Kuo pavojingas žmogaus papilomos virusas (ŽPV)?

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – dažnai jaunus žmones, tiek moteris, tiek vyrus užklumpanti problema, dėl kurios gali atsirasti įvairių sveikatos sutrikimų – nuo lytinių organų karpų iki kur kas rimtesnių susirgimų. Viena iš pavojingiausių ŽPV keliamų grėsmių moterims – gimdos kaklelio vėžys, o vyrams - burnaryklės vėžys. Pasak Vilniaus „Meliva InMedica“ klinikos gydytojos akušerės-ginekologės Inesos Žeimės, vienintelis būdas laiku pastebėti šio viruso sukeltus pakitimus – reguliarūs profilaktiniai tyrimai.

ŽPV – kas tai?

ŽPV, arba žmogaus papilomos virusas (angl. Human papillomavirus, HPV), – tai viena plačiausiai paplitusių lytiškai plintančių infekcijų pasaulyje [1]. Virusas priklauso papilomavirusų šeimai ir turi daugiau nei 200 žinomų tipų [2], iš kurių apie 40 plinta lytiniais santykiais. Dalis šių tipų gana nepavojingi, tačiau kiti gali sukelti rimtų sveikatos problemų – nuo karpų iki onkologinių ligų.

„ŽPV yra DNR virusas, intraląstelinis parazitas, kolonizuojantis gleivinės ir odos ląsteles. Jo gyvavimui ir dauginimuisi reikalingos ląstelių organelės, todėl tarp žmonių ŽPV plinta lytinių santykių metu, kai vaginaliniu, analiniu ar oraliniu būdu keičiamasi organizmo skysčiais“, – teigia I. Žeimė.

Nors lytiniai santykiai yra pagrindinis ŽPV plitimo būdas, mokslinių tyrimų duomenimis, virusas gali tam tikrą laiką išlikti ant paviršių [6]. Vis dėlto užsikrėtimo per buitinius paviršius rizika vertinama kaip labai maža, palyginti su lytiniu plitimo keliu [1].

Kokius sveikatos sutrikimus sukelia ŽPV?

ŽPV turi daugybę skirtingų tipų ir ne visi jie vienodai pavojingi. Visgi, virusas geba modifikuoti epitelio ląstelių genomą, todėl tam tikrais atvejais gali atsirasti lytinių organų karpos, išsivystyti gimdos kaklelio, rečiau – vulvos, makšties ar gerklų vėžys.

„Pagal šį gebėjimą virusai skirstomi į didelės rizikos – ypač 16 bei 18 tipai, ir mažos rizikos – 6 bei 11 tipai, nesukeliantys vėžio. Deja, viruso kolonizacija organizme ilgą laiką yra besimptomė ir tokiu būdu lemia gimdos kaklelio vėžio išsivystymą – be ŽPV šia liga nesusergama“, – atkreipia dėmesį I. Žeimė.

Ilgainiui, progresuojant ikivėžiniams ir vėžiniams pakitimams, gali atsirasti kraujingų išskyrų po lytinių santykių, kraujavimas ne mėnesinių metu, gausėti mėnesinės, atsirasti pilvo apačios skausmas ir panašūs simptomai.

ŽPV tipai: kurie pavojingiausi?

Ne visi ŽPV tipai kelia vienodą grėsmę. Iš kelių dešimčių lytiniais santykiais plintančių tipų mokslininkams labiausiai rūpi vadinamieji didelės onkogeninės rizikos tipai – būtent jie siejami su vėžinių pakitimų atsiradimu [2] [3].

ŽPV 16 tipas – agresyviausias ir dažniausiai aptinkamas gimdos kaklelio vėžio atvejais. Būtent šis tipas sukelia didžiąją dalį su ŽPV susijusių onkologinių susirgimų tiek moterims, tiek vyrams [3].

ŽPV 18 tipas – antras pagal dažnumą onkogeninis tipas. Kartu su 16 tipu jis atsakingas už maždaug 70 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų [1][5].

ŽPV 45 tipas – trečias pagal dažnumą onkogeninis tipas, susijęs su gimdos kaklelio adenokarcinomos forma [2].

ŽPV 31 tipas – priklauso didelės rizikos grupei [3]. Nors aptinkamas rečiau nei 16 ar 18, vis tiek gali sukelti ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus. Specifinio ŽPV 31 tipo gydymo nėra – taikomas stebėjimas ir reguliari patikra.

ŽPV 68 tipas – rečiau aptinkamas, tačiau taip pat priskiriamas didelės rizikos kategorijai [2]. Jo elgsena tirta mažiau nei 16 ar 18 tipų, bet rizika išlieka reali.

Mažos rizikos tipai – 6 ir 11 – vėžio nesukelia, tačiau gali lemti lytinių organų karpų atsiradimą [3].

ŽPV simptomai moterims

Daugeliu atvejų žmogaus papilomos virusas gimdos kaklelyje ilgą laiką nesukelia jokių simptomų. Moteris gali net nežinoti, kad yra užsikrėtusi. Tai ir yra didžiausias pavojus – pakitimai progresuoja tyliai.

Kai kurios moterys gali pastebėti lytinių organų karpas – mažus, nelyginės formos darinius vulvos, makšties ar tarpvietės srityje. Tačiau didelės rizikos ŽPV tipai karpų paprastai nesukelia – jų poveikis matomas tik citologiniuose tyrimuose arba jau progresuojant ligai.

Vėlesnėse stadijose gali pasireikšti kraujingos išskyros po lytinių santykių, kraujavimas tarp mėnesinių ir dubens srities skausmai.

Žmogaus papilomos virusas vyrams

„ŽPV keliama grėsmė moterims yra kur kas didesnė nei vyrams, kuriems šis virusas gali sukelti lytinių organų karpas ir tik labai retais atvejais – rimtesnius susirgimus. Dėl šios priežasties vyrai nuo jo tikrinasi retai, dažniausiai skatinami savo partnerių, kai inicijuojami tyrimai dėl įvairių lytiškai plintančių ligų prieš pirmus lytinius santykius“, – pastebi gydytoja akušerė-ginekologė.

Nors apie ŽPV dažniausiai kalbama moterų sveikatos kontekste, virusas plinta ir tarp vyrų. Vyrams ŽPV dažniausiai pasireiškia lytinių organų karpomis – mažais, žiedinio pavidalo ar lygiais dariniais ant varpos, kapšelio ar aplink išeinamąją angą. Dažnai infekcija praeina be jokių simptomų, todėl vyras gali nė nežinoti, kad yra nešiotojas.

Retesniais atvejais didelės rizikos ŽPV tipai vyrams gali sukelti varpos, išeinamosios angos ar gerklų (orofaringinį) vėžį [3]. Pastarasis vis dažniau diagnozuojamas – moksliniai duomenys rodo, kad oraliniu būdu plintantis ŽPV 16 tipas yra viena pagrindinių orofaringinio vėžio priežasčių [4].

Didžiausias pavojus kyla jauniems žmonėms

Dažniausiai ŽPV užsikrečia lytiškai aktyviausia populiacijos dalis – jauni žmonės iki 30–35 m. amžiaus.

„Ypač didelę riziką užsikrėsti turi asmenys, dažnai keičiantys lytinius partnerius ar praktikuojantys poligaminius santykius. Verta atkreipti dėmesį, kad prezervatyvų naudojimas padeda apsisaugoti nuo didesnio virusų kiekio patekimo į organizmą, bet pilnai nuo užsikrėtimo neapsaugo“, – pažymi I. Žeimė.

Kaip atliekamas ŽPV tyrimas?

ŽPV galima nustatyti polimerazės grandininės reakcijos būdu, t. y. randant viruso DNR ir viruso tipą, kadangi skiriasi jų agresyvumas. Tyrimo metodika ir eiga skiriasi moterims ir vyrams.

ŽPV tyrimas moterims

Moterims ŽPV nustatomas paimant tepinėlį iš gimdos kaklelio. Procedūra trunka vos kelias minutes ir yra neskausminga, nors gali sukelti trumpalaikį diskomfortą. Tepinėlyje ieškoma viruso DNR polimerazės grandininės reakcijos (PGR) metodu – tai leidžia ne tik nustatyti patį virusą, bet ir identifikuoti konkretų jo tipą.

„Kartais vienas žmogus gali užsikrėsti 3, 4 ar net 6 viruso tipais. Nors šis tyrimas tikslus, pasikeitus lytiniam partneriui, kuris gali būti kolonizuotas ŽPV, situacija gali pakisti“, – akcentuoja gydytoja akušerė-ginekologė.

Kaip atliekamas ŽPV tyrimas vyrams?

Vyrams standartizuotos ŽPV atrankinės patikros programos nėra. Jei įtariama infekcija, gydytojas urologas gali paimti tepinėlį iš šlaplės ar lytinių organų gleivinės. Esant matomoms karpoms, diagnozė dažniausiai nustatoma vizualiai, o esant abejonių – atliekama biopsija.

Vyrams, turintiems padidėjusią riziką (pvz., vyrams, praktikuojantiems analinius lytinius santykius), rekomenduojama reguliariai tikrintis dėl išeinamosios angos pakitimų, kadangi šioje srityje ŽPV siejamas su onkologine rizika [3] [4].

Kaip gydomas žmogaus papilomos virusas?

Specifinio priešvirusinio ŽPV gydymo nėra, todėl atradus virusą, gydymo taktika yra stebėjimas, atliekant onkocitologinius gimdos kaklelio vėžio ir ŽPV nustatymo tyrimus.

Daugeliu atvejų – ypač jaunesniems žmonėms – organizmo imuninė sistema pati padeda atsikratyti papilomos viruso per 1–2 metus [5]..

Kai ŽPV sukelia matomus pakitimus, gydymo kryptis priklauso nuo jų pobūdžio. Lytinių organų karpos gali būti šalinamos lazeriu, krioterapija, elektrokoaguliacija arba specialiais vaistais nuo karpų. Ikivėžiniai gimdos kaklelio pakitimai gydomi chirurginiu būdu – konizacija.

Prevencijos programa leidžia anksti pastebėti vėžinius pakitimus

Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, atsižvelgiant į viruso tipą, nuo užsikrėtimo iki vėžio išsivystymo gali praeiti vidutiniškai 5–8 m. Žinoma, dažniausiai užsikrėtimo data nėra žinoma, todėl itin svarbu dalyvauti prevencinėje gimdos kaklelio vėžio programoje ir reguliariai tikrintis.

„Nemokamos prevencinės programos tikslas – nustatyti ikivėžinius ir vėžinius gimdos kaklelio pakitimus ankstyvoje stadijoje, kurioje liga nesukelia jokių simptomų, bei laiku pradėti ją gydyti. Kaip minėjau, tai jaunų moterų liga, todėl svarbu ne tik išsaugoti gyvybę, bet ir reprodukcinę moters funkciją, kad ji galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą“, – teigia gydytoja akušerė-ginekologė.

Programoje dalyvauti gali 25–59 metų moterys. 25–34 m. grupė kviečiama tirtis kas trejus metus atliekant onkocitologinį gimdos kaklelio tyrimą. Nuo 35 m. moterims kas 5 metus atliekamas ŽPV tyrimas, o radus virusą – onkocitologinis tyrimas iš gimdos kaklelio, prireikus – ir gimdos kaklelio kolposkopija su ar be biopsijos.

Gimdos kaklelio ląstelių pakitimai vertinami vizualiai – mikroskopu ieškant specifinių ikivėžinių ar vėžinių pokyčių. Pakitusioms ląstelėms būdingas intensyvus dauginimasis, specifiniai branduolio ar kiti požymiai. Diagnostika priklauso nuo to, kokios ląstelės pateko į paimtą tepinėlį bei nuo specialisto patirties ir įgūdžių, todėl reguliarus šio tyrimo atlikimas didina jo patikimumą.

„Įtarus, kad ikivėžiniai pakitimai yra didelio laipsnio, atliekama gimdos kaklelio konizacija – specialia elektrokilpa pašalinama pakitusi gimdos kaklelio gleivinės epitelio dalis. Tai dienos chirurgijos operacija, įprastai trunkanti iki 15 min., atliekama vietinėje arba bendroje nejautroje. Gana dažnai per 10–15 m. vienai pacientei tenka atlikti 2 ar 3 gimdos kaklelio konizacijas, tačiau, jei reaguojama laiku, sudėtingesnių operacijų neprireikia“, – pasakoja I. Žeimė.

Kartais, kai nustatomas jau išsivystęs gimdos kaklelio vėžys, priklausomai nuo stadijos, prireikia gimdos kaklelio amputacijos ar gimdos su kiaušidėmis pašalinimo.

Tikimybę užsikrėsti ŽPV mažina skiepai

Nors užsikrėtimą ŽPV mažina monogaminiai santykiai ir naudojami prezervatyvai, bet labiausiai tikimybę išvengti šio viruso sukeliamų piktybinių padarinių didina vakcinacija.

„Išsivysčiusiose šalyse nuo ŽPV skiepijami visi 9–11 metų vaikai – tiek mergaitės, tiek berniukai. Tokiame jauname amžiuje susidaro stiprus imunitetas, todėl užtenka 2 vakcinų, o vyresniems žmonėms jau prireikia 3 vakcinos dozių. Pasiskiepijus susidaro ilgalaikis imunitetas, todėl toliau tęsiami tyrimai siekiant nustatyti, kada reikės revakcinacijos, jeigu jos išvis reikės“, – pažymi I. Žeimė.

Tiesa, šiuo metu Lietuvoje skiepijama vakcina, kuri apsaugo nuo 9 labiausiai paplitusių viruso tipų, o jų yra kur kas daugiau, todėl vis tiek itin svarbu dalyvauti gimdos kaklelio vėžio patikros programoje.

Suaugusiems, kurie nebuvo skiepyti vaikystėje, skiepai nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) vis dar galimi – ypač iki 26 m. amžiaus [5]. Kai kuriais atvejais skiepytis prasminga ir vyresniems – tai verta aptarti su šeimos gydytoju individualiai.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra ŽPV?

ŽPV (žmogaus papilomos virusas) – tai lytiškai plintantis DNR virusas, turintis daugiau nei 200 tipų [2]. Dalis jų nepavojingi, tačiau didelės rizikos tipai (ypač 16 ir 18) gali sukelti gimdos kaklelio, vulvos, makšties, varpos ar gerklų vėžį.

Ar galima visiškai išgydyti ŽPV?

Specifinio priešvirusinio vaisto nėra. Daugeliu atvejų organizmas pats eliminuoja virusą per 1–2 metus [5]. Gydomi tik viruso sukelti pakitimai – karpos, ikivėžiniai bei vėžiniai pakitimai šalinami atitinkamais metodais.

Kaip atliekamas ŽPV tyrimas vyrams?

Vyrams standartizuotos ŽPV patikros programos nėra. Esant įtarimui, gydytojas urologas gali paimti tepinėlį iš šlaplės ar lytinių organų gleivinės ir atlikti PGR tyrimą. Matomos karpos dažniausiai diagnozuojamos vizualiai.

Kokie ŽPV simptomai moterims?

Dažnai simptomų nėra – infekcija besimptomė. Gali pasireikšti lytinių organų karpos. Pažengusiose stadijose atsiranda kraujingos išskyros po lytinių santykių, kraujavimas tarp mėnesinių, dubens skausmai.

Ar verta skiepytis nuo ŽPV suaugusiems?

Taip, ypač iki 26 m. amžiaus. Šiuo metu Lietuvoje naudojama 9-valentė vakcina, apsauganti nuo dažniausių onkogeninių ir karpas sukeliančių ŽPV tipų [3]. Vakcinacijos naudą verta aptarti su gydytoju individualiai.

Kuo pavojingas ŽPV 16 tipas?

ŽPV 16 tipas – agresyviausias iš visų onkogeninių tipų, atsakingas už maždaug 50 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų pasaulyje [1]. Be to, jis siejamas su orofaringiniu vėžiu (ypač vyrams), taip pat varpos ir išeinamosios angos vėžiu [4]. Šio tipo sukelti pakitimai gimdos kaklelyje linkę progresuoti greičiau nei kitų didelės rizikos tipų [2], todėl reguliari patikra ypač svarbi.

Šaltiniai

[1] World Health Organization (WHO). Cervical cancer. Fact sheet, 2025. https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/cervical-cancer.

[2] Burd EM. Human Papillomavirus and Cervical Cancer. Clinical Microbiology Reviews. 2003;16(1):1–17. doi:10.1128/CMR.16.1.1-17.2003.

[3] National Cancer Institute (NCI). HPV and Cancer. https://www.cancer.gov/about-cancer/causes-prevention/risk/infectious-agents/hpv-and-cancer.

[4] Senkomago V et al. Epidemiology and incidence of HPV-related cancers of the head and neck. Journal of Clinical Medicine. 2021. PMC8552291.

[5] National Cancer Institute (NCI). Cervical Cancer Causes, Risk Factors, and Prevention. https://www.cancer.gov/types/cervical/causes-risk-prevention.

[6] Roden RBS, Lowy DR, Schiller JT. Papillomavirus Is Resistant to Desiccation. The Journal of Infectious Diseases. 1997;176(4):1076–1079.