Šlapimo pūslės uždegimas: grėsmės vasaros metu

Vasaros laikotarpiu, ištrūkę iš namų, daugiau laiko praleidžiame lauke. Iškylaudami gamtoje, dalyvaudami festivaliuose, nakvodami palapinėse ar ilgus vakarus leisdami prie maloniai degančio laužo draugų kompanijoje, rečiau susimąstome apie kylančią sušalimo riziką, o paskendę atostogų svajoje, mažiau dėmesio ir laiko skiriame asmens higienai. Deja, ligos ir susirgimai neatostogauja.

Pasak „Kardiolitos klinikų“ gydytojo urologo Giedriaus Skulčiaus, tai dažniausiai ir tampa šlapimo pūslės uždegimo priežastimi.

Svarbiausia – higieniniai įpročiai

Šlapimo pūslės uždegimą, kitaip dar vadinamą cistitą, sąlygoja įvairios priežastys. Tačiau dažniausiai – tai bakterinės kilmės liga. 85 proc. atvejų ligos sukėlėjas normali žarnyno mikroflora. Maždaug pusė visų moterų bent kartą per savo gyvenimą suserga šlapimo pūslės uždegimu. Taip yra todėl, kad moterų šlaplė yra trumpa, o tokiu būdų sukėlėjas lengviau patenka į šlapimo pūslę.

Liga priklauso nuo lyties ir amžiaus

Šlapimo pūslės uždegimu serga tiek vyrai, tiek ir moterys. Tačiau dailiosios lyties atstovės su nemaloniais šios ligos simptomais susiduria 30 kartų dažniau negu vyrai. Labiausiai, tai lemia anatominiai lyčių skirtumai. Lytiniai santykiai didina riziką susirgti šia liga. Kaip ir moterų naudojamos barjerinės kontraceptinės priemonės. Mat dėl jų paviršiuje esančių tam tikrų medžiagų yra naikinama įprasta makšties mikroflora – natūralus organizmo apsaugos mechanizmas.

Su amžiumi rizika susirgti šlapimo pūslės uždegimu didėja. Vyresnio amžiaus moterys, ar esant menopauzei, šiuo susirgimu serga 5 kartus dažniau negu vidutinio amžiaus moterys, mat estrogenų trūkumas veikia makšties gerųjų bakterijų sumažėjimą ir patogeninių mikroorganizmų įsivyravimą.

Svarbu neperšalti

Su problema susidūrusiems žmonėms reikėtų labiau saugoti dubens sritį, nesimaudyti šaltame vandenyje, nesėdėti ant šaltos žemės, laiptų, drėgnos žolės, stengtis nesušalti kojų, neperšalti ir t.t.

Pilnai neišgydžius uždegimo, nepašalinus ligos atsiradimui įtaką darančių veiksnių ar tęsiantis blogiems higieniniams įpročiams, tikimybė pakartotinai susirgti šia liga padidėja. Taip pat svarbu nuolat stiprinti organizmą, tinkamai maitintis, reguliariai užsiiminėti fizine veikla.

Kaip atpažinti ligą?

Cistitas pasireiškia dažnu, negausiu, skausmingu šlapinimusi, kuris būna lydimas pilvo apačios maudimo ar diskomforto. Šlapinimosi metu juntami skausmai, deginimas, perštėjimas. Kartais šlapime gali būti pastebimas ir kraujas. Nesant uždegimo simptomų, bet dažnai pastebint kraujo pėdsakus šlapime, reikėtų nedelsti ir kreiptis pas gydytojus.

„Ligos diagnostika dažniausiai paremta paciento nusiskundimų vertinimu. Diagnozuojant susirgimą pasitarnauja bendras šlapimo tyrimas, kuriame randamos uždegiminės kraujo ląstelės (leukocitai) ar ligos sukėlėjai (bakterijos). Jei, paskyrus gydymą, šlapimo pūslės uždegimo simptomai neišnyksta ar uždegimas linkęs dažnai atsinaujinti – reikalingas šlapimo pasėlis, kuriuo identifikuojamas pats ligos sukėlėjas ir nustatomas jo jautrumas antibiotikams“, – diagnostikos subtilybes komentavo urologas G. Skulčius.

Eiga ir gydymas

Paprastai šlapimo pūslės uždegimas gydomas antibiotikais. Antibakterinė terapija, priklausomai nuo susirgusiojo lyties, pasirinkto antibiotiko, labiausiai tikėtino ligos sukėlėjo, trunka nuo 1 iki 7 dienų. Neretai susirgus pirmą kartą, galimas ir savaiminis pasveikimas. Visgi, taikant antibakterinę terapiją pasveikstama greičiau, ligos sukėlėjas pilnai sunaikinamas, liga nelinkusi atsinaujinti.

Netinkamai gydomas šlapimo pūslės uždegimas gali atsinaujinti, tapti lėtiniu, jis gali būti net akmenų šlapimo pūslėje formavimosi priežastimi. Dažnai atsinaujinantis šlapimo pūslės uždegimas be visa ko turi būti gydomas ilgalaike profilaktine antibakterine terapija.

Kasdienė ligos profilaktika

Susirgus šlapimo pūslės uždegimu, ir neturint galimybės patekti pas gydytojus, padeda, kai geriama daug skysčių, ypač vandens. Tai itin svarbu vasaros laikotarpiu, kai karšta. Mat šlapinantis iš šlapimo pūslės pašalinami ligos sukėlėjai. Varginant stipresniam skausmui – simptomus slopina vaistai nuo skausmo ir uždegimo.

„Svarbu tinkami higieniniai įpročiai. Tarpvietę reikėtų šluostyti iš priekio link nugaros (ne atvirkščiai). Taip neleisite bakterijoms analiniame regione patekti į šlapimo pūslę ir sukelti jos uždegimo. Praustis po dušu, vengti maudymosi putų vonioje ar joje plauti galvą šampūnu, kadangi taip naikinama įprastinė makšties mikroflora, kuri yra natūralus kovos prieš ligos sukėlėjus barjeras.

Svarbu kasdien tinkamai plauti intymias kūno vietas, nenaudojant daug asmens higienos priemonių arba per daug energingai nusiplaunant. Šlapintis patartina, kai tik jaučiate norą, svarbu ilgai neužsikentėti, taip pat pasišlapinti prieš ir po lytinių santykių“, – ligos profilaktikos gaires dėstė „Kardiolitos klinikų“ specialistas, urologas G. Skulčius.