Nereguliarios mėnesinės – kada tai normalu, o kada reikėtų sunerimti?

Mėnesinės yra kiekvienos moters gyvenimo dalis, signalizuojanti apie sveiką organizmą ir vaisingumą. Vis dėlto dėl tam tikrų ligų ar gyvenimo būdo pokyčių šis ciklas gali sutrikti.

Kiek iš tiesų svarbūs tie keli dienų skirtumai tarp ciklų? Kada nereguliarios mėnesinės yra tiesiog jūsų organizmo ypatybė, o kada – ženklas, kad reikia kreiptis pagalbos? Šiame straipsnyje rasite atsakymus, pagrįstus medicinos mokslu, ir aiškius kriterijus, padėsiančius priimti tinkamą sprendimą.

Kas laikoma normaliu menstruacijų ciklu?

Pagrindiniai mėnesinių ciklo vertinimo kriterijai yra kraujavimo trukmė, gausumas, ciklo ilgumas ir reguliarumas.
Įprastai menstruacijos kartojasi kas 21–35 dienas, skaičiuojant nuo pirmos kraujavimo dienos iki kitų mėnesinių pradžios, trunka nuo 2 iki 7 dienų ir yra netenkama 5–80 ml kraujo.

Svarbu suprasti, kad „normalus" ciklas nėra griežtai 28 dienos – tai tik statistinis vidurkis. Tarptautinių ginekologų ir akušerių federacija (FIGO) patvirtina, kad sveikas ciklas gali reikšmingai skirtis tarp moterų, o net ir jūsų pačios ciklas gali kisti priklausomai nuo metų laiko, streso lygio ar bendros sveikatos būklės.¹

Normalu, jei pirmaisiais metais nuo mėnesinių pradžios kraujavimo ir ciklo trukmė yra nepastovi – tai lemia nebrandi pogumburio ir hipofizės bei kiaušidžių ašis ir atsirandantys hormonų kiekių svyravimai. Dažniausiai jie savaime susitvarko per 2–3 metus.

Menstruacijų ciklo sutrikimai taip pat gali atsirasti likus keliems metams iki menopauzės. Tai laikoma fiziologine norma, dėl kurios neverta nerimauti, jei nėra kitų galimų ligų požymių.

Kodėl mėnesinės tampa nereguliarios?

Nereguliarus ciklas retai atsiranda be priežasties. Dažniausiai už jį atsakingi hormoniniai pokyčiai ar kitos sveikatos būklės, kurias galima diagnozuoti ir gydyti.

Stresas ir gyvenimo būdas

Menstruacijų ciklo sutrikimams įtakos gali turėti stresas, moters svorio pokyčiai, intensyvus sportas ar tam tikrų vaistų vartojimas. Ciklo svyravimai taip pat gali atsirasti dėl padidėjusio prolaktino hormono lygio arba žindymo laikotarpiu.

Tyrimai rodo, kad lėtinis stresas slopina GnRH (gonadotropiną atpalaiduojančio hormono) išsiskyrimą, o tai sutrikdo visą ovuliacijos grandinę.² Kūno svorio pokyčiai veikia leptino ir grelino lygius, kurie tiesiogiai veikia kiaušidžių funkciją. Jei per trumpą laiką netekote ar priaugote daugiau kaip 10 % kūno svorio, tai gali aiškiai atsispindėti jūsų cikle.

PCOS (policistinių kiaušidžių sindromas)

PCOS yra viena dažniausių nereguliariaus ciklo priežasčių – ja serga 6–12 % reprodukcinio amžiaus moterų.³ Šis endokrininis sutrikimas sukelia insulino rezistenciją, padidėjusį androgenų kiekį ir sutrikdytą ovuliaciją. Dažni PCOS požymiai: ciklo intervalai ilgesni nei 35 dienos, spuogai, padidėjęs plaukuotumas, svoris sunkiai kontroliuojamas. Diagnozę patvirtina ginekologinis ultragarsas ir kraujo tyrimai.

Skydliaukės sutrikimai

Skydliaukės ligų atveju sutrikimų priežastį sprendžia kitos srities gydytojai specialistai, pavyzdžiui, endokrinologai.

Tiek hipotirozė (sumažėjusi skydliaukės funkcija), tiek hipertirozė gali sukelti nereguliarias arba visai išnykstančias mėnesines. Skydliaukės hormonai tiesiogiai veikia reprodukcinę sistemą – net ir „subklinikiniai" sutrikimai, kurie kitais simptomais nepasireiškia, gali pakenkti menstruacinio ciklo reguliarumui.⁴ Jei ciklas sutrikęs be akivaizdžios priežasties, TSH tyrimas yra vienas pirmųjų žingsnių.

Perimenopauzė

Menstruacijų ciklo sutrikimai gali atsirasti likus keliems metams iki menopauzės ir laikomi fiziologine norma, jei nėra kitų galimų ligų požymių.

Vidutiniškai perimenopauzė prasideda apie 45–47 metų amžiuje, tačiau gali ateiti ir anksčiau – net po 40 metų.⁵ Būdingi požymiai: ciklai trumpėja arba ilgėja paeiliui, gausumas svyruoja, atsiranda karščio bangos. Jei esate vyresnė nei 40 metų ir pastebite šiuos pokyčius, tai greičiausiai yra natūralus perėjimas, tačiau konsultacija su ginekologe padės atmesti kitas priežastis.

Kitos priežastys

Nereguliarius ciklus gali sukelti ir šios būklės:

• Hiperprolaktinemija – padidėjęs prolaktino kiekis (ne tik žindymo metu).
• Endometriozė – audinys, panašus į gimdos gleivinę, auga už gimdos ribų.
• Gimdos polipai ar miomos – doroviniai dariniai, keičiantys kraujavimo pobūdį.
• Hipotalaminė amenorėja – būklė, kai per didelis fizinis krūvis arba nepakankama mityba sutrikdo pogumburio veiklą ir mėnesinės visai išnyksta.
• Tam tikri vaistai – antipsichoziniai preparatai, chemoterapija, kai kurie antidepresantai.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Specialistė ypač skatina atkreipti dėmesį į šiuos pokyčius:

• mėnesinės trunka ilgiau nei 7 dienas;
• kraujavimas yra itin gausus – higienos priemones tenka keisti dažniau nei kas 2 valandas, yra didesnių nei 1 cm krešulių;
• menstruacijos kartojasi dažniau nei kas 21 dieną ar rečiau nei kas 35 dienas;
• kiekvieną mėnesį ciklo trukmė ženkliai skiriasi;
• kraujuojama tarp mėnesinių ar po lytinių santykių;
• mėnesinės tapo skausmingesnės nei įprastai;
• kraujavimas tapo labai negausus.

Taip pat nedelskite kreiptis į ginekologą, jei:

• Mėnesinės visai išnyko (amenorėja) ir nėra nėštumo.
• Pastebėjote neįprastas makšties išskyras ar nemalonų kvapą kartu su ciklo sutrikimais.
• Ciklo pokyčiai atsirado staiga be aiškios priežasties.
• Bandote pastoti ilgiau nei metus ir ciklas yra nereguliarus.

Tokie pokyčiai gali signalizuoti apie įvairias ligas – policistinių kiaušidžių sindromą, endometriozę, gimdos miomas, polipus ar krešumo sutrikimus. Taip pat ciklo pakitimai gali atsirasti dėl su nėštumu susijusių būklių, pavyzdžiui, persileidimo ar negimdinio nėštumo, arba skydliaukės, piktybinių ginekologinių ar uždegiminių ligų, kurias svarbu kuo skubiau diagnozuoti ir pradėti gydyti.

Kaip diagnozuojami mėnesinių sutrikimai?

Vizito pas ginekologą metu įprastai atliekama:

• Anamnezė – gydytojas klausia apie ciklo istoriją, simptomus, vaistus, stresą.
• Ginekologinis tyrimas – įvertinama gimdos ir kiaušidžių būklė.
• Ultragarsinis tyrimas – leidžia matyti PCOS požymius, miomas, polipus.
• Kraujo tyrimai – hormonų profilis (FSH, LH, estradiolis, prolaktinas, TSH, androgenai).
• Histeroskopija ar biopsija – atliekama, jei reikia papildomai įvertinti gimdos gleivinę.

Pasiruošti vizitui lengviau, jei kelias savaites iš anksto sekate ciklą – užrašykite pirmą ir paskutinę mėnesinių dieną, skausmą, gausumą. Tam tinka paprasta programa išmaniajame telefone arba kalendorius.

Ką galite padaryti patys?

Prieš gydytojo vizitą arba laukdamos jo, galite imtis kelių praktinių žingsnių:

Sekite ciklą. Bent 2–3 mėnesius fiksuokite mėnesinių pradžią, pabaigą, gausumą ir skausmą. Tai padės ir jums, ir gydytojui greičiau suprasti situaciją.

Sumažinkite stresą. Lėtinis stresas tiesiogiai veikia hormonų pusiausvyrą ir gali sutrikdyti ovuliaciją. Net nedideli pokyčiai – 20–30 minučių ėjimas per dieną, reguliarus miego tvarkaraštis, ekranų ribojimas vakare – gali stabilizuoti hormonų lygį per kelis mėnesius.

Atkreipkite dėmesį į mitybą. Labai mažo kaloringumo dietos ir ekstremalūs maisto ribojimai tiesiogiai veikia ovuliaciją. Subalansuota mityba su pakankamu geležies, vitamino D ir omega-3 kiekiu palaiko ciklo reguliarumą.⁶

Saikingai sportuokite. Per intensyvus treniruočių krūvis (ypač derinamas su mažu kalorijų kiekiu) gali visai sustabdyti mėnesines. Jei sportuojate intensyviai ir ciklas išnyko arba sutriko, pasitarkite su šeimos gydytoju.

Nevartokite vaistų be recepto. Hormoniniai preparatai, skirti nereguliarioms mėnesinėms, parenkami individualiai pagal priežastį. Netinkamas vaistas gali situaciją pabloginti.

Užsiregistruokite konsultacijai

Jei pastebėjote, kad jūsų ciklas pasirodė ne toks, koks turėtų būti, arba tiesiog norite įsitikinti, kad viskas gerai – geriausia tai padaryti su specialistu.

Klinikoje „Meliva" dirbančios ginekologės atsakys į jūsų klausimus, atliks reikiamus tyrimus ir paaiškins, ko tikėtis toliau.

---

Šaltiniai

1. Munro MG, Critchley HOD, Fraser IS. The two FIGO systems for normal and abnormal uterine bleeding symptoms and classification of causes of abnormal uterine bleeding in the reproductive years. Int J Gynaecol Obstet. 2018;143(3):393–408. https://doi.org/10.1002/ijgo.12666
2. Breen KM, Karsch FJ. Does cortisol inhibit pulsatile luteinizing hormone secretion at the hypothalamic or pituitary level? Endocrinology. 2004;145(2):692–698. https://doi.org/10.1210/en.2003-1114
3. Teede HJ, Misso ML, Costello MF, et al. Recommendations from the international evidence-based guideline for the assessment and management of polycystic ovary syndrome. Hum Reprod. 2018;33(9):1602–1618. https://doi.org/10.1093/humrep/dey256
4. Bals-Pratsch M, Großklaus R. Thyroid dysfunction and female infertility. Praxis. 2013;102:1305–1311. NHS Thyroid disorders overview: https://www.nhs.uk/conditions/thyroid-disorders/
5. Harlow SD, Gass M, Hall JE, et al. Executive summary of the Stages of Reproductive Aging Workshop +10. Menopause. 2012;19(4):387–395. https://doi.org/10.1097/gme.0b013e31824d8f40
6. Gaskins AJ, Chavarro JE. Diet and fertility: a review. Am J Obstet Gynecol. 2018;218(4):379–389. https://doi.org/10.1016/j.ajog.2017.08.010