Klastingos akių ligos atslenka nepastebimai

Gydytoja oftalmologė Ilona Jarulaitienė per ilgametę savo darbo praktiką įsitikino: pacientus pas specialistą dažnai atveja peršinčios ar ašarojančios akys. Tačiau, anot jos, labiau reikėtų sunerimti, kai regėjimas blogėja, o akiniai nepadeda. Tai gali būti vienas pirmųjų ligų požymių, vedančių aklumo link. Per metus pasaulyje apanka apie milijoną žmonių.

Anot gydytojos, reikėtų susirūpinti ligomis, vedančiomis prie aklumo. Viena tokių – amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD). Kol kas tebeieškoma priemonių, kaip padėti šia liga sergantiems žmonėms. AGDD – viena iš dažniausių aklumo priežasčių 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių grupėje. Tiems, kuriems diagnozuojama AGDD, skundžiasi neryškiu vaizdu matymo centre, ypač iš arti. Tokie pacientai geriau mato tik iš šonų. Jie negali skaityti, dirbti smulkių darbų.

Manoma, kad šią ligą sąlygoja įvairūs veiksniai. Prie rizikos faktorių priskiriamas amžius, paveldimumas, lytis (moterys serga dažniau), rūkymas, mityba bei ultravioletiniai spinduliai. Laisvųjų radikalų oksidaciniai procesai yra viena svarbiausių priežasčių, sukeliančių AGDD. Būtent jie neigiamai veikia akį ir ypač tinklainę.

Kita liga, vedanti prie aklumo – glaukoma, kuri pasireiškia padidėjusiu vidiniu akies spaudimu, pažeidžiančiu regos nervą. Glaukoma – klastinga liga, nes nepastebima. Akiplotis pradeda lėtai siaurėti, matoma miglotai, nesigydant pamažu žmogus apanka. Galimi ir kiti ankstyvieji glaukomos požymiai: vaivorykštės spalvų ratilai apie šviesos šaltinį, blogas matymas prieblandoje, galvos ir akių skausmai. Tačiau liga dažniausiai pasireiškia be simptomų. Pasak gydytojos, pacientai daro tą pačią klaidą – pradėjus silpnėti regėjimui tiesiog keičia akinius, o nesikreipia į medikus,todėl liga dažnai jau būna įsibėgėjusi.

Glaukomos gydymo sėkmę lemia ankstyva diagnozė, tad nuo 40 metų pas gydytoją reikėtų apsilankyti kas metai ir pasimatuoti akispūdį net jei gerai jaučiamasi. Ypač turėtų atkreipti dėmesį tie,kieno artimieji jau gydosi šią ligą.Susirgus reikėtų griežtai laikytis gydytojo nurodymų, kad liga neprogresuotų. Glaukomos išgydyti neįmanoma – tik sustabdyti bei sulėtinti ligos eigą. Dažniausiai glaukoma diagnozuojama vyresniems nei 40 metų, bet nereikėtų pamiršti, kad dabar visos ligos jaunėja.

Katarakta – viena iš „geriausių“ akių ligų, kuri pasireiškia lęšiuko sudrumstėjimu. Medikamentinis gydymas neefektyvus, visame pasaulyje katarakta operuojama.
Gydytoja įspėjo, kad staiga pablogėjus vienos akies regėjimui (lyg ant akies būtų „užkritusi užuolaida“), reikėtų kreiptis į medikus. Specialistų konsultacijos prireiks ir pradėjus akyje žaibuoti tamsoje, staiga pradėjus plaukioti voratinkliams – tai gali būti tinklainės ligų simptomai.

Dažnai pacientai skundžiasi ne tik blogėjančiu regėjimu, bet ir ašarojančiomis bei graužiančiomis akimis ir dėl to patiriamo diskomforto. Kai ilgai žiūrima į kompiuterio ekraną, televizorių ar dirbamas įtempto žiūrėjimo reikalaujantis darbas, rečiau mirksima. Būtent dėl šios priežasties išsausėja ragena. Senstant taip pat akys sausėja kaip ir oda ar plaukai. Ašarų gaminama mažiau, keičiasi jų sudėtis, tad akys sausėja ir pradeda gausiau ašaroti. Sausų akių sindromas pasireiškia perštėjimu, deginimu ar net skausmu (ypač vakare), šviesos baime, svetimkūnio jausmu arba „pripilto smėlio“ pojūčiu. Tuomet reikia daryti pertraukėles, naudoti apsauginius akinius, lašinti dirbtines ašaras.

Oftalmologė vitaminus gerti pataria ne nuolat, pakaktų vėlų rudenį ir pavasariop. Piktnaudžiauti jais nereikėtų.