Širdies infarktas – klastingas ir negailestingas
Miokardo infarktas – tai negrįžtamas širdies raumens dalies pakenkimas ir žuvimas, kuris atsiranda dėl širdies kraujotakos pablogėjimo. Simptomai: spaudimo, gniaužimo jausmas krūtinėje, skausmas už krūtinkaulio, dusulys, silpnumas, yra pirmieji išeminės širdies ligos simptomai. Ši liga prieš kelis dešimtmečius asocijavosi su senatve, tačiau šiandien jos pavadinimą jau turi žinoti ir jaunimas.
Pusei visų išemine širdies liga sergančių žmonių širdies infarktas yra pirmasis šios ligos požymis. Vadinasi, tai – uždelsto veikimo bomba. Ji sprogsta, kai lėtai besikemšančios kraujagyslės visiškai užanka. Iki to laiko skausmų gali ir nebūti.
Miokardo infarktu gali susirgti iki tol iš pažiūros visiškai sveikas žmogus. Tik prieš pat susergant, išryškėja priešinfarktinės būklės (nestabilios krūtinės anginos) požymiai: priepuolinis skausmas, kuris pasireiškia sunkumu, gniaužimu, smaugimu, veržimu, „ankštumu“ krūtinėje.
Pradžioje retai pacientas pavadina šį pojūtį skausmu. Kartais skausmas gali būti jaučiamas tik rankose ar kakle, gali plisti į kairę ranką, kaklą, žandikaulį, nugarą, kairės mentės ir tarpumentės sritį. Retais atvejais plinta į dešinę ranką, duobutę po krūtinkauliu, dantis, pakaušį. Skausmas gali trukti nuo 20 minučių iki kelių valandų. Laiku nesuskubus kraujagyslės atverti krešulį tirpdančiais vaistais arba nespėjus praplėsti kraujagyslės per kateterį specialiu balionėliu, miokardo infarktas baigiasi mirtimi arba visam laikui lieka širdies raumens randas. Vėliau širdis išsiplečia ir prasideda širdies nepakankamumas.
Ūminis miokardo infarktas dabar gydomas moderniausiomis priemonėmis ir ligonį pavyksta išgelbėti. Tačiau visai nesigydant liga gali kartotis: pažeidžiamos vis naujos kraujagyslės, gresia pakartotinas infarktas, staigi mirtis, vėl vargina krūtinės angina, kartais neapsieinama be sudėtingų brangiai kainuojančių procedūrų ir sunkių operacijų, po kurių daugelis ligonių jau negali gyventi be vaistų.
Vienintelė sąlyga išvengti ligų, jas aptikti ankstyvojoje stadijoje yra profilaktika. Kiekvienam reikėtų apsilankyti pas gydytoją specialistą ir atlikti tam tikrus tyrimus, kurie leistų įvertinti esamą paciento būklę.
Vienas iš tokių tyrimų yra elektrokardiograma, tačiau ji ne visuomet parodo tikrąjį vaizdą, ypač jei pacientas yra ramybės būsenoje.
Tačiau patikimas būdas išsitirti širdies veiklą yra veloergometrija. Tai širdies veiklos tyrimas naudojant krūvio mėginį veloergometru. Tyrimo metu stebimi bei fiksuojami arterinio kraujospūdžio bei elektrokardiogramos pokyčiai. Šis fizinio krūvio testas atliekamas kuomet reikalinga įvertinti paciento fizinį pajėgumą, esant praeinantiems širdies ritmo sutrikimams, išeminės ar koronarinės širdies ligų diagnostikai ir rizikos laipsniui nustatyti. Veloergometrija yra atliekama pacientui vertikaliai sėdint ant veloergometro (vadinamo „dviračio“) ir minant pedalus iki 60 apsisukimų per minutę.
Pacientui skiriamas krūvis atsižvelgiant į jo amžių, ūgį, svorį ir vadovaujantis standartizuotu krūvio protokolu. Gydytojas tyrimo metu paciento elektrokardiogramą (EKG) nuolat stebi monitoriuje. EKG registruojama prieš krūvį, krūvio metu kas minutę ir baigus minti pedalus stebimas širdies darbas kol atsistato pradiniai duomenys. Taip pat nuolat matuojamas ir arterinis kraujo spaudimas.
Skiriamo krūvio dydis priklauso nuo tyrimo tikslų. Fizinio krūvio ataskaitą su išvadomis paruošia gydytojas. Šis tyrimo metodas informatyvus norint įvertinti reabilitacijos priemonių efektyvumą, medikamentų poveikį bei prognozės. Yra dar vienas tyrimas, vadinamas echoskopija. Gydytojas širdies echoskopijos metu nustato: širdies ertmių dydžius, širdies raumens būklę ir funkciją. Įvertinamas vožtuvų darbas. Įvertinus echoskopijos duomenis, galima tiesiogiai arba netiesiogiai spręsti apie širdies susirgimus.
Taigi norint išvengti įvairių susirgimų, apie širdį reikia pradėti galvoti kur kas anksčiau.