Stomatitas vaikams ir suaugusiems: simptomai bei ką daryti?

Kartais burnoje netikėtai atsiranda skausmingų opelių – ant liežuvio, skruostų gleivinėje ar vidinėje lūpų pusėje. Vaikai dėl to gali atsisakyti valgyti, tapti irzlūs ar skųstis skausmu burnoje. Panašūs burnos ertmės pažeidimai pasitaiko ir suaugusiesiems, pavyzdžiui, po peršalimo ar patiriant didesnį stresą. Tokie simptomai dažnai susiję su stomatitu.

Burnos gleivinė yra vienas jautriausių žmogaus audinių. Ji nuolat kontaktuoja su maistu, mikroorganizmais ir įvairiais mechaniniais dirgikliais, todėl net nedideli audinių pažeidimai gali sukelti uždegiminę reakciją. Uždegiminiai pokyčiai gali atsirasti dėl infekcijų, smulkių audinių pažeidimų ar bendros organizmo būklės pokyčių.

Kas yra stomatitas ir kokių formų jis būna?

Stomatitas – tai burnos gleivinės uždegimas, galintis paveikti įvairias burnos ertmės vietas: liežuvį, dantenas, skruostų vidinę pusę, gomurį ar lūpų gleivinę. Ši būklė gali pasireikšti skausmingomis opomis, paraudimu, gleivinės patinimu ar balkšvomis apnašomis [1].

Nors daugeliu atvejų stomatitas praeina savaime, gleivinės pažeidimai gali sukelti skausmą, apsunkinti valgymą ir pabloginti savijautą.

Stomatitas gali pasireikšti keliomis skirtingomis formomis. Jos skiriasi atsiradimo priežastimis, simptomais ir ligos eiga.

Aftinis stomatitas

Aftinis stomatitas yra viena dažniausių burnos gleivinės pažeidimų formų. Jam būdingos nedidelės skausmingos opos, vadinamos aftomis.

Aftoms būdingas balkšvas arba gelsvas centras ir paraudęs kraštas. Jos dažniausiai atsiranda nekeratinizuotoje burnos gleivinėje – vidinėje lūpų pusėje, skruostų gleivinėje, burnos dugne arba liežuvio šonuose.

Aftos gali būti labai skausmingos valgant rūgštų, aštrų ar karštą maistą.

Manoma, kad jų atsiradimui įtakos gali turėti imuninės sistemos reakcijos, genetinis polinkis, burnos audinių mikrotraumos, stresas ar kai kurių vitaminų trūkumas [3]. Dažniausiai aftos užgyja per 7–14 dienų.

Herpinis stomatitas

Herpinis stomatitas susijęs su herpes simplex viruso infekcija. Ši forma dažniau pasireiškia vaikams, tačiau gali atsirasti ir suaugusiesiems.

Liga dažnai prasideda bendru negalavimu, karščiavimu ir padidėjusiu burnos gleivinės jautrumu. Vėliau burnoje atsiranda smulkių pūslelių, kurios plyšta ir virsta skausmingomis erozijomis. Kartais gali pasireikšti dantenų uždegimas ar padidėti limfmazgiai [4].

Grybelinis stomatitas

Grybelinis stomatitas dažniausiai susijęs su Candida genties grybeliais ir dar vadinamas burnos kandidoze.

Burnos gleivinėje atsiranda balkšvų, varškės konsistenciją primenančių apnašų. Jas nuvalius dažnai matoma paraudusi ar jautri gleivinė.

Ši infekcija dažniau nustatoma kūdikiams, vyresnio amžiaus žmonėms arba pacientams, kurių imuninė sistema nusilpusi [5].

Bakterinis stomatitas

Bakterinės infekcijos taip pat gali sukelti burnos gleivinės uždegimą. Tokiu atveju gali atsirasti skausmingų opų, gleivinės patinimas, nemalonus kvapas iš burnos. Šie pažeidimai dažniau pasireiškia esant prastesnei burnos higienai arba sergant kitomis burnos ertmės ligomis.

Kodėl atsiranda stomatitas: pagrindinės priežastys

Stomatitas gali atsirasti dėl įvairių veiksnių, pažeidžiančių burnos gleivinę arba susilpninančių jos apsaugines funkcijas.

Vaikams jis dažniau susijęs su virusinėmis infekcijomis ir dar besivystančia imunine sistema. Suaugusiesiems burnos gleivinės uždegimai dažniau siejami su stresu, subalansuotos mitybos trūkumu ar kitais bendros sveikatos veiksniais.

Dažniausios stomatito priežastys:

• virusinės infekcijos;
• grybelinės infekcijos;
• smulkūs burnos audinių pažeidimai;
• nusilpusi imuninė sistema;
• vitaminų ir mikroelementų trūkumas;
• stresas ar nuovargis;
• prasta burnos higiena;
• gleivinės dirginimas dėl protezų ar ortodontinių aparatų.

Kai kuriais atvejais stomatitas gali kartotis. Tokiais atvejais svarbu įvertinti galimas priežastis ir bendrą organizmo būklę.

Stomatito simptomai

Stomatito simptomai priklauso nuo uždegimo priežasties ir gleivinės pažeidimo formos.

Dažniausiai pasireiškia:

• skausmingos burnos opos (aftos);
• gleivinės paraudimas ir patinimas;
• balkšvos ar gelsvos apnašos burnoje;
• deginimo ar dilgčiojimo pojūtis burnoje;
• padidėjęs gleivinės jautrumas maistui;
• sunkumas valgyti ar ryti.

Kai kuriais atvejais, ypač esant virusinei infekcijai, stomatitą gali lydėti bendrieji simptomai: karščiavimas, bendras silpnumas ar padidėję limfmazgiai.

Stomatitas vaikui ir kūdikiui

Stomatitas vaikams pasitaiko gana dažnai. Vaikų burnos gleivinė yra jautresnė infekcijoms, o imuninė sistema dar tik vystosi.

Kūdikiams dažniausiai nustatomas grybelinis stomatitas (burnos kandidozė). Tokiu atveju burnos gleivinėje atsiranda baltų apnašų ant liežuvio, dantenų ar skruostų vidinėje pusėje. Kūdikis gali tapti neramus, prasčiau valgyti ar dažniau verkti.

Vyresniems vaikams dažniau pasireiškia herpinis arba aftinis stomatitas. Herpinė infekcija dažnai prasideda karščiavimu, bendru negalavimu ir dantenų uždegimu. Vėliau burnos gleivinėje atsiranda pūslelių ar opų.

Aftinis stomatitas vaikams dažniausiai pasireiškia pavienėmis opomis burnos gleivinėje. Nors jos gali būti skausmingos, dažniausiai užgyja savaime per vieną ar dvi savaites.

Ar stomatitas užkrečiamas?

Ar stomatitas užkrečiamas, priklauso nuo jo priežasties.

Aftinis stomatitas paprastai nėra užkrečiamas, nes dažniausiai susijęs su imuninės sistemos reakcija ar burnos gleivinės pažeidimu.

Herpinis stomatitas gali plisti per tiesioginį kontaktą su infekuoto žmogaus seilėmis. Virusas gali būti perduodamas bučiuojantis, naudojant tuos pačius indus ar dalijantis asmens higienos priemonėmis.

Grybelinis stomatitas taip pat gali plisti tam tikromis sąlygomis, ypač tarp kūdikių arba žmonių su nusilpusia imunine sistema [5].

Kaip gydomas stomatitas?

Stomatito gydymas priklauso nuo jo priežasties ir simptomų intensyvumo.

Dažniausiai taikomas simptominis gydymas, padedantis sumažinti skausmą ir gleivinės uždegimą. Kai kuriais atvejais gali būti naudojamos burnos skalavimo priemonės, gleivinę apsaugantys preparatai ar kitos vietinio poveikio priemonės, padedančios mažinti diskomfortą ir sudarančios palankesnes sąlygas audiniams gyti.

Svarbi ir tinkama burnos priežiūra. Profesionali burnos higiena padeda palaikyti sveiką burnos ertmę ir sumažinti infekcijų riziką.

Jeigu burnos gleivinės pažeidimai nepraeina arba dažnai kartojasi, situaciją verta aptarti šeimos gydytojo konsultacijos metu.

Kiek trunka stomatitas vaikams ir suaugusiesiems?

Daugeliu atvejų stomatitas praeina per 7–10 dienų. Aftinis stomatitas dažniausiai išnyksta savaime, nors skausmas gali išlikti kelias dienas.

Herpinis stomatitas kartais gali trukti ilgiau ir būti lydimas bendrų infekcijos simptomų. Grybelinis stomatitas paprastai pagerėja pradėjus tinkamą gydymą.

Jeigu burnos gleivinės pažeidimai nepraeina per dvi savaites arba dažnai kartojasi, situaciją verta aptarti su šeimos gydytoju ar odontologu.

Šaltiniai

1. Scully C., Porter S. Oral mucosal disease: recurrent aphthous stomatitis. British Journal of Oral and Maxillofacial Surgery, 2008.
2. Greenberg M., Glick M. Burket’s Oral Medicine. 12th ed., PMPH, 2015.
3. Edgar N., Saleh D., Miller R. Recurrent aphthous stomatitis. Journal of Clinical and Aesthetic Dermatology, 2017.
4. Arduino P., Porter S. Herpes simplex virus type 1 infection. Journal of Oral Pathology & Medicine, 2008.
5. Akpan A., Morgan R. Oral candidiasis. Postgraduate Medical Journal, 2002.