Ką svarbu žinoti apie kraujo spaudimą

Gydytojos patarimai: ką svarbu žinoti apie kraujo spaudimą

Pasirodo, kraujospūdžio problemos kamuoja kas trečią žmogų. Aukštas kraujospūdis yra itin dažna būklė, varginanti žmones visame pasaulyje, o Lietuvoje hipertenzija – viena dažniausių lėtinių ligų.

Kauno „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė Ina Aleksonienė pasakoja, kad uždelsta, laiku nepastebėta hipertenzija gali būti itin pavojinga, pažeidžianti tokius svarbius organus, kaip širdis, kraujagyslės, smegenys ar inkstai. Taip pat aukštas kraujo spaudimas gali sukelti stambiųjų ir vidutinių arterijų sienų degeneracinius pakitimus, galimi ir kraujo išsiliejimai smegenyse.

„Arterinė hipertenzija yra reikšmingas širdies nepakankamumo, prieširdžių virpėjimo, lėtinės inkstų ir periferinių arterijų ligų rizikos veiksnys“, – pabrėžia gydytoja ir įvardina, koks kraujospūdis yra normalus, o kada būtina susirūpinti ir kreiptis į gydytojus.

Padidėjusį kraujo spaudimą atspindintys simptomai: galvos skausmas, svaigulys, kvėpavimo sunkumas ir kt. Tačiau kai kurie žmonės gali jaustis visiškai gerai, net jei jų kraujo spaudimas yra padidėjęs. Todėl svarbu reguliariai tikrinti kraujo spaudimą, ypač jei turite kokių nors rizikos veiksnių.

Jei jūsų kraujo spaudimas yra padidėjęs, turėtumėte pasikonsultuoti su gydytoju, kad jis galėtų patikrinti, ar jums reikia vaistų. Jei jūsų kraujo spaudimas yra per žemas ir jaučiate simptomus, turėtumėte vengti staigių judesių ir atsigulti, kol jausitės geriau. Pulsas taip pat yra svarbus rodiklis, kurį reikia reguliariai tikrinti, kad būtų išvengta sveikatos problemų.

Kaip tiksliai pasimatuoti kraujo spaudimą?

Kraujo spaudimo rodikliai dažnai kinta, o taip pat jie gali kisti pagal amžių. Normalus apatinis (diastolinis) kraujo spaudimas yra 60-80 mmHg, o apatinis (sistolinis) kraujo spaudimas neturėtų viršyti 120-129 mmHg. Kai kraujo spaudimas yra per žemas, tai vadinama hipotenzija. Tokiu atveju gali būti jaučiami simptomai, tokie kaip silpnumas, svaigulys ir galvos skausmas.

Pasak kardiologės, sveikiems asmenims, kurių kraujospūdis yra optimalus (120/80 mm Hg), kartotinis arterinio kraujo spaudimo matavimas tikslingas mažiausiai kas 5 metus, o esant galimybei ir dažniau. Jeigu arterinis kraujo spaudimas yra normalus (120-129/80-84 mm Hg), kartotinis matavimas turėtų būti atliekamas mažiausiai kas 3 metus. Kai arterinis kraujo spaudimas yra didelis (130-139/85-89 mm Hg), reikėtų matuotis kasmet.

„Vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems antsvorio, sergantiems cukriniu diabetu, inkstų ligomis, nėščiosioms kraujospūdį reikėtų matuotis 2 kartus per dieną: ryte ir vakare. Jeigu nustatyta hipertenzija, svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį ir surašyti į tam skirtą lentelę. Pagal tai gydytojas gali tiksliau parinkti vaistų dozes, tinkamiausius medikamentus“, – pataria I. Aleksonienė.

Svarbu prisiminti, kad kraujo spaudimas nėra pastovus, jis kinta, todėl norint pamatuoti jį kuo tiksliau, reikėtų:

• 30 min. prieš arterinio kraujo spaudimo matavimą nerūkyti; negerti stimuliuojančių gėrimų (kavos, arbatos, alkoholio, energetinių gėrimų), vengti sotaus maisto ir fizinio krūvio.
• Prieš matuojant arterinį kraujo spaudimą 5 min. ramiai pasėdėti.
• Ranką, ant kurios matuojamas spaudimas, padėti ant stalo, širdies lygyje, delnu į viršų.
• Jei reikia, arterinis kraujo spaudimas matuojamas kelis kartus, palaukiant 2 min. tarp matavimų.
• Kūnas ir ranka turi būti atsipalaidavę.
• Matuojant pirmą kartą, reikėtų pamatuoti spaudimą ant abiejų rankų, o toliau matuoti ant rankos su aukštesniais rodmenimis.

Gyvenimo būdo įtaka kraujo spaudimui ir kaip jį sumažinti?

Sveika gyvensena gali atitolinti arterinio kraujo spaudimo didėjimą bei padėti normalizuoti padidėjusį kraujospūdį.

„Kalbant apie mitybą ir gyvenimo būdą, sergantys arterine hipertenzija turi riboti druskos vartojimą iki 5 g per dieną. Alkoholio vartojimas neturi viršyti 14 statistinių vienetų per savaitę vyrams ir 8 moterims (1 vnt. 125 ml vyno ar 250 ml alaus).

Ką daryti? Mityboje didinti daržovių (4-5 porcijos bent 300 g daržovių per dieną), vaisių, žuvies, riešutų, nesočiųjų riebalų rūgščių kiekį, mažinti raudonos mėsos, riebių pieno produktų. Nutukusiems asmenims bei turintiems antsvorio mažinti svorį keičiant mitybą, didinant fizinį aktyvumą. Rūkantiems būtina mesti rūkyti“, – dalinasi Kauno „Kardiolitos klinikų“ kardiologė Ina Aleksonienė.