Kaip atpažinti insulino pokyčius laiku?

Insulinas – hormonas, atsakingas už sklandžią gliukozės apykaitą. Dėl jo raumenys yra aprūpinami energijos šaltiniu – gliukoze, o organizmas gali darniai funkcionuoti. Visgi, šio hormono pokyčius pastebėti yra gana sudėtinga ir dažniausiai apie juos išduoda jau pasireiškę ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, simptomai. Plačiau apie insuliną ir reguliariai atliekamo jo tyrimo svarbą pasakoja Vilniaus „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Monika Tuklerienė.

„Kasa – pagrindinė virškinimo sistemos liauka, turinti dvi funkcijas – endokrininę ir egzokrininę. Egzokrininė reiškia, kad čia gaminami virškinimo fermentai, kurie išskiriami į virškinamąjį traktą, kuriame skaido maisto medžiagas, o endokrininė – kad čia gaminami hormonai, kurie išskiriami tiesiai į kraują – vienas iš jų ir yra insulinas“, – pasakoja šeimos gydytoja.

KUO INSULINAS SVARBUS GLIUKOZĖS APYKAITAI?

Pavalgius, angliavandeniai, pagrindinis žmogaus energijos šaltinis, suskaidomi iki gliukozės, kuri žarnyne absorbuojama į kraują. Visgi, šiame etape gliukozė dar neteikia naudos, o pakilęs jos lygis ilgainiui netgi gali pažeisti kraujagysles, todėl šias molekules svarbu perduoti periferiniams organams, kurių didžiausią dalį sudaro raumenys bei kiti vidaus organai, pavyzdžiui, smegenys, kurių veiklai gliukozė yra labai reikalinga.

„Insulinas yra tarsi raktas, kuris atrakina raumenų ląsteles tam, kad gliukozė į jas patektų ir būtų paverčiama energija, naudojama darbui, fiziniam aktyvumui ar tonuso palaikymui. Taigi, gliukozė yra kaip maistas ląstelėms“, – pažymi M. Tuklerienė.

Deja, tam tikrais atvejais audiniai gali tapti atsparūs šiam hormonui, tada išsivysto insulino rezistencija. Tai reiškia, kad atrakinti raumenų ląsteles tampa per sunku ir insulino reikia vis daugiau. Laikui bėgant jį gaminanti kasa persidirba ir jos veikla sutrinka, o kraujyje padidėja gliukozės lygis – tokiais atvejais žmogui nustatomas antro tipo cukrinis diabetas.

„Šią ligą išduoda tokie simptomai kaip padidėjęs noras šlapintis, troškulys, dažnesnės odos infekcijos, nuovargis ar svorio pokyčiai. Deja, dažniausiai šie požymiai pastebimi, kai padidėja gliukozės lygis kraujyje ir kasos pažaida jau būna gana didelė“, – atkreipia dėmesį šeimos gydytoja.

Taip pat verta paminėti, kad jei ši problema yra įgimta ir kasos ląstelės savaime negamina pakankamai insulino, pacientui yra diagnozuojamas pirmo tipo cukrinis diabetas. Visgi ši ligos forma pastebima dar ankstyvame amžiuje.

ATSPARUMAS INSULINUI SUSIJĘS SU DAUGELIU SVEIKATOS SUTRIKIMŲ

Sutrikusi insulino gamyba – didelė problema, galinti sukelti visą spektrą metabolinių ligų, pasižyminčių ne tik gliukozės apykaitos sutrikimais, bet neretai ir cholesterolio padidėjimu.

„Riebalų ir gliukozės apykaitos yra susijusios tarpusavyje, todėl diagnozavus vieną metabolinį sutrikimą, verta pasitikrinti ir dėl kitų“, – teigia M. Tuklerienė.

Taip pat insulino rezistencija dažnai pasireiškia kartu su moteris varginančia hormonine liga – policistinių kiaušidžių sindromu. Atsižvelgiant į tai, insulino rodiklį naudinga patikrinti, jei pasireiškia tokie simptomai kaip mėnesinių ciklo sutrikimai, skausmingos ar nereguliarios mėnesinės ar echoskopiškai nustačius policistinius fokulus kiaušidėse.

„Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau duomenų, kad ir vaisingumo problemos, gali būti susijusios su policistinių kiaušidžių sindromu ir insulino rezistencija. Pavyzdžiui, Amerikoje yra labai išpopuliarėjęs vaistas, skirtas cukrinio diabeto gydymui, bet naudojamas ir nutukimui gydyti, pastebima, kad jį vartojant neretai pacientės pastoja, nes nevaisingumo priežastis slypėjo insulino apykaitos problemų sukeltame hormonų disbalanse“, – dalinasi šeimos gydytoja.

UŽBĖGTI LIGAI UŽ AKIŲ LEIDŽIA INSULINO TYRIMAS

Gera žinia ta, kad cukrinis diabetas ir kiti metaboliniai sutrikimai vystosi ilgą laiką ir turi kelias stadijas, o prasidedančias metabolines problemas galima pastebėti reguliariai atliekant profilaktinius tyrimus – gliukozę, cholesterolį bei jo frakcijas ir vis dar retai sutinkamą insulino tyrimą.

„Insulino rezistencija gali būti pastebima net likus 10 m. prieš atsirandant gliukozės koncentracijos pokyčiams. Svarbu paminėti, kad nustačius pakitimus šioje stadijoje, juos dar galima atstatyti ir suvaldyti  arba bent sulėtinti procesą. Tam padeda gyvensenos pokyčiai, medikamentinis gydymas, pakoreguota mityba bei reguliarus  ir tikslingas fizinis aktyvumas“, – pažymi M. Tuklerienė.

Insulino tyrimas yra atliekamas kartu su gliukozės koncentracijos tyrimu, geriausias laikas jį atlikti – ryte, prieš tai nevalgius bent 8 valandas. Pagal tam tikrą formulę apskaičiuojamas HOMA-IR indeksas leidžia apytiksliai vertinti ar periferinių audinių jautrumas insulinui yra sumažėjęs. 

Be abejonės, įtakos pokyčių atstatymų turi įvairūs faktoriai, tarp jų ir genetika bei individualus paciento reagavimo į dirgiklius. Žinoma, svarbus ir nuolatinis būklės stebėjimas bei situacijos vertinimas, nes atsiradęs sutrikimas,  tampa silpnąja organizmo vieta, reikalaujančia nuolatinės priežiūros, tačiau rimtesnių sutrikimų įmanoma išvengti, jeigu yra skiriama pakankamai dėmesio prevencijos ir gydymo veiksniams.