Kovos su krūties vėžiu mėnuo: nustatytas susirgimas – ne mirties nuosprendis, tačiau būtina tikrintis reguliariai
Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į sergamumą tam tikromis ligomis ir skatinti susirgimų prevenciją, kasmet visame pasaulyje vyksta daugybė teminių renginių ir minėjimų. Pavyzdžiui, spalio mėnuo yra skirtas palaikyti moteris, kovojančias su krūties vėžiu. Kauno „Kardiolitos klinikų“ gydytoja mamologė Paula Zibalytė sako, kad rožinio kaspino iniciatyva – puikus būdas priminti moterims pasirūpinti savo krūtimis ir išvengti pavojingų ligų bei visą visuomenę paskatinti palaikyti tas, kurios jau išgirdo krūties vėžio diagnozę.
Krūties vėžys yra dažniausias moterims diagnozuojamas onkologinis susirgimas visame pasaulyje, todėl Lietuva šiame kontekste – ne išimtis. 2021 metų Nacionalinio vėžio instituto duomenys parodė, jog kasmet Lietuvoje krūties vėžio diagnozę išgirsta net 1 600 moterų.
„Krūtų ligų, tarp jų ir krūties vėžio išsivystymą gali lemti daug skirtingų priežasčių: endogeniniai moteriški hormonai (estrogenas, estradiolis), ankstyvas menstruacinis ciklas, vėlyva menopauzė (55 m. ir vėliau) bei iki 30 metų amžiaus gauta jonizuojanti spinduliuotė į krūtų sritį dėl tam tikros ligos. Karcinogeninį bei ko-karcinogeninį poveikį organizmo ląstelių funkcionavimui gali turėti ir geležies perteklius kraujyje“, – teigia gydytoja mamologė.
Krūties vėžys neaplenkia ir jaunų moterų
P. Zibalytė pastebi, kad nors rizika susirgti vėžiu žymiai didėja su amžiumi, o šią diagnozę dažniausiai išgirsta vyresnės nei 40 metų moterys, susirgimų nustatoma ir jaunesnio amžiaus pacientėms. Daugeliu atvejų tai lemia genetika.
„Jeigu moterys turi bent vieną krūties vėžiu sirgusią pirmos eilės giminaitę – močiutę, mamą ar seserį, rizika susirgti pačioms padidėja nuo 2 iki 4 kartų, o turinčioms BRCA-1 ir BRCA-2 genų mutacijas, tikimybė susirgti krūties ir kiaušidžių vėžiu rizika padidėja iki 80 proc.“, – aiškina Kauno „Kardiolitos klinikų“ gydytoja.
Pastebėti krūties vėžio simptomus gali pačios
Gydytojos mamologės P. Zibalytės teigimu, moterų savityra yra vienas efektyviausių būdų užkirsti kelią ligai ir susirgimą diagnozuoti dar jam nespėjus smarkiai išplisti. Vieną kartą per mėnesį po menstruacinio ciklo bei po menopauzės jos turėtų atlikti krūtų apčiuopą.
„Kuo anksčiau pastebimi simptomai, tuo greičiau kreipiamasi į specialistus ir, prireikus, pradedamas krūties vėžio gydymas. Dėl to neturėtų būti ignoruojami nauji apčiuopiami sukietėjimai, krūties deformacija, neįprasti pokyčiai krūties audinyje ar pažastyje, spenelio įtraukimas, spenelio odos spalvos pakitimas, išskyros iš spenelių“, – įspėja mamologė P. Zibalytė.
Prevenciniai tyrimai – būdas pasipriešinti vėžiui
Gydytoja pastebi, kad ankstyvosios stadijos krūties vėžio atvejais čiuopiamų pakitimų dar nėra, todėl pacientės turėtų nepamiršti profilaktiškai tikrintis krūtis. Siekiant paskatinti moteris daugiau dėmesio skirti savo sveikatai, valstybė pasirūpino, jog Lietuvoje būtų vykdoma krūties vėžio prevencinė programa, skirta moterims nuo 45 iki 74 metų (imtinai), kurioms kartą per 2 metus gali būti atliekamas mamografinis tyrimas.
„Visgi, esant tankiam liaukiniam audiniui, geriau, kai krūtų ultragarsinis tyrimas atliekamas jau nuo 25 metų kartą per 1-3 metus, o jeigu pacienčių giminėje buvo krūties vėžio atvejų – bent keliais metais anksčiau“, – pabrėžia mamologė P. Zibalytė.
Nors Lietuvoje krūties vėžio prevencinė programa yra vykdoma jau 17-us metus, galimybe atlikti nemokamą mamografijos tyrimą pasinaudoja tik kas antra moteris. Dėl to svarbu visuomenėje garsiai kalbėti apie šio susirgimo keliamą riziką ir tokiu būdu skatinti pacientes skirti daugiau dėmesio savo krūtų sveikatai. Jeigu moteris nepatenka į nemokamą programą, nes neatitinka numatytų kriterijų, savo sveikata gali pasirūpinti ir kitais būdais – pavyzdžiui, „Kardiolitos klinikose“ jos gali užsiregistruoti profilaktinėms sveikatos patikrinimo programoms „Mamologija I“ ir „Mamologija II“, kurių metu jų laukia konsultacija su gydytoju mamologu, joms taip pat bus atlikta krūtų echoskopija ir kiti reikalingi tyrimai.