Katarakta – ne pasaulio pabaiga
Katarakta – kas tai?
Matote blogiau, neryškiai, it pro rūką? Ėmėte prasčiau skirti spalvas? Vargina šviesų atspindžiai prieblandoje? O gal kaip tik blogiau matote ryškiai apšviestoje aplinkoje? Pradeda netikti nešiojami akiniai, jų nebereikia skaitymui, nors anksčiau skaitėte su akiniais? „Kardiolitos klinikų“ Akių centro gydytoja oftalmologė Gintė Sirvydytė sako, kad šie simptomai gali reikšti, jog sergate katarakta arba panašiomis akių ligomis kaip glaukoma.
Kartais nepastebima
Katarakta – akių liga, kai lęšiukas, esantis akies viduje, netenka skaidrumo, drumstėja ir trukdo gerai matyti. Specialistai skaičiuoja, kad tai – dažniausia regėjimo netekimo priežastis pasauliniu mastu. Tiesa, aklumas yra grįžtamas, todėl laiku diagnozuotas susirgimas lemia lengvesnį ir greitesnį regėjimo sugrąžinimą. Ši liga nėra siejama su akių nuovargiu dėl intensyvaus darbo, jai neturi įtakos žmogaus profesija. Susirgimo priežastys daugiau priklauso nuo amžiaus ir kitų organizmo ligų. Kodėl katarakta išsivysto, dar nėra tiksliai žinoma, tačiau jau dabar aišku, kad tam turi įtakos paveldėjimas, žalingas aplinkos poveikis (pavyzdžiui, UV spinduliai), žalingi įpročiai (pavyzdžiui, rūkymas), nevisavertė mityba, kai kurios gretutinės ligos (pavyzdžiui, diabetas, reumatinės ligos) ar kai kurių vaistų ilgalaikis vartojimas (pavyzdžiui, steroidų).
„Tiesiog katarakta vienus užklumpa, kitų – ne“, – sako G. Sirvydytė. – „Ligos pradžioje žmogus pastebimi požymiai, kad blogėja matymas, daiktai tapo neryškūs, vaizdas atrodo tarsi pro rūką ar gelsvame fone. Kartais pacientams atrodo, kad akiniai nešvarūs. Kitiems matymas pablogėja ryškiai apšviestose patalpose ar saulėtą dieną, o geriau jie mato prieblandoje. O kai kuriais atvejais matomi objektai atrodo dvigubi. Ilgainiui regėjimas vis prastėja. Pasidaro sunku skaityti, rašyti, vairuoti, o galiausiai žmogus tegali atskirti šviesą nuo tamsos. Kadangi vystantis kataraktai akies neskauda, be to, Lietuvos žmonės labai kantrūs ir laukia – gal liga praeis, vis dar pasitaiko atvejų, kai į gydytojus kreipiasi tik tuomet, kai visai apanka abiem akimis“,– priduria specialistė.
Deja, pradinėse kataraktos vystymosi stadijose ne visi jaučia regėjimo sutrikimus. Mat akies lęšiukas iš pradžių drumstėja po truputį. „Daug priklauso nuo to, kuri lęšiuko dalis pirmiausiai pradeda drumstėti. O kadangi katarakta vėliau progresuoja įvairiai, sunku iš anksto pasakyti, ko galima tikėtis. Vieniems regėjimas išlieka pakankamai geras keletą metų, kitiems liga progresuoja itin greitai, per kelis mėnesius ar savaites“,– sako akių gydytoja G. Sirvydytė.
Vienintelė išeitis – operacija
Svarbu žinoti tai, kad kataraktos vystymosi neįmanoma sustabdyti, o kol kas vienintelis galimas gydymas – operacija. „Dar nesukurtas vaistas, kuris galėtų išgydyti kataraktą. Ligai įveikti gelbsti vienintelis metodas – kataraktos chirurgija. Tai – dažniausia akių operacija. Per metus pasaulyje atliekama apie dešimt milijonų kataraktos operacijų, Lietuvoje apie 14-16 tūkstančių, nors statistiškai pagal gyventojų skaičių turėtume daryti apie dvidešimt tūkstančių kataraktos operacijų per metus“,– aiškina „Kardiolitos klinikų“ Akių centro akių chirurgė G. Sirvydytė.
Dažnai klientai klausia per kiek laiko sugyja akis po kataraktos operacijos. Anot jos, geriausia tai, kad operacijos ištobulėjo taip, jog išoperavus kataraktą, regėjimą atgauna apie 95 procentai pacientų ir praktiškai iš karto. Kaip atliekama kataraktos operacija? Medikė pasakoja, kad operacijos metu pašalinamas drumstas lęšiukas, o vietoje jo implantuojamas dirbtinis. „Operacija viso labo tetrunka apie dvidešimt minučių, sudėtingais atvejais – kiek ilgiau. Jos metu per mažesnį nei pustrečio milimetro pjūvį, suskaldomas ir pašalinamas drumstas lęšiukas ir į jo vietą implantuojamas dirbtinis, mink& nscaron;tas, sulankstomas lęšiukas. Operacija neskausminga, ji paprastai atliekama taikant vietinę lašų nejautrą“,– operacijos procesą nupasakoja gydytoja.
Ir priduria, kad galima pasidžiaugti, jog pacientai šalyje gali rinktis, kokį lęšiuką norėtų implantuoti vietoj pašalinto. „Ar paprastesnį, ar aukštesnės, vadinamos Premium, klasės dirbtinį lęšiuką, kuris užtikrins gerą matymą po operacijos tiek į tolį, tiek iš arti, ir žmogui nebereikės akinių. Taip pat astigmatizmo korekcijai skirti dirbtiniai lęšiukai jau seniai nėra naujiena. Taigi rinktis tikrai yra iš ko. Tačiau pacientai neturėtų iš anksto nuspręsti, kokio lęšiuko jie nori. Sprendimas turėtų būti priimtas tik po konsultacijos su chirurgu, kuomet bus pasiūlyti visi tinkami variantai konkrečiai akiai, aptarta procedūros kaina, taip pat chirurgas patars kaip pasiruošti operacijai bei priminsko negalima daryti ir ko vengti po jos“, – komentuoja G. Sirvydytė.
Dirbtinis lęšiukas akyje, kuomet išoperuojama senatvinė katarakta, lieka visą gyvenimą, jo paprastai keisti nereikia. Tačiau vėliau kartais išsivysto vadinamoji antrinė katarakta – kai sudrumstėja buvusio natūralaus lęšiuko kapsulė, tuomet vėl po truputį blogėja matymas. „Jai gydyti ambulatoriškai atliekama nesudėtinga ir greita procedūra lazeriu. Sudėtingesnis atvejis yra lęšiuko pasislinkimas ar decentracija, pavyzdžiui, po traumos, – tuomet tenka operuoti dar kartą“, – perspėja akių gydytoja.
Taigi jei gydytojas pasakė, kad jums vystosi katarakta – nereikia išsigąsti. Tai – ne pasaulio pabaiga. Ši liga nustatoma daugiau kaip pusei vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių ir gali būti sėkmingai išoperuota be jokių komplikacijų. „Kataraktos operacija atliekama, kai tik regėjimas pradeda trukdyti žmogaus kasdieniniam gyvenimui. Faktas, kad milijonai žmonių, kuriems buvo atlikta ši operacija, yra patenkinti ir dalijasi atsiliepimais, kad, vėl gali aiškiai matyti ir džiaugtis gera gyvenimo kokybe“,– patikina „Kardiolitos klinikų“ Akių centro gydytoja oftalmologė Gintė Sirvydytė.
Taip prastėja regėjimas sergant katarakta:
