Kas yra podagra

Sergamumas podagra, kaip ir šlapimo rūgšties kiekis organizme, didėja su amžiumi. Pirmas klinikinis podagros simptomas įprastai yra ūminis vieno sąnario uždegimas. Negydant podagros priepuoliai dažnėja, apima daugiau sąnarių, ilgiau užsitęsia, skausmas tampa lėtiniu.

Podagra – lėtinė šlapimo rūgšties apykaitos sutrikimo sukelta liga. Sergant  podagra dėl  kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose padidėjusio šlapimo rūgšties kiekio atsiranda natrio uratų  kristalų. Šie kristalai gali nusėsti sąnariuose ir audiniuose aplink juos, taip pat vidaus organuose. Kristalų atsiradimas sąnaryje sukelia ūminį sąnario uždegimą – podagrinį artritą.

Sergamumas podagra, kaip ir šlapimo rūgšties kiekis organizme, didėja  su amžiumi. Podagra dažniau serga vyrai virš 40 metų amžiaus, o moterims iki nmenopauzės ji pasireiškia labai retai.

Padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis kraujyje (hiperurikemija) yra būtinas podagros išsivystymo veiksnys, tačiau žmogus pats jos nejaučia. Esant padidėjusiai šlapimo rūgšties koncentracijai,  podagra dažniausiai išsivysto po kelių ar keliolikos metų, o kai kuriems žmonėms podagros priepuolių išvis nebūna. 

Hiperurikemija atsiranda dėl mažėjančio šlapimo rūgšties išskyrimo per inkstus ir didėjančios jos gamybos organizme. Ilgalaikė hiperurikemija lemia inkstų akmenų susidarymą, todėl neretai inkstų akmenligė nustatoma dar prieš pirmąjį podagros priepuolį.

Iki  90 proc. visų podagros atvejų sudaro pirminė podagra, nulemta įgimtų medžiagų apykaitos sutrikimų arba dėl gausaus purinų (mėsos, žuvies, alkoholio (alaus) ir kt.) turinčių produktų vartojimo.  Antrinė podagra gali išsivystyti dėl ninkstų ligų, kai dėl sutrikusios inkstų funkcijos sumažėja šlapimo rūgšties išskyrimas per inkstus, sergant kraujo ir kitomis ligomis, kuomet organizme padidėja ląstelių irimas, esant psoriazei, vartojant tam tikrus medikamentus (ypač šlapimą varančius vaistus).

Podagros rizikos veiksniai yra vyriška lytis, amžius virš 40 metų, podagra artimų giminių tarpe, alkoholio vartojimas, antsvoris, arterinė hipertenzija, inkstų nepakankamumas.

Klinkiniai požymiai

Podagros priepuolį gali išprovokuoti gausus riebaus maisto ir alkoholio vartojimas, badavimas su staigiu kūno svorio sumažėjimu, nušalimas, traumos, chirurginės operacijos, ūminės sunkios ligos (miokardo ir  galvos smegenų infarktai), tam tikrų vaistų vartojimo pradžia.

Pirmas klinikinis podagros simptomas įprastai yra ūminis vieno sąnario uždegimas. Dažniausiai pažeidžiami  pirmųjų  pėdų  pirštų sąnariai, tačiau gali būti ir kitų - čiurnų, kelių, riešų, alkūnių, plaštakų smulkiųjų sąnarių uždegimas.

Podagros priepuolis prasideda staiga, dažniausiai naktį arba anksti ryte. Žmogus pajunta labai stiprų skausmą, o pažeistas sąnarys  greitai sutinsta, parausta, tampa karštas.  Jei priepuolis įvyksta pėdų sąnariuose, dėl stipraus skausmo pacientas negali priminti kojos, avėti batų. Podagros priepuolio metu gali pakilti temperatūra, atsirasti šaltkrėtis, galvos skausmas, sutrikti miegas.

Negydomas podagros priepuolis praeina per 5-7 dienas.  Pasibaigus podagros priepuoliui pacientas paprastai nejaučia jokių kitų podagros simptomų. Daugumai žmonių antras podagros priepuolis pasikartoja po vienerių dviejų metų. Negydant podagros priepuoliai dažnėja, apima daugiau sąnarių, ilgiau užsitęsia, skausmas tampa lėtiniu. Ligos eigoje atsiranda nsąnarių deformacijos, mažėja judesių amplitudė, poodyje atsiranda podagriniai mazgai & nndash; tofusai, kuriems prakiurus išteka į kreidą panaši masė.  Tofusų susidarymas tiesiogiai susijęs su šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje. Dažniausiai jie randami pacientams,  kuriems būna didelė ir ilgalaikė hiperurikemija.

Diagnostika

Svarbiausias diagnostinis testas, patvirtinantis podagros diagnozę, yra natrio uratų kristalų nustatymas sąnarių skystyje. Atliekant biocheminį kraujo tyrimą nustatoma padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija (vyrams  > 420 µmol/l, moterims  >360 µmol/l). Svarbu pažymėti, kad podagros priepuolių metu šlapimo rūgšties kiekis kraujyje gali būti nepadidėjęs, todėl esant būdingiems ligos požymiams, šlapimo rūgšties tyrimą reikia kartoti priepuoliui praėjus. Podagros priepuolio metu kraujo tyrime gali būti nežymiai padidėjęs nleukocitų skaičius, nustatomi padidėję uždegiminio aktyvumo rodikliai (eritrocitų nusėdimo greitis (ENG), C reaktyvinis baltymas (CRB)).

 Ligos pradžioje, pažeistų sąnarių rentgenogramose gali būti stebimas minkštųjų audinių paburkimas, vėlesnėse stadijose atsiranda kaulinės destrukcijos požymiai.

Gydymas

Jei pacientui nustatyta tik padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje, tačiau nėra buvę podagros priepuolių, dažniausiai specifinis šlapimo rūgštį mažinantis gydymas neskiriamas. Reikėtų vengti maisto produktų, turinčių daug purinų (jūros gėrybės, riebi mėsa ir žuvis, ankštiniai augalai), riboti alkoholio vartojimą (ypač alaus).

Ūminiam podagros priepuoliui gydyti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), retais atvejais ir hormoniniai vaistai. Pažeistam sąnariui būtina ramybė, galima naudoti įtvarą, skausmui mažinti tinka ir vietinės šalčio naplikacijos.  Reikėtų valgyti nekaloringą maistą, per parą išgerti po 2-3 litrus skysčių (labiausiai tinka mineralinis vanduo).

Kartojantis podagros priepuoliams skiriamas specifinis šlapimo rūgšties kiekį mažinantis gydymas. Dažniausiai skiriami šlapimo rūgšties susidarymą mažinantys ar jos išsiskyrimą  per inkstus didinantys vaistai. Prieš pradedant šlapimo rūgšties kiekį mažinantį gydymą svarbu įvertinti inkstų funkciją, paciento amžių, kitas lėtines ligas ir būkles.

Parengė „Kardiolitos klinikų“ gydytoja reumatologė Ieva Talijūnienė