Širdies ritmo ar laidumo sutrikimų pacientai gali ir nejausti – pastebėti juos laiku leidžia Holterio paros monitoravimas

Holterio paros monitoravimas – neinvazinis širdies ritmo tyrimas, kurio metu, naudojant specialų nešiojamą prietaisą, paciento elektrokardiograma yra registruojama ilgesnį laikotarpį. Šis tyrimas išrastas amerikiečių biofiziko Normano J. Holterio dar 1949 m. Tiesa, prireikė laiko, kol išradimas buvo patobulintas ir 1962 m. pradėtas gaminti komerciškai. Šis tyrimas klinikinėje praktikoje taikomas iki šiol ir yra ypač naudingas diagnozuojant širdies veiklos sutrikimus, kurių pacientai dažnai net neįtaria turintys. Plačiau apie Holterio paros monitoravimą ir jo privalumus pasakoja Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė Monika Keževičiūtė.

„Holterio paros monitoravimo atsiradimas labai svarbus medicinos pasiekimas, kadangi tai saugus, neinvazinis tyrimas, dėl kurio tapo įmanoma užregistruoti savaiminius, fizinio ar emocinio krūvio, miego metu atsirandančius elektrokardiografinius reiškinius, nustatyti pacientus varginančių simptomų ryšį su širdies ritmo ar laidumo sutrikimais, stebėti gydymo efektyvumą paskyrus antiaritminius vaistus bei diagnozuoti pavojingus ritmo sutrikimus, kurių pacientas gali ir nejausti“, – pažymi M. Keževičiūtė.

Kaip vyksta tyrimas?

Dažniausiai šis tyrimas trunka vieną parą, tačiau kartais gali būti reikalingas ir dviejų ar trijų širdies veiklos parų stebėjimas. Jo metu pacientui ant krūtinės priklijuojami specialūs elektrodai, kurie jungiasi prie nedidelio, maždaug mobilaus telefono dydžio, aparato, pritvirtinto ant juosmens specialiu elastiniu diržu. Su šiuo aparatu pacientas išbūna 24 val. ar ilgiau, jei taip nurodo gydytojas, ir visą šį laiką užsiima savo įprastine kasdiene veikla.

„Jei dienos eigoje asmuo pajunta neįprastus širdies plakimus, permušimus, stabtelėjimus ar kitus nemalonius pojūčius, tokius kaip skausmą širdies plote ar galvos svaigimą, jų metu paspaudžiamas specialus aparato mygtukas. Tai leidžia užfiksuoti tikslų simptomų laiką ir vėliau nustatyti sąsajas tarp jų bei pokyčių elektrokardiogramoje“, – pastebi gydytoja kardiologė.

Galimybė registruoti širdies elektrokardiogramą visą parą, pacientui judant, dirbant bei miegant, leidžia nustatyti epizodinius širdies ritmo ar laidumo sutrikimus, kurių galima nepastebėti užrašant elektrokardiogramą gydytojo kabinete.

Pasibaigus tyrimo laikui pacientas atvyksta į gydymo įstaigą, aparatas yra nuimamas, o jame užregistruotą elektrokardiogramą, pasitelkęs specialią kompiuterinę programą, išanalizuoja gydytojas kardiologas ir, jei reikia, paskiria gydymą.

Kada atliekamas šis tyrimas?

Holterio paros monitoravimas ypač naudingas susidūrus su tokiais simptomais, kaip neaiškios kilmės sinkopė (sąmonės netekimas), galvos svaigimo epizodai, pasikartojantys neritmiški širdies plakimai, perplakimai, dusulys, krūtinės skausmas, nuovargis ar silpnumas.

„Tyrimas tikslingas ir tais atvejais, kai pacientai pastebi itin reto ar tankaus širdies susitraukimo dažnio epizodus. Taip pat asmenims, patyrusiems galvos smegenų išeminius sindromus, pavyzdžiui, po patirto insulto, kadangi to priežastimi gali būti nediagnozuoti ritmo sutrikimai, kurių pacientas gali ir nejausti. Taip pat tyrimas atliekamas žmonėms, kurių kairiojo skilvelio funkcija smarkiai nukentėjusi, pavyzdžiui, po persirgto miokardo infarkto, kadangi šie pacientai turi didesnę širdies ritmo sutrikimų riziką“, – atkreipia dėmesį M. Keževičiūtė.

Ji taip pat priduria, kad klinikinėje praktikoje šis tyrimas išties dažnas. Norint jį atlikti, specialisto siuntimas nėra būtinas, tačiau prieš tai pacientui naudinga pasikonsultuoti su savo gydytoju kardiologu, kadangi tyrimas pasižymi specifinėmis indikacijomis bei kontraindikacijomis.

Kokias ligas leidžia diagnozuoti šis tyrimas?

Didžiausią svarbą Holterio paros monitoravimas turi nustatant širdies aritmijas bei laidumo sutrikimus.

„Jo metu galima diagnozuoti tokius ritmo sutrikimus kaip ekstrasistolija, prieširdžių virpėjimas ar plazdėjimas, supraventrikulinės tachikardijos paroksizmai ar skilveliniai ritmo sutrikimai. Taip pat gali būti nustatomi įvairūs sinuatrialinio, atrioventrikulinio ir intraventrikulinio laidumo sutrikimai, bradikardijos epizodai bei pauzės. Šis tyrimas taip pat svarbus ir išeminės širdies ligos diagnostikoje, kadangi leidžia užregistruoti trumpus išemijos epizodus“, – vardina „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, gydytoja kardiologė.

Verta atkreipti dėmesį, kad širdies ritmo ir laidumo sutrikimai yra būdingi visų amžiaus grupių pacientams, tačiau jų rizika didėja su amžiumi. Dėl šios priežasties jie dažniau vargina vyresnio amžiaus pacientus bei tuos, kurie jau turi kitų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų.

„Tam tikrais atvejais ritmo sutrikimai gali būti nulemti skydliaukės ligų ar elektrolitų disbalanso. Laidumo sutrikimai gali atsirasti po persirgtos Laimo ligos. Tad nustačius ritmo ar laidumo sutrikimus, pirmiausia yra ieškoma pirminės priežasties ir stengiamasi ją koreguoti“, – pažymi M. Keževičiūtė.

Ypač svarbu laiku diagnozuoti tokius ritmo sutrikimus kaip prieširdžių virpėjimas ar plazdėjimas, kadangi jie siejami su didele tromboembolinių įvykių rizika ir dažnai tampa insulto priežastimi, kurių galima išvengti vartojant kraują skystinančius vaistus.

Kaip pasiruošti tyrimui?

Kadangi tyrimo metu elektrodai klijuojami prie krūtinės ląstos, pacientams, turintiems didelį plaukuotumą, patariama prieš tyrimą pašalinti krūtinės plaukus, nes jie gali trukdyti elektrodams tinkamai prisitvirtinti. Taip pat prieš tai vertėtų netepti krūtinės odos riebiais tepalais ar kremais – oda turi būti švari ir sausa.

„Tyrimo metu, kol nešiojamas prietaisas, specifinių apribojimų fiziniam krūviui nėra, paciento prašoma užsiimti jam įprasta veikla, tačiau svarbu prisiminti, jog prietaiso negalima šlapinti, todėl negalima praustis po dušu, plaukioti ar naudotis pirtimi. Miegoti vertėtų ant šono arba ant nugaros. Taip pat svarbu vengti elektromagnetinių laukų, aparato negalima liesti prie kitų elektrinių prietaisų“, – teigia „Kardiolitos klinikų“ gydytoja kardiologė M. Keževičiūtė.

Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad jei pacientui gydytojas nenurodo kitaip, atliekant tyrimą būtina vartoti visus paskirtus vaistus – tai leidžia įvertinti jų efektyvumą.