Gegužę ir birželį – specialios kainos moters ir vyro ištyrimo programoms

Kai jaučiamės gerai, apie apsilankymą pas gydytoją dažnai net nesusimąstome. Vis dėlto būtent tada, kai nejaučiame jokių negalavimų, yra tinkamiausias metas pasirūpinti savo sveikata. Daugelis ligų vystosi nepastebimai ir ilgą laiką nesukelia jokių simptomų. Vilkaviškio šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Karolina Norvaišė atkreipia dėmesį, kad tyliai besivystančios ligos – širdies ir kraujagyslių, medžiagų apykaitos ar onkologinės – ilgą laiką gali nepasireikšti jokiais požymiais, todėl ankstyvas jų nustatymas leidžia laiku imtis reikalingų sprendimų.

Gegužės ir birželio mėnesiais visose klinikose bei ligoninėje „Meliva“ minimalūs moterų ir vyrų sveikatos ištyrimo paketai kainuos tik po 55 Eur vietoje 89 Eur. Šios programos apima kruopščiai atrinktus laboratorinius tyrimus, kurie suteikia esminę informaciją apie sveikatą. 

Klinikos „Meliva“ Šeimos medicinos centro šeimos gydytojos Elena Petrauskienė ir Rasita Remeikaitė pristato dalį jų:

• Bendras kraujo tyrimas (BKT) – vienas pagrindinių tyrimų, padedantis įvertinti bendrą organizmo būklę. Jis leidžia nustatyti uždegiminius procesus, infekcijas, mažakraujystę ir kitus sveikatos sutrikimus.
• Gliukozė (GLU) – svarbus rodiklis, padedantis įvertinti cukraus kiekį kraujyje. Jo pokyčiai gali rodyti sutrikusią angliavandenių apykaitą ir padidėjusią diabeto ar priešdiabetinės būklės riziką.
• Cholesterolis (CHOL) – tyrimas atliekamas siekiant nustatyti cholesterolio kiekį kraujyje ir įvertinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
• Kreatininas ir GFG – svarbūs rodikliai, padedantys įvertinti inkstų veiklą. Jie parodo, kaip efektyviai inkstai filtruoja kraują ir šalina iš organizmo nereikalingas medžiagas. Kreatinino ir GFG pokyčiai gali rodyti inkstų funkcijos sutrikimus.
• Kepenų fermentai (ALT, AST, GGT) – padeda įvertinti kepenų veiklą. Jų padidėjimas gali rodyti kepenų pažeidimus, uždegiminius procesus ar kitus funkcijos sutrikimus, kurie ne visada pasireiškia aiškiais simptomais.

„Sulaukus 40–50 metų vis didesnę reikšmę įgauna onkologinių ligų ir medžiagų apykaitos sutrikimų prevencija. Šiame amžiaus tarpsnyje naudinga reguliariai atlikti gliukozės ir cholesterolio tyrimus, o kepenų fermentų rodikliai padeda laiku pastebėti kepenų veiklos sutrikimus, įskaitant suriebėjusių kepenų ligą“, – sako šeimos gydytoja Elena Petrauskienė.

Geležis – labai svarbus elementas, dalyvaujantis įvairiose kūno funkcijose, įskaitant kraujo gamybą ir deguonies pernešimą. Trūkstant šios medžiagos, gali pasireikšti silpnumas, nuovargis, galvos svaigimas ar sumažėjęs darbingumas. Feritinas – parodo geležies atsargas organizme. Jo padidėjimas leidžia įtarti ir diagnozuoti ūmius uždegimus bei lėtinius susirgimus, tokius kaip tuberkuliozė, reumatinė liga, kepenų ligos.

„Siekiant atkurti geležies balansą, svarbu peržiūrėti mitybą. Šio mikroelemento daugiausia randama kepenyse, ypač kiaulienos ir jautienos, taip pat jūros gėrybėse. Gausiai geležies turi raudona mėsa, lęšiai, pupelės, avinžirniai, taip pat moliūgų sėklos, migdolai ir anakardžiai“, – pasakoja šeimos gydytoja Rasita Remeikaitė.

Magnis – teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, maitina nervų ląsteles, padeda išvengti depresyvios nuotaikos, mažina stresą bei alergines reakcijas.
Natris – reguliuoja skysčių balansą organizme, svarbus nervų sistemos veiklai bei rūgščių ir šarmų pusiausvyrai.
Kalis – padeda palaikyti normalų kraujospūdį, nervų sistemos veiklą i raumenų funkciją.
Vitaminas D – tai riebaluose tirpus vitaminas, ypač svarbus mūsų organizmo apykaitos procesams. Jis padeda įsisavinti kalcį ir fosforą, didina kaulų mineralų tankį ir sumažina griuvimų riziką. Taip pat prisideda prie širdies, nervų sistemos ir imuninės sistemos veiklos, padeda organizmui kovoti su infekcijomis.

„Vitaminas D dažniausiai siejamas su kaulų stiprumu, tačiau jis atlieka svarbų vaidmenį ir nervų sistemos veikloje. Šio vitamino stoka gali lemti nuotaikos svyravimus, prastesnę koncentraciją ar padidėjusį nerimą. Didžioji dalis vitamino D susidaro veikiant saulės spinduliams, kai odoje esantis 7-dehidrocholesterolis paverčiamas vitaminu D3. Vis dėlto Lietuvoje saulėtų dienų mažai, todėl jo trūksta net 70–90 proc. gyventojų“, – paaiškina šeimos gydytoja Rasita Remeikaitė.

Registracija tyrimams:
per programėlę
el. registracija
klinikos kontaktai

*pasiūlymas negalioja: Laisvės pr. 64A, Vilnius; Savanorių pr. 75, Kaunas; Psichikos sveikatos klinikose.