Modernūs diagnostiniai ir gydymo metodai verčia naują lapą bendrosios ir pilvo chirurgijos istorijoje: kaip laparoskopija tapo chirurgų kasdienybe?

Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ abdominalinės (pilvo) chirurgijos gydytojai dr. Vytautas Lipnickas ir dr. Rimantas Baušys bei gydytojas chirurgas Antanas Eigminas pasakoja, kad Bendrosios ir pilvo chirurgijos centre pacientams dažniausiai nustatoma tulžies pūslės akmenligė, įvairių sričių pilvo išvaržos, odos ir poodiniai dariniai – lipomos, ateromos ir kt.

„Paprastai pacientai kreipiasi dėl pilvo srities skausmo ar pastebėto darinio kurioje nors kūno vietoje, kiek rečiau dėl pykinimo, vėmimo, vidurių užkietėjimo, tuštinimosi su kraujo priemaiša, išangės skausmų ar šioje vietoje atsiradusio darinio. Taip pat atvyksta ir dėl skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligės bei jų komplikacijų“, – vardija abdominalinės chirurgijos gydytojas dr. Vytautas Lipnickas.

Gydytojo chirurgo A. Eigmino teigimu, bendrosios ir pilvo chirurgijos srityje dirbantiems gydytojams šiek tiek rečiau tenka susidurti ir su pacientais, kuriems diagnozuojamas lėtinis apendicitas ar uždegiminės virškinamojo trakto ligos. Pažymėdamas, kad ligų spektras gali būti išties įvairus, dr. Rimantas Baušys pamini ir į šios srities chirurgus besikreipiančius onkologinius pacientus – dėl jiems nustatytų piktybinių navikų neretai būtinas ypač sudėtingas gydymas.

Pacientų nuogąstavimai dėl procedūrų – ne visuomet teisingi

Kreipdamiesi į abdominalinės chirurgijos gydytojus, pacientai išsako ne tik suprastėjusios savo sveikatos požymius, bet ir įvairius nuogąstavimus dėl susirgimo gydymo.

„Pacientai dažniausiai teiraujasi, ar jų laukianti operacija yra būtina, o gal nusiskundimą galima gydyti kitais būdais, taip pat domisi, ką reiškia „planinės operacijos“, kiek galima laukti iki operacijos, kas bus, jeigu jie nuspręs nesioperuoti. Jeigu kurioje nors kūno vietoje pacientai pastebėjo guzelį, dažniausiai jų užduodamas klausimas – ar tai ne vėžys“, – pažymi Vilniaus „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, abdominalinės chirurgijos gydytojas dr. V. Lipnickas.

Pasak gydytojo, pacientų klausimus ir jų abejones kartais lemia baimė, jau suplanuoti darbai ar kiti svarbūs gyvenimo įvykiai. Nerimą pakursto ir internete randama informacija, išgirsti kitų žmonių įspūdžiai, likę po susitikimų su gydytojais, bei patirtys lankantis gydymo įstaigose.

Pacientų emocinė būklė po chirurginių procedūrų parodo, kad ne visi konsultacijos su gydytoju chirurgu metu jų išsakyti nuogąstavimai buvę teisingi. Dr. V. Lipnicko nuomone, tai labiausiai lemia priešoperacinis gydytojo bendravimas su pacientu, lūkesčių aptarimas, užsimezgęs tarpusavio ryšys bei išsamus įvykusios operacijos įvertinimas.

Pritarti linkęs ir A. Eigminas: „Chirurgo darbas nėra tik operacija. Pirmiausia chirurgas turi pamatyti pacientą, jį išklausyti ir pasitelkęs žinias bei diagnostines priemones nustatyti ligą“.

Prieinamos naujos diagnostinės ir chirurginės galimybės

Pasak gydytojo chirurgo A. Eigmino, anksčiau chirurgo darbas buvo siejamas su dideliais pjūviais, krauju ir skausmu, tačiau tai – jau praeitis.

„Anksčiau norint pašalinti tulžies pūslę po dešiniuoju šonkaulių lanku buvo atliekamas 10-15 cm pjūvis, operacijos metu pažeidžiami pilvo sienos raumenys, o tai didindavo pooperacinių išvaržų tikimybę. Dabar tokiai operacijai pakanka 4 pjūvių, kurių bendras ilgis nesiekia net 5 cm – įvairios chirurgijos sritys žengia į priekį. Naujos diagnostinės galimybės leidžia tiksliai nustatyti ligą, o galint tiksliai vizualizuoti patologiją, atsirado ir galimybė sumažinti chirurgines intervencijas – taip pacientas jaučia mažesnius skausmus ir daug greičiau grįžta į ankstesnį gyvenimą“, – chirurgijos pokyčius apžvelgia A. Eigminas.

Dr. R. Baušys pažymi, kad šiuo metu Lietuvoje prieinami praktiškai visi naujausi tyrimo ir gydymo metodai, kuriais gali didžiuotis šiuolaikinė medicina: operacinėse yra išmani įranga, šiuolaikinė žaizdų siuvimo technika, o praktiškai visos operacijos gali būti minimaliai invazyvios – atliekamos „per skylutes“.

Laparoskopija – „auksinis standartas“ chirurgijoje

„Prieš 10-13 metų apie laparoskopines apendicito operacijas dar buvo kalbama labai skeptiškai. Tačiau šiandien jos yra chirurgo kasdienybė, „auksinis standartas“, mat ši technika leidžia įvertinti pilvo ertmės organų būklę be didelių pilvo sienos pjūvių. Laparoskopijos metu pirmiausiai atliekamas 1-1,5 cm pilvo sienos pjūvis dažniausiai ties bamba, tuomet specialios adatos pagalba į pilvo ertmę pripučiama anglies dvideginio dujų ir taip pakeliama pilvo siena – sukuriama laisva erdvė manipuliacijoms“, – pasakoja Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ gydytojas chirurgas A. Eigminas.

A. Eigmino teigimu, laparoskopijos metu naudojami specialūs instrumentai, kurie nors ir yra panašūs į klasikinius, juos chirurgas valdo už pilvo ertmės viską stebėdamas per kamerą. Be to, pagrindinių darbinių laparoskopinių instrumentų diametras yra iki 5 mm – jie plonesni už pieštuką.

Atlikti tyrimai įrodo, kad operacinio pjūvio dydis yra tiesiogiai susijęs su paciento pooperaciniu aktyvumu, tęsia gydytojas chirurgas A. Eigminas. Todėl visos chirurgijoje naudojamos minimaliai invazinės technikos ženkliai sutrumpina paciento ligoninėje praleidžiamą laiką, kartu sumažėja ir pooperacinis skausmas, pacientas gali greičiau grįžti į sau įprastą aplinką. Be to, mažesnis pjūvis lemia ir geresnį estetinį procedūros rezultatą.

Svarbu neuždelsti ir laiku pradėti gydymą

Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Bendrosios ir pilvo chirurgijos centro chirurgai teigia, kad jaučiant simptomus reikia nedelsiant kreiptis į gydytojus ir laiku pradėti gydymą.
„Visais atvejais negydomos ligos blogina paciento gyvenimo kokybę ir bent kuriam laikui „išbraukia“ iš aktyvaus gyvenimo. Pavyzdžiui, chirurgiškai negydoma tulžies akmenligė gali sukelti ūminį tulžies pūslės uždegimą, akmenys gali patekti į tulžies latakus, tuomet gali vystytis tulžies latakų uždegimas, mechaninė gelta, ūminis pankreatitas, galima ir mirtis“, – gydymo svarbą akcentuoja abdominalinės chirurgijos gydytojas dr. V. Lipnickas.

Laiku pradėtas gydymas lemia gerus gydymo rezultatus ir puikią pacientų savijautą jau kitą dieną, pažymi dr. R. Baušys. Kalbėdamas apie tai, abdominalinės chirurgijos gydytojas prisimena ir vieną sudėtingiausių operacijų, kai pacientei iš Ukrainos išoperavo rekordinį 11 kg svorio auglį.

„Nors pačią operaciją galima vadinti onkologijos srityje dirbančių chirurgų „kasdiene duona“, šis atvejis buvo sudėtingas dėl auglio dydžio – ne kasdien tenka šalinti navikus, sveriančius virš 10 kg – ir jo lokalizacijos užpilvio srityje. Pacientės pilvo apimtis didėjo, prasidėjo skausmai, ji nebegalėjo valgyti, todėl kreipėsi į gydytojus savo šalyje, o, kaip ji teigė, niekam nesiryžus jos operuoti, pagalbos nusprendė ieškoti mūsų šalyje. Jau kitą dieną po operacijos pacientė pareiškė, kad jaučiasi puikiai – lyg pagimdžiusi visus savo vaikus vienu metu“, – pasakoja dr. R. Baušys.

Greita diagnozė ir sklandi procedūra – dar ne viskas. Raktu į džiuginančius gydymo rezultatus tampa ir paciento bendravimas su operavusiu gydytoju bei atvirumas. Be to, norėdami paspartinti sveikimo eigą po bendrųjų ir pilvo srities operacijų, pacientai turi vadovautis individualiai jiems skirtais gydytojo nurodymais. Pavyzdžiui, gydytojui nurodžius nešioti korsetą, jį reikėtų segėti nuolatos, o ne tik apsilankymo pas chirurgą metu.