„Kardiolitos klinikose“ atliekamų krūtų navikų operacijų tikslas – ne tik saugiai pašalintas darinys, bet ir aukšti estetiniai rezultatai

Lietuvoje per pastaruosius 5-erius metus fiksuotas sergamumas krūties vėžiu sumažėjo 11 proc., o dažniausiai nustatomi krūties navikai – gerybinės kilmės. Nepaisant to, kasdien šalyje atliekamos bent kelios onkochirurginės intervencijos procedūros. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Krūtų ligų centro gydytojas mamologas, onkochirurgas prof. habil. dr. Valerijus Ostapenko sako, kad tobulėjantys gydymo metodai leidžia pacientams ir vėl džiaugtis kokybišku gyvenimu.

„Prieš 30–40 metų moterims diagnozuotas krūties vėžys 50 proc. atvejų buvo pasiekęs I ar II stadiją, šiuo metu šis skaičius yra išaugęs iki 72–74 proc. Tai reiškia, kad gerokai dažniau liga joms yra nustatoma ankstyvoje stadijoje, o tai leidžia išgelbėti šimtus gyvybių. Nors visuomenės sąmoningumas dėl būtinybės rūpintis savo sveikata ir onkologinių ligų profilaktika auga, vyrams nustatomas navikas dažniausiai būna gerokai pažengęs: III ir IV stadijos, o tai lemia prastesnius gydymo rezultatus“, – pasakoja prof. habil. dr. V. Ostapenko.

Kaip gydomi gerybiniai navikai?

Nors krūties vėžio diagnozė skamba bauginančiai, vilties suteikia tai, kad dažniausiai yra nustatomi gerybinės kilmės krūties navikai – fibroadenomos.

„Kai aptiktas darinys yra nedidelis, operacija nesiūloma, tačiau kai jis pasiekia 2,5-3,5 cm dydį, geriau atlikti chirurginę intervenciją. Jeigu leidžia paciento situacija, operacijos metu atliekami kosmetiniai pjūviai, be to, operaciją galima derinti su nedideliu krūties pakėlimu. Pagrindinis „Kardiolitos klinikose“ atliekamų operacijų tikslas – ne tik saugiai pašalinti darinį išsaugant krūties grožį, bet ir pasirūpinti, kad pacientas būtų patenkintas estetiniais darbo rezultatais“, – pasakoja gydytojas onkochirurgas V. Ostapenko.

Pasak profesoriaus, dažniausiai chirurginė intervencija, kurios metu šalinami gerybinės kilmės navikai, atliekama taikant bendrinę nejautrą. Chirurgas prieš operaciją apžiūri pacientą, aptaria su juo chirurginę taktiką, intervencijos apimtį, galimas komplikacijas ir galimus estetinius rezultatus.

Po operacijos būtini keli perrišimai tam, kad gydytojas galėtų įvertinti pooperacinį laikotarpį ir žaizdos gijimo procesą bei informuoti pacientą apie galutinį ištirto naviko patologinį rezultatą, skirti nurodymus dėl stebėsenos.

Piktybiniams navikams gydyti – platus operacijų ir metodikų spektras

Profesoriaus V. Ostapenko teigimu, jeigu atlikus tyrimus nustatomi piktybinės kilmės navikai, atsižvelgiant į indikacijas, gali būti atliekamos standartinės radikalios (krūties šalinimo), tausojančios (krūtį išsaugančios), rekonstrukcinės ir onkoplastinės krūties vėžio operacijos.

„Onkoplastinė krūties vėžio operacija – tai kombinuota chirurginė intervencija, kurios metu vienmomentiškai atliekama ir onkologinė operacija, ir krūties plastika, siekiant pagerinti estetinius chirurginio gydymo rezultatus. Onkologinio operacijos etapo metu užtikrinamas onkologinis radikalumas tikrinant, ar navikas buvo pašalintas radikaliai. Tam atliekamas rentgeninis ir patologinis pašalintos krūties dalies su naviku tyrimas bei kelių pažasties duobės limfmazgių skubus patologinis tyrimas“, – apie chirurginio piktybinių navikų gydymo procesą „Kardiolitos klinikose“ pasakoja prof. habil. dr. V. Ostapenko.

Baigus onkologinį operacijos etapą, pereinama prie krūties plastinio korekcinio etapo. Priklausomai nuo pirminio krūties naviko lokalizacijos, taikomos 6 pagrindinės onkoplastinių operacijų metodikos, kurios leidžia chirurgui pagerinti pooperacinį estetinį rezultatą.

Svarbiausia – kreiptis pagalbos laiku

Šiuo metu Lietuvoje vykdomos krūties vėžio prevencinės programos lemia, kad vis daugiau pacientų pagalbos kreipiasi laiku. Be to, užtikrinčiau jiems jaustis padeda ir tai, jog krūtų navikų operacijos gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.

„Profesionalių gydytojų pagalba ir onkologų taikomi pažangūs gydymo metodai, nevyriausybinių organizacijų palaikymas prieinamas kiekvienam krūties vėžio diagnozę išgirdusiam pacientui. Bendromis pastangomis galime užtikrinti optimalius gydymo rezultatus ir gerą pacientų gyvenimo kokybę, tačiau svarbu, kad kiekvienas mūsų rūpintumėmės savo sveikata ir skatintumėme tai daryti aplinkinius“, – pabrėžia „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, gydytojas mamologas, onkochirurgas prof. habil. dr. V. Ostapenko.

Norint sumažinti tikimybę susirgti krūties vėžiu, svarbu laikytis tam tikrų individualių prevencijos priemonių: sveikai ir subalansuotai maitintis, būti fiziškai aktyviems, nevartoti alkoholio, nerūkyti ir išlaikyti normalų kūno svorį. Be to, reikėtų vengti nėštumo nutraukimo, ilgiau nei 5 metus trunkančios pakaitinės hormonų terapijos ar naudojamos kontracepcijos.

„Jaunoms merginoms ir moterims reikėtų pačioms užsiimti krūtų savityra, taip pat kas 3 metus apsilankyti pas gydytoją mamologą ir atlikti krūtų echoskopiją. Sulaukusioms 45-74 (imtinai) metų amžiaus – kas 2 metus dalyvauti nemokamose krūties vėžio profilaktinėse programose ir atlikti mamografinį tyrimą, kuris susidariusius navikus leidžia aptikti labai anksti“, – priduria onkochirurgas.