Ar galimas skrandžio tyrimas be žarnos rijimo? Endoskopija taikant sedaciją
atnaujinta: 2026-11-17
Žarnos rijimu“ pacientai vadina skrandžio endoskopiją, arba gastroskopiją. Medicininiai jos pavadinimai: ezofagogastroduodenoskopija, EGDS ar FGDS. Tyrimo metu plonas lankstus endoskopas su vaizdo kamera įvedamas per burną ir gydytojas apžiūri stemplės, skrandžio bei dvylikapirštės žarnos gleivinę. Kito tyrimo, kuris visiškai pakeistų skrandžio endoskopiją, nėra: tik ji leidžia tiesiogiai apžiūrėti gleivinę ir paimti mėginį tyrimui. Tačiau nemalonių rijimo pojūčių galima išvengti, nes endoskopija gali būti atliekama taikant intraveninę sedaciją. Tada pacientas būna mieguistas, nejaučia diskomforto ir procedūros dažnai neprisimena [1][4].
Kas yra „žarnos rijimas“ ir kada atliekamas skrandžio tyrimas?
Endoskopinis skrandžio tyrimas skiriamas esant neaiškios kilmės viršutinės pilvo dalies skausmams, rėmeniui, rijimo sunkumams, pykinimui, vėmimui ar įtariamam kraujavimui iš virškinamojo trakto. Jis padeda diagnozuoti:
- skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas;
- gastroezofaginio refliukso ligą, gastritą ir ezofagitą;
- diafragmos išvaržą;
- celiakiją;
- gleivinės polipus ir navikus, įskaitant ikivėžinius pakitimus;
- kraujavimo šaltinius, svetimkūnius ir stemplės susiaurėjimus.
Tyrimo metu galima paimti biopsiją ir nustatyti H. pylori bakteriją [5]. Prireikus tos pačios procedūros metu pašalinami polipai ar sustabdomas kraujavimas, todėl išvengiama papildomos procedūros.
Kiek laiko trunka skrandžio endoskopija?
Pats tyrimas taikant sedaciją dažniausiai trunka apie 10–20 minučių. Vis dėlto visas vizitas užtrunka ilgiau: prieš procedūrą pacientas paruošiamas, o po jos stebimas klinikoje, kol praeina sedacijos poveikis. „Meliva“ gydytojas gastroenterologas V. Pavardė pastebi, kad sedacija padeda pacientui išlikti ramiam, o gydytojui leidžia tyrimą atlikti kruopščiai ir neskubant.
Ar zondas į skrandį ir endoskopas yra tas pats?
Kasdienėje kalboje „zondu“ dažnai vadinamas bet koks į skrandį įvedamas vamzdelis. Endoskopas yra diagnostikos prietaisas su vaizdo kamera ir šviesos šaltiniu, o maitinimo ar skrandžio turinio šalinimo zondai skirti kitiems tikslams. Atliekant gastroskopiją, endoskopas skrandyje būna tik tyrimo metu.
Ar yra skrandžio tyrimų be žarnos rijimo?
Kai kuriuos skrandžio ir pilvo organų klausimus galima atsakyti ir be endoskopijos. Vis dėlto šie tyrimai gastroskopijos nepakeičia, kai gleivinę būtina apžiūrėti ar paimti biopsiją:
|
Tyrimas |
Ką parodo |
Ar pakeičia gastroskopiją? |
|
Ar skrandyje yra H. pylori bakterija |
Ne. Nustato tik bakteriją, gleivinės neparodo |
|
|
H. pylori išmatų ar kraujo tyrimai |
Bakteriją ar organizmo antikūnus prieš ją |
Ne |
|
Kepenis, tulžies pūslę, kasą, blužnį |
Ne. Skrandžio gleivinė echoskopu nevertinama |
|
|
Pilvo organų struktūrą, didesnius darinius |
Ne. Nematyti ankstyvų gleivinės pakitimų, negalima paimti biopsijos |
|
|
Kapsulinė endoskopija |
Plonosios žarnos gleivinę |
Ne. Skrandžiui įvertinti įprastai netaikoma |
Todėl kai gydytojas skiria gastroskopiją, dažniausia alternatyva įprastam „žarnos rijimui“ yra tas pats tyrimas, atliekamas taikant sedaciją. Plačiau apie skirtingus tyrimus: endoskopiniai tyrimai. Jei abejojama, ar skrandžio tyrimas reikalingas, tai galima aptarti per gydytojo gastroenterologo konsultaciją. Apie skrandžio bakterijos simptomus ir tyrimus plačiau rašome straipsnyje apie Helicobacter pylori.
Kaip atliekama skrandžio endoskopija taikant sedaciją?
Diskomfortą endoskopijos metu galima sumažinti dviem pagrindiniais būdais [1][2]:
- Vietinis ryklės nujautrinimas. Ryklė apipurškiama anestetiku. Pacientas būna sąmoningas, tačiau užspringimo refleksas silpnesnis. Daliai pacientų šio būdo nepakanka.
- Intraveninė sedacija. Į veną suleidžiami migdantys vaistai (dažniausiai midazolamas). Pacientas būna mieguistas, tačiau kvėpuoja savarankiškai, o kvėpavimas, širdies ritmas, kraujospūdis ir deguonies koncentracija kraujyje visą procedūros laiką stebimi monitoriuje.
Kuo sedacija skiriasi nuo narkozės?
Kasdienėje kalboje toks tyrimas dažnai vadinamas endoskopija su narkoze. Tačiau sedacija skiriasi nuo bendrosios anestezijos operacijų metu: pacientas kvėpuoja pats, o sedacijos poveikis praeina greitai [1].
Tyrimo eiga:
- prieš procedūrą gydytojas pasiteirauja apie ligas, vartojamus vaistus ir alergijas;
- įvedamas intraveninis kateteris ir suleidžiami migdantys vaistai;
- pacientas guldomas ant kairiojo šono, į burną įdedamas kandiklis, apsaugantis dantis ir endoskopą;
- per burną įvedamas endoskopas, į skrandį leidžiama oro ar anglies dioksido, kad gleivinė būtų geriau matoma;
- esant įtartiniems pakitimams, paimamas gleivinės mėginys histologiniam tyrimui;
- po procedūros pacientas stebimas klinikoje, kol praeina sedacijos poveikis.
Klinikose „Meliva“ skrandžio tyrimas su nejautra atliekamas taikant intraveninę sedaciją, nuolat stebint paciento gyvybines funkcijas.
Ar endoskopija taikant sedaciją saugi?
Daugumai pacientų endoskopija taikant intraveninę sedaciją yra saugi. Dažniausiai pasitaikantys nepageidaujami reiškiniai yra trumpalaikis kraujospūdžio sumažėjimas ar sulėtėjęs kvėpavimas. Juos medikai pastebi ir koreguoja stebėdami pacientą [1][2]. Prieš sedaciją papildomai įvertinama, ar ji tinka pacientams, sergantiems sunkiomis širdies ar plaučių ligomis, miego apnėja, esant nėštumui ar ankstesnėms reakcijoms į migdančius vaistus.
Žarnos rijimas: ką pacientai jaučia tyrimo metu ir po jo?
Atsiliepimai apie skrandžio tyrimą dažniausiai priklauso nuo to, ar buvo taikoma sedacija. Be sedacijos tyrimas trumpas, tačiau daliai pacientų sukelia užspringimo refleksą, pykinimą ir nemalonų pojūtį gerklėje. Jautriau tyrimą toleruoja rūkantys, sergantys ryklės ligomis ar anksčiau nemalonią patirtį turėję žmonės.
Taikant sedaciją, pacientai dažniausiai nejaučia diskomforto ir procedūros neprisimena. Po tyrimo kelias valandas gali jaustis [4]:
- laikinas gerklės perštėjimas ar diskomfortas ryjant;
- nedidelis pilvo pūtimas dėl į skrandį įleisto oro;
- mieguistumas ir sulėtėjusi reakcija.
Šie pojūčiai paprastai praeina tą pačią dieną. Stiprus pilvo ar krūtinės skausmas, vėmimas krauju, karščiavimas, kvėpavimo ar rijimo sutrikimai yra priežastis nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kolonoskopija taikant nejautrą: kodėl ji dažnai renkamasi?
Kolonoskopijos metu endoskopas įvedamas per išangę ir gydytojas apžiūri visą storąją žarną. Kad gleivinė būtų gerai matoma, žarna pripučiama oro, o endoskopas praeina žarnos vingius. Tai gali sukelti pilvo pūtimą ir mėšlungiškus skausmus, todėl kolonoskopija dažnai atliekama taikant intraveninę nejautrą. Tyrimo metu galima pašalinti polipus ir paimti biopsiją.
Prieš kolonoskopiją su nejautra vyksta koloproktologo konsultacija, kurios metu pateikiami nurodymai dėl mitybos ir žarnyno valymo. Jei gydytojas skiria ir skrandžio, ir storosios žarnos tyrimą, abu jie gali būti atliekami vieno vizito metu, taikant vieną nejautrą.
Skrandžio endoskopija: pasiruošimas ir elgesys po tyrimo
Konkrečius pasiruošimo nurodymus pacientas gauna registruodamasis, ir jie visada turi pirmenybę prieš bendrąją informaciją.
Kaip pasiruošti skrandžio endoskopijai?
Pagal „Meliva“ ezofagogastroduodenoskopijos pasiruošimo nurodymus:
- bent 6–8 valandas prieš tyrimą nevalgoma ir negeriama, taip pat ir vanduo;
- gydytojas informuojamas apie vartojamus vaistus, ypač antikoaguliantus, insuliną ar kitus svarbius preparatus;
- jei planuojama biopsija ar polipų šalinimas, gali būti atliekami kraujo krešėjimo tyrimai (INR, APTT);
- taikant sedaciją, iš anksto pasirūpinama lydinčiu asmeniu grįžimui namo.
Kodėl prieš tyrimą nevalgoma ir negeriama? Tuščias skrandis leidžia gydytojui gerai apžiūrėti visą gleivinę, o maisto ar skysčių likučiai neuždengia pakitimų. Be to, taikant sedaciją, tuščias skrandis mažina skrandžio turinio patekimo į kvėpavimo takus (aspiracijos) riziką [1].
Kaip pasiruošti kolonoskopijai?
Kolonoskopijai žarnynas išvalomas specialiu tirpalu, dažniausiai padalijant jo dozę į dvi dalis: vakare prieš tyrimą ir tyrimo dienos rytą. Kelias dienas iki tyrimo laikomasi mažai skaidulų turinčios dietos [3][6]. Kokybiškai išvalytas žarnynas lemia, ar gydytojas pastebės smulkius polipus. Prastai paruoštą žarną gali tekti tirti pakartotinai [3].
Kas vyksta po tyrimo?
- pirmas dvi valandas po gastroskopijos nevalgoma ir negeriama, nes tai mažina aspiracijos riziką;
- likusią dienos dalį nevairuojama, nedirbama su mechanizmais, nevartojamas alkoholis ir migdomieji;
- po kolonoskopijos 1–2 dienas gali jaustis lengvas pilvo diskomfortas ar pilnumo jausmas;
Kada paaiškėja skrandžio tyrimo rezultatai?
Gleivinės vaizdą gydytojas vertina tyrimo metu, todėl pagrindinius radinius jis gali aptarti netrukus po procedūros, kai praeina sedacijos poveikis. Jei buvo paimta biopsija, audinio mėginys tiriamas laboratorijoje, todėl galutinis atsakymas gaunamas vėliau. Tyrimo rezultatai ir biopsijos atsakymai aptariami kontrolinio vizito metu, kartu suplanuojami tolesni gydymo žingsniai ar stebėsena.
Šaltiniai:
[1] ASGE Standards of Practice Committee. Guidelines for sedation and anesthesia in GI endoscopy. Gastrointestinal Endoscopy, 2018.
[2] Dumonceau JM ir kt. ESGE, ESGENA and ESA Guideline: Non-anesthesiologist administration of propofol for GI endoscopy. Endoscopy, 2015.
https://www.thieme-connect.de/products/ejournals/html/10.1055/s-0034-1393414
[3] Hassan C ir kt. Bowel preparation for colonoscopy: European Society of Gastrointestinal Endoscopy (ESGE) Guideline – Update 2019. Endoscopy, 2019.
https://www.thieme-connect.com/products/ejournals/html/10.1055/a-0959-0505
[4] NHS 111 Wales. Gastroscopy.
https://111.wales.nhs.uk/gastroscopy/
[5] Malfertheiner P ir kt. Management of Helicobacter pylori infection: the Maastricht VI/Florence consensus report. Gut, 2022.
https://gut.bmj.com/content/71/9/1724
[6] British Society of Gastroenterology (BSG). Bowel preparation for colonoscopy.
https://bsg.org.uk/clinical-resource/bowel-preparation-for-colonoscopy