Šie simptomai išduoda skydliaukės sutrikimus: svarbu pastebėti laiku
Apatinėje kaklo dalyje esanti drugelio formos liauka, atsakinga už hormonų veiklą ir gyvybines organizmo funkcijas, vadinama skydliauke. Šios endokrininės liaukos atliekamos funkcijos be galo svarbios.
Kas yra skydliaukė ir kokie jos simptomai?
Sutrikus šios liaukos veiklai žmogus nedelsiant pajunta pablogėjusią sveikatą, nuovargį, darbingumo stoką, tačiau ne visada supranta, kad tai būtent sutrikusios skydliaukės pasekmės.
Skydliaukė yra hormonų gamybos centras, kuris gali būti paveiktas autoimuninės ligos Hašimoto tiroidito. Ši liga gali sukelti skydliaukės padidėjimą, lėtą medžiagų apykaitą ir kitus simptomus.
Skydliaukės hiperaktyvumas, arba hiperfunkcija, gali sukelti pernelyg didelę hormonų gamybą, o hipofunkcija - per mažą. Šie sutrikimai gali pasireikšti skirtingais požymiais, tokių kaip kūno svorio pokyčiai, nuovargis ir emocinės būsenos pokyčiai.
Skydliaukės padidėjimas, arba struma, gali būti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip jodo trūkumas, autoimuninės ligos ar skydliaukės navikai.
Skydliaukė yra endokrininė liauka, atsakinga už hormonų gamybą organizme. Uždegimas gali sukelti skydliaukės problemų, tokių kaip nepakankamumas ar sulėtėjusi funkcija. Karščio bangos yra dažnas simptomas moterims menopauzės metu, bet gali pasireikšti ir vyrams, sergantiems skydliaukės disfunkcija. Medicininė priežiūra, hormonų terapija ir sveikas gyvenimo būdas gali padėti išlaikyti skydliaukės sveikatą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Kauno „Kardiolitos klinikų“ Endokrinologijos centro gydytoja endokrinologė Dr. Raimonda Klimaitė priduria, kad skydliaukės gaminami hormonai dalyvauja medžiagų apykaitos reguliavime ir yra labai svarbūs organų vystymuisi. Dėl šios priežasties moterims, planuojančioms nėštumą, skydliaukės sveikata turi būti labia svarbi.
Kas vyksta sutrikus skydliaukei?
Gydytoja pasakoja, kad šios endokrininės liaukos ligų pasitaiko įvairių, o jų simptomai priklauso nuo to, kaip liga pakeičia skydliaukės funkciją: jei poveikis aktyvinantis, sukeliama tirotoksikozė, jei slopinantis, susergama hipotiroze.
„Tirotoksikozė – tai liga, kuomet yra padidėjęs skydliaukės aktyvumas ir gaminama per daug hormonų. Hipotirozė – atvirkščiai, reiškia nepakankamą skydliaukės funkciją, kuomet skydliaukės hormonų gaminama per mažai“, – aiškina gydytoja.
Tirotoksikozės atveju, skydliaukei gaminant per didelį hormonų kiekį, atsiranda tokie negalavimai, kaip padidėjusi nuotaikų kaita, prakaitavimas, kūno svorio mažėjimas, rankų drebulys, dažnas širdies plakimas, širdies permušimai ar ritmo sutrikimai. Esant hipotirozei žmogų dažniausiai kamuoja mieguistumas, nuovargis, silpnumo jausmas, prastėjanti atmintis, kūno svorio augimas, vidurių užkietėjimas, odos sausumas ir pleiskanojimas.
Vis dėlto, endokrinologė tikina, kad esant kitoms skydliaukės ligoms, pacientas simptomų gali ir nejausti. Viena iš tokių dažnai pasitaikančių ligų – mazginė skydliaukė.
„Dažniausiai ši liga – skydliaukės mazgai diagnozuojami atsitiktinai, atliekant skydliaukės ar kitų kaklo organų echoskopiją. Daugeliu atvejų šie mazgai yra gerybiniai ir nedideli, todėl nesukelia jokių simptomų. Vis tik, jei mazgas didelis, jis gali spausti greta skydliaukės esančius kaklo organus ir sukelti rijimo sutrikimų ar oro trūkumą“, – sako Dr. Raimonda Klimaitė.
Kas lemia skydliaukės sutrikimus? Ko negalima valgyti sergant skydliauke?
Pasiteiravus, kas daro įtaką skydliaukės ligų atsiradimui, gydytoja tikina, kad tam yra kelios priežastys: gyvenimo būdas, įvairūs išoriniai žalingi veiksniai ir paveldimumas.
„Nuolatinis stresas, nevisavertė ir nesubalansuota mityba, pasyvus gyvenimo būdas – tai lemia mūsų sveikatos būklę. Taip pat skydliaukės ligų atsiradimui didelį vaidmenį atlieka aplinkos apšvita ir radiacija. Vyresnės kartos atstovai puikiai prisimena 1986 m. Černobylio avariją ir jos sukeltus padarinius, kurie fiksuojami iki šiol“, – teigia specialistė ir papildo, kad didesnę skydliaukės sutrikimų tikimybę turi moterys ir vyresnio amžiaus žmonės bei pacientai, sergantys tokiomis autoimuninėmis ligomis kaip 1 tipo cukrinis diabetas, Adisono liga, reumatoidinis artritas ir kitos.
Taip pat pastebima, kad tam tikromis skydliaukės ligomis sergančiųjų dažnis yra didesnis jodo deficito regionuose. Neretai skydliaukės funkcijos sutrikimus išprovokuoja neracionalus, be gydytojo nurodymų, jodo ar jo turinčių preparatų vartojimas.
Kaip sumažinti riziką? Kaip pasitikrinti ir kaip vyksta skydliaukės gydymas?
Kalbant apie profilaktiką, kaip galima sumažinti riziką susirgti skydliaukės ligomis, Dr. R. Klimaitė teigia, kad pakeisti genetinių veiksnių, kurie nulemia ligos paveldėjimą negalime, tačiau gyvenimo būdo pokyčiai – tik mūsų rankose.
„Reikėtų vengti žalingų aplinkos veiksnių, radiacijos, riboti su maistu suvartojamų kancerogenų ir kitų žalingų medžiagų kiekį. Savarankiškai, ne pagal paskirtį nevartoti jodo preparatų: netepti kaklo, nagų ar padų. Taip pat tikslingi skydliaukės hormonų tyrimai, planuojant nėštumą arba pastojus pasitikrinti. Pajutus skydliaukės funkcijos sutrikimams būdingus simptomus ar užčiuopus darinį kakle, svarbu nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ir gydytoją endokrinologą“, – patarimais, kaip laiku pastebėti skydliaukės ligas ir sumažinti jų riziką, dalinasi Kauno „Kardiolitos klinikų“ Endokrinologijos centro gydytoja endokrinologė Dr. Raimonda Klimaitė.