikla npriklauso ne tik nuo pusiausvyros aparato, kuris yra vidinėje ausyje, ir galvos smegenų koordinacijos centrų, bet ir nuo geros regos, klausos, kojų jutimo bei geros nuotaikos“, – kodėl vyresniems žmonėms dažniau svaigsta galva, paaiškino medikė.
Doc. dr. K.Ryliškienė pastebėjo, kad vyresniems žmonėms galvos svaigimą gali sukelti ir įvairūs vaistai, skiriami kitoms ligoms gydyti.
Vaistų sukeliamo svaigimo mechanizmai labai įvairūs. Dažniausiai svaigimas pasireiškia dėl vestibulinės sistemos veiklos slopinimo, kai ilgą laiką vartojami raminamieji vaistai, taip pat kuomet ilgai geriami medikamentai, skirti ūminiam svaigimui gydyti.
Galvos svaigimą gali lemti ir vaistai, nkurie žemina kraujospūdį ar labai suretina pulsą. Dėl to staiga atsistojus iš stovimos ar gulimos padėties žmogui svaigsta galva, temsta akyse, pasidaro silpna.
Neurologės teigimu, neretai daug įvairių vaistų vartojantiems vyresnio amžiaus žmonėms užtenka atsisakyti nereikalingų medikamentų ir galvos svaigimas sumažėja.
Gydo ir vaistais, ir mankšta
Jeigu galva apsvaigo staiga, geriausia pabūti ramiai. Jeigu svaigimas yra lėtinis, jis gali būti gydomas specialiais mankštos pratimais, kuriuos atliekant vienos pažeistos vestibulinės sistemos dalies funkcijas saugiai perimtų kitos.
Esant staigiam ir stipriam galvos svaigimui gali būti skiriami jį slopinantys vaistai – vestibulosupresantai. Tačiau jie neturėtų būti vartojami ilgiau negu 3-4 dienas.
Kartais galvos svaigimui gydyti skiriami vaistai, kurie gerina pusiausvyros nervo kraujotaką ar mažina jo paburkimą. Jeigu tai – vestibulinė migrena, gali būti skirti jos dažnumą nmažinantys vaistai. Gydant gerybinį paroksiziminį svaigimą skiriami specialūs pratimai.
Tačiau geriausia savigyda neužsiimti ir pačiam vaistų, mažinančių galvos svaigimą, nesirinkti. Tinkamiausią galvos svaigimo gydymo būdą gali parinkti tik negalavimų priežastį išsiaiškinę medikai.
Giedrė Balčiūtė, 2014 m. spalis