Menopauzės metu padidėja įvairių ligų rizika: kokie simptomai jas išduoda?

Menopauzė brandžios moters gyvenime yra natūralus reiškinys, kuris paprastai prasideda sulaukus 45–55 m. amžiaus. Pereinant į šį etapą organizme vyksta dideli pokyčiai, dėl kurių neretai vargina įvairūs negalavimai bei kyla tam tikrų ligų rizika. Klaipėdos „Kardiolitos klinikų“ Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja akušerė-ginekologė Alesia Boukun primena, kad šiuo laikotarpiu tinkamai pasirūpinus savo sveikata galima ne tik sušvelninti patiriamus simptomus, bet ir užkirsti kelią galimoms ligoms.

„Menopauzinė pereiga – tai moters gyvenimo laikotarpis, kuomet silpstant kiaušidžių folikulinei funkcijai, pasibaigia menstruacijos. Tai perėjimas nuo moters reprodukcinės funkcijos susilpnėjimo iki visiško nevaisingumo dėl laipsniško kiaušidžių folikulinio aparato išsekimo“, – atkreipia dėmesį A. Boukun.

Itin plati pasireiškiančių simptomų įvairovė

Menopauzės metu dėl estrogenų stokos moterims gali pasireikšti tam tikri klinikiniai požymiai, pavyzdžiui, vazomotoriniai simptomai, tokie kaip karščio bangos ir padažnėjęs prakaitavimas.

„Paprastai ūmi karščio banga prasideda veido ar viršutinėje krūtinės dalyje, greitai išplinta po visą liemenį ir trunka apie 2–4 min., po to gali sekti gausus prakaitavimas, smarkus širdies plakimas bei nerimas. Naudinga žinoti, jog šį simptomą dažnai išprovokuoja aštrus maistas arba alkoholis“, – pastebi gydytoja akušerė-ginekologė, pridėdama, kad vazomotoriniai simptomai vidutiniškai gali tęstis apie 7 metus.

Taip pat, keičiantis hormonų pusiausvyrai, menopauzės laikotarpiu kai kurios moterys išgyvena padidėjusius nuotaikų svyravimus. Būdamos geros nuotaikos, jos staiga gali pasijusti prislėgtos, liūdnos ar net piktos bei susierzinusios. Moteris dažnai vargina dirglumas, nervingumas, verksmingumas ar net panikos atakos bei depresija, joms gali sumažėti lytinis potraukis. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie menopauzės simptomai gali būti susiję ne tik su fiziologiniais organizmo pokyčiais, bet ir būti išprovokuoti prasto nakties miego ar jaučiamo nuovargio.

„Pagrindinė tokių simptomų kaip plaukų slinkimas ir nagų lūžinėjimas priežastis – estrogeno kiekio sumažėjimas moters organizme. Estrogenas reikalingas plaukų folikulų augimui, tad sumažėjus jo kiekiui organizme, plaukai ima slinkti, lūžinėti, praranda blizgesį. Pakitus hormonų pusiausvyrai, sutrinka maisto medžiagų perdavimas ląstelėms, todėl nagai gali pasidaryti trapūs, prarasti spalvą, lūžinėti ar sluoksniuotis“, – pasakoja A. Boukun.

Nedideli atminties sutrikimai bei sunkiai sutelkiamas dėmesys taip pat gali būti laikomi menopauzės padariniais. Tiesa, šiuo klausimu mokslininkų nuomonės išsiskiria: vieni teigia, jog šie simptomai atsiranda dėl tam tikrų hormonų kiekio sumažėjimo, o kiti – jog tokie sutrikimai yra labiau susiję su patiriamu stresu sulaukus vyresnio amžiaus.

Nėra vienareikšmiškos nuomonės ir dėl to, ar būtent menopauzė lemia svorio prieaugį vyresniame amžiuje, tačiau hormoniniai pokyčiai bei fiziologiniai, anatominiai kūno pasikeitimai gali turėti įtakos spartesniam svorio didėjimui.

Didesnė tam tikrų ligų rizika

Viena iš ligų, kuria menopauzės metu dažnai suserga moterys – urogenitalinis sindromas. Tai lytinių organų ir šlapimo pūslės bei šlaplės epitelio atrofija, susijusi su estrogenų stoka. Dėl jos sutrinka kolageno, elastino bei mukopolisacharidų sintezė, todėl vystosi jungiamojo audinio atrofija – plonėja oda, makšties sienelės, silpnėja dubens raumenų tonusas, sutrinka audinių kraujotaka ir inervacija.

„Urogenitaliniam sindromui būdingas makšties sausumas, niežėjimas, deginimas, skausmingi lytiniai santykiai, kontaktinis kraujavimas iš lytinių organų bei jų nusileidimas. Taip pat dažnas, staigus noras šlapintis, naktinis šlapimo nelaikymas ar skausmingas šlapinimasis, kuris susijęs su šlapimo sistemos atrofija ir neretai su uropoetinės sistemos infekcija“, – įvardina gydytoja akušerė-ginekologė.

Kita šiuo laikotarpiu dažnai pasitaikanti liga – osteoporozė, kuriai būdingas su estrogenų stoka susijęs mažėjantis kaulų tankis, lemiantis padidėjusią lūžių riziką. Kaulų mineralų kiekio mažėjimas, kaulinio audinio pokyčiai ir padidėjęs jų trapumas yra esminiai patogenetiniai veiksniai.

„Osteoporozė nesukelia jokių juntamų simptomų, o dažniausiai skausmas, susijęs su kaulų lūžiu, būna pirmas, tačiau jau pažengusios ligos požymis. Ši liga pirmiausiai paliečia spongiozinę kaulo struktūrą, todėl esant minimaliai traumai įvyksta kompresiniai stuburo slankstelių, šlaunikaulio kaklelio, dilbio kaulų distalinių ir žastikaulio proksimalinių dalių lūžiai“, – pastebi A. Boukun.

Be to, estradiolio stoka didina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką. Labiausiai moterų sergamumas jomis padidėja praėjus daugiau nei 10 metų nuo menopauzės.
„Tai tiesiogiai susiję su endogeninio estradiolio nepakankamumu, nes estrogenai turi kardioprotekcinį poveikį. Jie blokuoja kalcio kanalus taip sumažindami kraujagyslių sienelių tonusą ir pagerindami kraujotaką, o antioksidantinis poveikis saugo nuo kraujagyslių pažeidimų“, – pažymi „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, gydytoja akušerė-ginekologė.

Apie ką gali signalizuoti kraujavimas menopauzės metu?

Dažna kreipimosi į gydytojus ginekologus priežastis menopauzės laikotarpiu yra prasidėjęs kraujavimas. Pasak A. Boukun, dažniausiai jis yra negausus ir savaime praeinantis, tačiau visoms moterims, kurios susiduria su šia būkle, yra reikalingas nuodugnus ištyrimas, nes vidutiniškai 10 proc. tokio kraujavimo atvejų sukelia gimdos kūno vėžys.

„Gimdos gleivinės piktybinis navikas skverbiasi į raumeninę sienelę, gimdos kaklelį ir vėliau plinta už gimdos ribų. Svarbu žinoti, jog kraujavimas ir vandeningos su kraujo priemaiša išskyros iš gimdos yra svarbiausias ankstyvasis gimdos kūno vėžio simptomas, padedantis ligą diagnozuoti ankstyvoje stadijoje“, – atkreipia dėmesį A. Boukun.

Kuo vėliau nuo menopauzės pradžios prasideda kraujavimas, tuo didesnė endometriumo vėžio rizika. Be to, vyresnėms nei 55 m. moterims pasikartojantys kraujavimo epizodai ir kraujavimo gausumas, kai prireikia daugiau nei 5 higieninių įklotų, taip pat yra susijęs su didesne šios ligos rizika.

Dažniausia pomenopauzinio kraujavimo priežastis – makšties ir gimdos gleivinės atrofija, tačiau jį gali sukelti ir endometro polipai, hiperplazija bei gimdos miomų mazgai. Šiuo metu histeroskopija su atliekamomis biopsijomis yra auksinis standartas siekiant diagnozuoti gimdos gleivinės anomalijas, o kraujavimo gydymas yra individualus, atsižvelgiant į pacientės sveikatos būklę.

Reguliarios sveikatos patikros svarba

Nors didžioji dalis anksčiau išvardintų simptomų yra išties nemalonūs ir net pavojingi sveikatai, tačiau jie nebūtinai pasireiškia kiekvienai moteriai. „Kardiolitos klinikų“ gydytoja akušerė-ginekologė A. Boukun pabrėžia, kad menopauzės požymiai yra labai individualūs – kai kurias moteris kamuoja daugybė negalavimų, o kitos apie šį etapą supranta tik iš sutrikusio arba pasibaigusio menstruacijų ciklo.

„Visgi, reguliarūs vizitai pas savo gydytoją ginekologą yra svarbūs, nes šiame gyvenimo periode vystosi kitokios ligos, pavyzdžiui, miomos ar cistos. Kol vyksta šis procesas, tęsiasi nereguliarūs kraujavimai, keičiasi gimdos gleivinė, gali susiformuoti ir išvešėti gimdos polipai. Tai dažna problema, kuriai nustatyti yra reikalingas ultragarsinis tyrimas, nes ne visada nustatyti tikslią diagnozę galima apčiuopos būdu“, – atkreipia dėmesį A. Boukun.

Be to, svarbu žinoti, jog daugelis paminėtų menopauzės simptomų yra lengvai numalšinami, o gydytojas gali pasiūlyti tinkamiausią sprendimą, leisiantį gyventi visavertį ir aktyvų gyvenimą.