Profesorius A. Aidietis: apie tai, kaip gelbėjamos gyvybės atliekant širdies operaciją be pjūvio
Anksčiau chirurginė operacija buvo paskutinė sunkiomis širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų viltis, deja, ir ji ne visada galėjo padėti, tačiau sparčiai tobulėjanti medicina šiandien atveria naujas galimybes. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytojas kardiologas prof. habil. dr. Audrius Aidietis sako, kad perkateterinis širdies vožtuvų implantavimas dovanoja antrą gyvenimą tiems, kuriems negalima padėti chirurginiu būdu dėl per didelės rizikos gyvybei.
„Garbingo amžiaus senjorams su kritine aortos vožtuvo stenoze (susiaurėjimu), mitralinio ar triburio vožtuvo nesandarumu bei jaunesniems žmonėms, turintiems gretutinių ligų ar sergantiems širdies nepakankamumu atverti krūtinės ląstą ir taikyti dirbtinę kraujo apykaitą (DKA) chirurginės operacijos metu yra per daug didelė rizika dėl gresiančio pavojaus gyvybei. Tokių sudėtingų širdies problemų kamuojamiems pacientams naujausios medicinos technologijos – transkateterinis širdies vožtuvo implantavimas minimaliai invaziniu būdu – gali dovanoti antrą gyvenimą“, – pasakoja prof. habil. dr. A. Aidietis, pirmąjį aortos vožtuvą perkateteriniu būdu Lietuvoje su bendradarbiais implantavęs 2009-iais.
Gydytojas kardiologas priduria, kad šios procedūros metu nereikia atverti krūtinės ląstos, stabdyti širdies darbo ir atlikti narkozės. Vietoje to, po vietinio nuskausminimo kateteris vedamas šlaunies arterija per pažeistą aortos vožtuvą, kuriame gali būti implantuojamas dirbtinis biologinis vožtuvas, atliekamas mitralinio vožtuvo protezavimas ar triburio vožtuvo žiedo korekcija. Be to, šie gydymo būdai kelia gerokai mažiau rizikos nei įprastinė chirurginė operacija ir pasižymi gerais rezultatais.
Implantavimui naudojami du metodai
Prof. habil. dr. A. Aidietis teigia, kad atliekant transkateterinį vožtuvo implantavimą minimaliai invaziniu būdu yra naudojamas ant baliono užmautas ir suspaustas dirbtinis biologinis vožtuvas arba savaime išsiplečiantis dirbtinis biologinis vožtuvas.
„Link susiaurėjusios kritinės aortos vožtuvo stenozės per šlaunies arteriją yra vedamas kateteris, kurio tikslas – pasiekti vožtuvo angą. Pasiekus vožtuvo angą, ji išplečiama specialiu balionu, kad padidėtų pralaidumas ir kateteris, „nešantis“ suspaustą dirbtinį biologinį vožtuvą, galėtų pralįsti pro ją. Į kritinės būklės vožtuvą patekęs specialus balionas, ant kurio yra užmautas dirbtinis biologinis vožtuvas, išplečiamas iki iš anksto nustatyto dydžio ir dirbtinis biologinis vožtuvas yra pritvirtinimas, o jį fiksuoja kalcinozė, esanti natūralaus vožtuvo viduje“, – sako „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, gydytojas kardiologas.
Prof. habil. dr. A. Aidietis akcentuoja, kad atliekant implantavimą galima naudoti ir kitokio pobūdžio dirbtinius vožtuvus, kurie išsiplečia savaime po to, kai kateteriu yra įvedami į norimą kritinės būklės vožtuvo vietą. Profesorius akcentuoja, kad nepriklausomai nuo to, ar vožtuvas turi būti išplėstas su balionu, ar išsiplečia savaime, procesas vyksta itin greitai – per pusę minutės.
„Jeigu pacientui buvo diagnozuota kritinė aortos vožtuvo stenozė, kai aortos vožtuvo angos diametras yra 0,5 kv. cm, neatlikus transkateterinio aortos vožtuvo implantavimo, jo gyvenimo trukmė skaičiuojama mėnesiais. Atlikus implantavimą padovanojame pacientui antrą galimybę ne tik gimti iš naujo, bet ir ilgus gyvenimo metus ateityje“, – teigia Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ gydytojas.
Kaip po implantavimo pasikeičia paciento gyvenimas?
Prof. habil. dr. A. Aidietis teigia, kad po atlikto transkateterinio vožtuvo implantavimo turėtos širdies problemos yra išsprendžiamos daugeliui metų.
„Po implantavimo 3-6 mėnesiams pacientui paskiriami antikoaguliantai, stabdantys kraujo krešėjimą ir leidžiantys išvengti insulto ar kitų galimų komplikacijų rizikos. Vėliau labai svarbi yra profilaktika: nuolatinis sveikatos rodiklių stebėjimas ir jų palaikymas normos ribose, reguliarūs vizitai pas kardiologą du kartus per metus. Po 7-10 metų implantuotas biologinis vožtuvas (protezas) gali degeneruoti, tačiau tada atsiranda galimybė atlikti dar vieną biologinio vožtuvo implantavimą. Nelaukiant planinio vizito būtina kreiptis į kardiologą pasireiškus skausmui, maudimui krūtinės srityje, dusuliui, fizinio krūvio netoleravimui ar kitiems simptomams“, – sako Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytojas.
„Pacientai, kuriems atliktas transkateterinis vožtuvo implantavimas turėtų vengti intensyvaus fizinio krūvio, bet nepamiršti lengvai judėti, pavyzdžiui per dieną lengvu tempu nueiti 10 tūkstančių žingsnių. Taip pat reikėtų reguliuoti svorį, jeigu žmogus turi antsvorio, sveikai maitintis, atsisakyti žalingų įpročių“, – priduria Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ gydytojas kardiologas prof. habil. dr. Audrius Aidietis.
Medicinai ir jos gydymo metodams taip sparčiai žengiant į priekį atsiranda vis daugiau galimybių padėti tiems, kurie iki šiol dėl ypatingai didelės rizikos gyvybei negalėjo sulaukti pagalbos. Šiandien gyvybes galima gelbėti su kardiologijoje taikomomis neinvazinėmis technologijomis.