Ką turėtume žinoti apie inkstų ligas ir jų prevenciją?

Kovo mėnesį minima pasaulinė inkstų diena. Šią dieną norima pagilinti visuomenės žinias apie inkstus, supažindinti su veiksniais, kurie kenkia šiam organui, užkirsti kelią inkstų ligų vystymuisi. Tai labai svarbu, nes skaičiuojama, kad bene kas dešimto pasaulio gyventojo inkstų funkcija yra pablogėjusi. Inkstų ligos dažniausiai yra „tylios“. Jos vystosi lėtai, be skausmo, pirmieji simptomai dažnai pastebimi tik ligoms pasiekus vėlyvą stadiją. Šiandien apie inkstų funkcijas žmogaus organizme, inkstų ligas ir jų prevenciją kalbamės su Kauno „Kardiolitos klinikų“ šeimos klinikos gydytoja Edita Gecevičiene.

Papasakokite apie inkstus ir jų atliekamas funkcijas žmogaus organizme.

Inkstai – tai nedidelis porinis pupelės formos organas, esantis nugaros dalyje šalia stuburo, žemiau diafragmos. Pasitaiko atvejų, kai žmogus gimsta tik su vienu inkstu. Jei tokio inksto funkcija normali, gyvenimo kokybė nenukenčia.

Žmogaus organizme inkstai atlieka keletą svarbių funkcijų:

• išskiriamoji funkcija. Inkstai filtruoja kraują, pašalindami kenksmingas medžiagas, cheminių procesų organizme metu susidariusius skilimo produktus, organizmui svetimas medžiagas. Per parą pro inkstus prateka apie 1 800 litrų kraujo, filtruojasi apie 180–200 litrų skysčio, o su šlapimu skysčių išsiskiria tik apie 1,5 litro. Visa kita grįžta į kraujotaką. Sutrikus inkstų funkcijai, nuodingos medžiagos kaupiasi organizme ir jį nuodija;
• reguliacinė funkcija. Inkstai organizme palaiko skysčių ir mikroelementų bei šarmų ir rūgščių pusiausvyrą;
• endokrininė funkcija.Inkstai gamina hormoną eritropoetiną, kuris aktyvina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą kaulų čiulpuose. Inkstuose gaminamas ir fermentas reninas, jis dalyvauja kraujospūdžio reguliavimo procese. Taip pat šiuose organuose gaminama aktyvioji vitamino D forma kalcitriolis. Jis būtinas kalciui įsisavinti iš maisto ir padeda formuotis kaulams.

Ką turėtume žinoti daugiau apie inkstų ligas?

Inkstų ligomis serga įvairaus amžiaus moterys ir vyrai. Didžiausią riziką susirgti turi tie, kurių giminėje buvo sirgusiųjų šiomis ligomis. Galima išskirti keletą skirtingų inkstų ligų:

• ūmus inkstų geldelių uždegimas (pielonefritas) – tai infekcinė inkstų liga, kuria dažniau serga moterys. Ūmus pielonefritas pasireiškia skausmu nugarinėje juosmens dalyje, karščiavimu, šaltkrėčiu, kartais žmogų pykina, jis vemia, pasikeičia šlapimo spalva, atsiranda nemalonus jo kvapas. Tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų paskirtas specifinis antibakterinis gydymas. Negydytas ūmus inkstų uždegimas gali pereiti į lėtinę formą. Tada simptomai būna vangesni, išryškėja tik paūmėjimų metu ir būna panašūs į ūmaus pielonefrito. Ligos pažeistas inkstas randėja, traukiasi (tai galima nustatyti atliekant ultragarsinį tyrimą), blogėja inkstų funkcija – vystosi lėtinis inkstų nepakankamumas;
• inkstų akmenys. Tai viena dažniausių šeimos gydytojo aptinkamų inkstų patologijų. Inkstų akmenys ilgai gali nesukelti jokio diskomforto, todėl pacientai net neįtaria susidūrę su šia liga. Tačiau akmeniui pajudėjus atsiranda stiprus skausmas juosmens srityje ir plinta į pilvo apačią, kirkšnį, dažnai norisi šlapintis, jaučiamas nemalonus pojūtis šlapinantis. Diagnozuoti šį negalavimą padeda šlapimo tyrimas, echoskopija (ją taikant galima rasti akmenis inkstuose, bet ne šlapimo takuose), kompiuterinė tomografija, kartais atliekamas rentgenologinis tyrimas. Gydymas priklauso nuo akmenų cheminės sudėties;
• ūmus inkstų nepakankamumas – tai per kelias valandas ar paras išsivystęs inkstų funkcijos sutrikimas. Jį gali sukelti sutrikusi kraujotaka inkstuose po staigaus skysčių netekimo (pavyzdžiui, gausiai vemiant ir viduriuojant), po nudegimų, esant įvairios kilmės šokui. Priežastis gali būti ir apsinuodijimas maistu, cheminėmis medžiagomis, nefrotoksnių vaistų vartojimas. Esanti kliūtis nutekėti šlapimui (akmuo, navikas, prostatos hiperplazija ir kt.) taip pat gali sukelti ūmų inkstų nepakankamumą. Esant šiai būklei, atsiranda pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas, o tai skatina ligos progresavimą. Dėl ūmaus inkstų nepakankamumo sumažėja šlapimo kiekis, atsiranda tinimų, gali išsivystyti plaučių, smegenų edema. Kaupiantis toksinėms medžiagoms, gali sutrikti sąmonė, vystytis koma. Dėl sutrikusios mikroelementų pusiausvyros gali vystytis širdies ritmo sutrikimai ir netgi ištikti mirtis;
• lėtinės inkstų ligos.Į šią sąvoką įeina daug inkstų ligų (pavyzdžiui: akmenligė, lėtinis inkstų uždegimas, glomerulonefritas, policistozė, diabetinė ar hipertenzinė nefropatija ir kitos ligos). Visoms šioms ligoms bendra yra tai, kad laikui bėgant vystosi lėtinis inkstų nepakankamumas. Kas dešimtas suaugęs žmogus serga kokia nors lėtine inkstų liga. Dažnas to net nežino, nes šios ligos vystosi „nebyliai“ arba simptomai būna nespecifiniai: blyški oda, pajuodę ir patinę paakiai, jaučiamas nuovargis, mieguistumas, vystosi mažakraujystė, osteoporozė. Kai sumažėja skysčio išskyrimas iš organizmo, atsiranda patinimų, pakyla kraujospūdis. Šie simptomai – tai jau gerokai pažengusios ligos požymiai;
• inkstų vėžys. Vien inkstų vėžiui būdingų simptomų nėra. Dauguma simptomų pasireiškia ir sergant nevėžinėmis inkstų ar šlapimo takų ligomis. Kol inkstų vėžys nėra progresavęs, pacientai nejaučia ir skausmo. Liga dažnai išaiškėja tiriant pacientą dėl visai kito sutrikimo. Apie inkstų vėžį gali pranešti tokie simptomai kaip kraujas šlapime (nebūtinai nuolat), pasikeitusi šlapimo spalva (tamsus, rūdžių spalvos ar rudas), nugaros apačios, šono, pilvo (skrandžio srityje) skausmas, nuolatinis nuovargis, greitas svorio kritimas, karščiavimas, mažakraujystė.

Ką patartumėte tiems, kurie nori užkirsti kelią inkstų ligoms?

Norint išsaugoti sveikus inkstus, labai svarbu kuo daugiau mankštintis, judėti, atsisakyti žalingų įpročių, sureguliuoti darbo ir poilsio režimą, vengti stresų. Kartais tenka iš pacientų išgirsti mintį, kad jei jie mažiau gers skysčių, inkstai pailsės. Ši nuomonė klaidinga. Inkstai yra organas, kuris „mėgsta“ dirbti. Todėl būtina kasdien išgerti ne mažiau kaip 1,5–2,5 litro skysčių. Sūrus, labai aštrus maistas kenkia inkstams, todėl stenkitės juo nepiktnaudžiauti. Būtina gydyti lėtinius infekcijos židinius (kariesą, lėtinį tonzilitą ir kt.) bei ūmius infekcinius negalavimus, nes šie gali tapti inkstų ligos priežastimi ateityje. Pacientai, vartojantys įvairius nuskausminamuosius medikamentus, rizikuoja susirgti lėtiniu inkstų nepakankamumu. Ypač inkstams kenkia nesteroidiniai uždegimus malšinantys vaistai: diklofenakas, paracetamolis, citramonas ir daug kitų.

Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad sergantieji cukriniu diabetu, arterine hipertenzija ir tie, kurių šeimoje yra sergančiųjų inkstų ligomis, turi periodiškai atlikti tyrimus (šlapimo, kreatinino kiekio nustatymą), sekti kraujospūdį. Tai padės diagnozuoti inkstų ligas laiku. Tyrimai yra visiškai nesudėtingi ir juos gali atlikti šeimos gydytojas.