Nemalonių pojūčių žarnyno tyrimų metu galima ir išvengti – pacientams vis dažniau taikoma bendrinė nejautra
Bendrinė intraveninė anestezija – tai medikamentų sukeltas trumpalaikis, grįžtamas sąmonės slopinimas, siekiant maksimalaus komforto pacientui, atliekant endoskopinius tyrimus. Taikant intraveninę anesteziją pacientai žarnyno tyrimų metu nejaučia jokių nemalonių pojūčių, tačiau baimę atsibusti per anksti jaučia gana dažnas. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Anestezijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro gydytoja anesteziologė reanimatologė Renata Gajauskienė sako, kad tokie įsitikinimai yra klaidingi, o vykdant tyrimus pacientai yra nuolatos prižiūrimi.
„Bendrinė intraveninė anestezija, dar vadinama bendrine nejautra, visų pirma yra taikoma tik tiems pacientams, kurie patys to nori, t. y. nori išvengti bet kokių nemalonių pojūčių endoskopinių tyrimų metu. Anestezija padeda ir tiems pacientams, kurie prieš atliekant tyrimus jaučia didelį stresą, nerimą ir baimę, taip pat turintiems žemą skausmo slenkstį ar stipriai išreikštą rijimo ir pykinimo refleksą“, – pasakoja R. Gajauskienė.
Intraveninę anesteziją galima taikyti ne visiems
Pasak Kauno „Kardiolitos klinikų“ anesteziologės reanimatologės, absoliučių kontraindikacijų intraveninei anestezijai nėra, o ruošiantis atlikti tyrimus, kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai.
„Tyrimų metu gydytojas anesteziologas yra atsakingas už paciento būklę ir komfortą, todėl prieš kiekvieną endoskopinį tyrimą pacientas turi informuoti gydytoją apie gretutinius susirgimus, lėtines ligas, vartojamus vaistus, jų dozes ar alergines reakcijas. Intraveninė anestezija endoskopinių tyrimų metu neatliekama sergantiems ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, esant ženkliai progresuojančiam, lėtiniam širdies, kepenų ir inkstų funkcijos nepakankamumui, taip pat nejautros nereikėtų taikyti nėščioms pacientėms“, – sako R. Gajauskienė.
Kaip vyksta tyrimai naudojant anesteziją?
Anesteziologės reanimatologės teigimu, intraveninė anestezija yra gana dažnai taikoma atliekant endoskopinius tyrimus, pavyzdžiui, apžiūrint viršutinį virškinamąjį traktą – stemplę, skrandį, dvylikapirštę žarną, taip pat kolonoskopijos metu, kai tiriamas storasis žarnynas.
„Nuo atliekamo tyrimo priklauso, kokia bus anestezijos taikymo trukmė, kuriai pasibaigus pacientas bus tiesiog pažadinamas iš gilaus miego. Jeigu endoskopinio tyrimo procedūra trunka ilgiau, yra atliekamos manipuliacijos, intervencijos ar dvigubi tyrimai, viso tyrimo metu šalia paciento esantis gydytojas kontroliuoja anestezijos eigą ir reikalui esant padidina medikamentų dozę“, – sako R. Gajauskienė.
Procedūros metu gydytojas anesteziologas nuolat stebi paciento gyvybines funkcijas: širdies dažnį, arterinį kraujospūdį ir deguonies koncentraciją kraujyje.
Kaip jaučiamasi po anestezijos?
R. Gajauskienė pažymi, kad pacientas po intraveninės anestezijos gali jausti lengvą silpnumą, mieguistumą, jam gali nežymiai sutrikti judesių koordinacija, taip pat gali pykinti ar pūsti pilvą, jeigu buvo atlikta kolonoskopija.
„Atsibudus po anestezijos dažną pacientą gali kamuoti įvairūs nemalonūs pojūčiai, todėl dar kurį laiką jį prižiūri anesteziologas. Vykti namo pacientui leidžiama tik prižiūrint lydinčiajam asmeniui, nes pats asmuo po atlikto tyrimo dar negali vairuoti. Grįžus reikėtų pailsėti ir gerai išsimiegoti, svarbius sprendimus geriau priimti tik kitą dieną po procedūros, kai anestezijos medikamentų poveikis bus visiškai praėjęs“, – sako „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, anesteziologė reanimatologė.
Gydytoja pabrėžia, kad taikant intraveninę anesteziją yra naudojami greitai veikiantys medikamentai, kurie lengvai suskyla ir nedaro žalos žmogaus organizmui: „Pacientams tikrai nereikia jaudintis ir bijoti, kad jų sveikatai svarbūs tyrimai bus nemalonūs ar skausmingi“.