Kada padidėjusį kraujo spaudimą kontroliuoti padeda streso valdymas?

Kraujo spaudimas – biologinis rodiklis, didėjantis dėl daugelio veiksnių, tarp jų ir tų, apie kuriuos dažnas nesusimąsto. Pavyzdžiui, per didelio suvartojamo druskos kiekio ir nepakankamo elektrolitų, tokių kaip kalis, įsisavinimo. Anot Elektrėnų ir Marijampolės „InMedica“ gydytojos kardiologės Jūratės Diržienės, šie du kraujospūdį didinantys faktoriai yra susiję su klaidingos mitybos įpročiais, o kad jie yra didžiulė problema, patvirtina Lietuvos populiacijos tyrimo rezultatai.

„Lietuvoje vidutinis druskos suvartojimas per parą vidutiniškai siekia apie 10 g, kai Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja neviršyti 5 g. O situacija su kaliu – priešinga: reikiamą jo paros normą užsitikrina tik kas penktas lietuvis“, – pasakoja J. Diržienė.

Gydytoja kardiologė akcentuoja, kad bet kuri druskos rūšis turi 97–99 proc. natrio chlorido, todėl nėra „sveikos druskos“, o dėl per didelio jos kiekio laikui bėgant kraujo spaudimas didėja ne tik suaugusiam žmogui, bet ir vaikui.

Šis biologinis rodiklis taip pat didėja dėl fruktozės vartojimo, nes jis didina druskų reabsorbciją (atgalinį įsisiurbimą) inkstų kanalėliuose. Elektrolitų, kaip kalio, nepakankamas įsisavinimas tai pat gali lemti saikų arterinio kraujo spaudimo didėjimą.

NEIGIAMOS EMOCIJOS VEIKIA IR ELGSENĄ, IR KŪNĄ

Kardiologė J. Diržienė akcentuoja, kad žmogaus kūnas yra visuma, todėl patiriamos neigiamos emocijos, kurios šiuo metu kamuoja daugelį, tiesiogiai paveikia ir elgseną, o kartu didina širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką.

„Patirdami stresą ar įtampą, žmonės dažniau rūko, persivalgo, jiems neretai pristinga noro sportuoti ir sveikai maitintis. Dėl to didėja antsvoris, atsiranda fizinio aktyvumo stoka ir, tyrimų duomenimis, mažėja motyvacija vartoti paskirtus vaistus. Visi šie veiksniai netiesiogiai ilguoju laikotarpiu lemia didėjantį kraujospūdį ir su juo susijusių ligų vystymąsi“, – aiškina gydytoja.

Neigiamos emocijos taip pat turi tiesioginį poveikį kūnui ir lemia sutrikusį miegą bei atsiradusius stiprius galvos skausmus, o dėl tokių dirgiklių kaip miego stoka didėja adrenalino išsiskyrimas. Šis hormonas laikinai pagreitina kvėpavimą, širdies susitraukimų dažnį ir didina kraujo spaudimą.

„Dėl padidėjusio kraujo spaudimo atsiranda ir kitų negalavimų: kraujavimas iš nosies, nuovargis ar sumišimas, regėjimo problemos, krūtinės skausmas, pasunkėjęs kvėpavimas, nereguliarus širdies plakimas“, – teigia J. Diržienė.

KODĖL SVARBU STEBĖTI KRAUJO SPAUDIMO RODIKLIUS?

Elektrėnų ir Marijampolės „InMedica“ gydytoja kardiologė sako, kad kraujospūdžio rodiklių matavimas ir registravimas tam skirtame dienyne, pirmiausia, padeda pažinti savo organizmo pokyčius ir su tuo susijusią savijautą.

Be to, šis reguliariai namų aplinkoje kartojamas procesas padeda atmesti baltojo chalato hipertenziją – reiškinį, kai kraujospūdis pakyla gydytojo kabinete – ir slaptąją hipertenziją – reiškinį, kai kraujospūdis yra aukštas, tačiau gydytojo kabinete užfiksuojama norma.

„Vyresniems žmonėms vertėtų arterinį kraujo spaudimą matuoti 2–3 kartus per savaitę ryte ir vakare, ypač, kai organizme vyksta pokyčiai, susiję, pavyzdžiui, su menopauzės laikotarpiu. Jeigu yra jaučiami padidėjusiam kraujospūdžiui būdingi simptomai, reguliariai stebėti jo rodiklius verta ne tik vyresniems, bet ir jaunesniems. Tai itin svarbu, nes jauno amžiaus žmonėms didėjantis kraujo spaudimas gali įspėti apie organizme besivystančias skydliaukės ligas ar antinksčių patologijas“, – sako J. Diržienė.

KADA PADIDĖJĘS KRAUJOSPŪDIS LAIKOMAS LIGA?

Anot gydytojos kardiologės, arterinį kraujo spaudimą matuojant namų sąlygomis, reikėtų laikytis tam tikrų taisyklių: užtikrinti tylią aplinką ir tinkamą aplinkos temperatūrą, 30 minučių prieš tai nerūkyti, negerti kavos, nevalgyti ir nesportuoti, o likus 3–5 minutėms iki matavimo prisėsti ir pailsėti. Taip pat reikia atlikti 2 matavimus su 1 minutės pertrauka, o jų metu ir tarp jų nekalbėti.

„Matavimo metu užtikrinkite tinkamą padėtį: atsisėskite ir atsiremkite į kėdės atlošą, kojų nekryžiuokite, pėdas atremkite į grindis, ranką atpalaiduokite ir padėkite ją ant stalo taip, kad žastas būtų širdies aukštyje. Be to, svarbu pasirinkti tinkamo dydžio manžetę ir uždėti ją ant nuogos rankos taip, kaip numato matuoklio gamintojo instrukcija“, – dalinasi J. Diržienė.

Elektrėnų ir Marijampolės „InMedica“ gydytoja kardiologė sako, kad žmonės dažnai nesupranta, kada padidėjęs kraujo spaudimas laikomas liga (hipertenzija), todėl paaiškina jo verčių reikšmę: „Kai reguliariai matuojamas arterinis kraujo spaudimas yra mažesnis nei 130/85 mm Hg – jis normalus, o šiek tiek padidėjusiu laikomas, kai vertės pakyla iki 130–139/85–89 mmHg. I hipertenzijos laipsnis nustatomas, kai arterinis kraujo spaudimas siekia 140–159/90–99 mmHg, o II ir III – pasiekus ar viršijus 160/100 mmHg.“

ATVEJAI, KAI PADĖTI GALI STRESO VALDYMAS

Jaučiant padidėjusiam kraujo spaudimui būdingus simptomus arba reguliarių matavimų metu užfiksavus padidėjusias jo reikšmes, vertėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar gydytoju kardiologu. Jeigu pacientui bus nustatyta hipertenzija, įvertinus jo gretutines ligas ir bendrą sveikatos būklę, gydytojas paskirs individualiai tinkantį gydymą kraujospūdį reguliuojančiais vaistais. Jeigu per 3 mėnesius nuo vaistų vartojimo pradžios kraujo spaudimo vertė sumažėja ir pasiekia tikslus (arterinis kraujo spaudimas <130/80 mm Hg), jo kontrolė yra laikoma sėkminga.

„Neretai pacientui, kuris išbandė visas pagrindines antihipertenzinių vaistų grupes ir jų derinius, o somatinė patologija buvo atmesta, tenka pripažinti, kad šią ligą ir jos keliamus simptomus lemia stresas. Tada svarbiausia išsiaiškinti, kas jį provokuoja ir išmėginti būdus, kurie gali padėti su tuo kovoti, pavyzdžiui, užtikrinti reguliarų fizinį aktyvumą, kurio poveikis gydant hipertenziją prilyginamas vaistams. Todėl svarbu 5–7 dienas per savaitę daugiau nei 30 minučių skirti aerobinėms veikloms, o 2–3 – jėgos pratimams“, – teigia kardiologė J. Diržienė.

Emociškai slegiančias mintis valdyti galima ir kitaip būdais: skiriant laiko šeimai ir draugams, pasirūpinant miego higiena ir 7–9 valandas trunkančiu naktiniu poilsiu, į gyvenimą žvelgiant pozityviai, atliekant atsipalaidavimo ar kvėpavimo pratimus su muzika bei užsiimant veiklomis, kurios teikia džiaugsmą. Jeigu šios priemonės nepadeda, vertėtų kreiptis į asmens sveikatos priežiūros darbuotojus, kurie suteiks kvalifikuotą pagalbą.

VENGIANT KREIPTIS PAGALBOS GRESIA RIMTOS PASEKMĖS

Gydytoja kardiologė įspėja, kad padidėjęs ir nekontroliuojamas kraujo spaudimas labiausiai pažeidžia „organus taikinius“: akis, inkstus, smegenis, vainikines kraujagysles ir aortą. Be to, jis lemia kairiojo skilvelio hipertrofiją (sustorėjimą), o tai blogina diastolinę (atsipalaidavimo) funkciją ir galiausiai tampa širdies nepakankamumo, ritmo sutrikimų, kylančios aortos plėtimosi ar net staigios mirties priežastimi.

„Vengiant kreiptis pagalbos, kai sergama arterine hipertenzija, didėja hipertenzinės retinopatijos, insulto ir infarkto rizika, blogėja smegenų kraujotaka, prastėja atmintis, mąstymas, gali išsivystyti ir kraujagyslinė encefalopatija – galvos smegenų funkcijos sutrikimas“, – priduria Elektrėnų ir Marijampolės „InMedica“ gydytoja kardiologė Jūratė Diržienė.