Ikivėžiniai gimdos kaklelio pakitimai – ar įmanoma užkirsti kelią blogiausiam scenarijui?

Gimdos kaklelio vėžys – dažna ir aktuali moterų sveikatos problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje – tai ketvirtas pagal dažnumą vėžys tarp bet kurio amžiaus moterų ir antra pagal dažnumą 15–44 metų moterų onkologinė liga po krūties vėžio. Anot Telšių „InMedica“ klinikos gydytojos akušerės-ginekologės Donatos Saulės Wojczulis, remiantis statistikos duomenimis, kasmet pasaulyje nustatoma daugiau nei pusė milijono naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų ir daugiau nei ketvirtis milijono mirčių nuo jo.

„Gimdos kaklelio vėžį sukelia viena dažniausių lytiškai plintančių infekcijų – aukštos rizikos žmogaus papilomos virusas (AR ŽPV). Tikimybė užsikrėsti šia infekcija kiekvienam žmogui nors kartą gyvenime siekia apie 90 proc., o moterims ji dažniau diagnozuojama 15–30 m. amžiuje, tačiau ja gali užsikrėsti bet kokio amžiaus lytiškai aktyvus žmogus.

Svarbu paminėti, jog daugeliu atvejų ši infekcija būna asimptomė ir virusas išnyksta savaime, tačiau ilgai išliekantis AR ŽPV gali sukelti ne tik gimdos kaklelio, bet ir makšties, išorinių lytinių organų ikivėžines ligas, o laiku jų neaptikus ir negydant – vėžį“, – sako gydytoja akušerė-ginekologė.

KAIP ATRODO GIMDOS KAKLELIS?

Ginekologinės apžiūros metu gydytojas ginekologas apžiūri makštinę gimdos kaklelio dalį, kurią sudaro daugiasluoksnis plokščiasis epitelis. Jis yra šviesiai rausvos spalvos, lygus ir dengia didžiąją dalį išorinio gimdos kaklelio paviršiaus. Tuo metu gimdos kaklelio kanalą dengia liaukinis epitelis ir jis yra intensyvesnės raudonos spalvos. Išlindęs iš gimdos kaklelio kanalo jis formuoja gimdos kaklelio ektopiją, kuri dažnai klaidingai dėl savo ryškesnės spalvos yra vadinama „žaizdele“.

„Su amžiumi vyksta liaukinių ląstelių virtimas plokščiuoju epiteliu – šis procesas vadinamas metaplazija. Jeigu moteris užsikrečia AR ŽPV ir jis pažeidžia gimdos kaklelį, metaplazijos procesas sutrinka ir vystosi intraepitelinis pažeidimas, kurio laiku neaptikus ir nepradėjus gydyti, gali išsivystyti gimdos kaklelio vėžys“, – pažymi D. S. Wojczulis.

KĄ REIKĖTŲ DARYTI, SIEKIANT IŠVENGTI GIMDOS KAKLELIO PAKITIMŲ?

Pagrindiniai gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksniai yra susiję su užsikrėtimu ŽPV bei sąlygomis, lemiančiomis šios infekcijos išlikimą: moters infekavimas AR ŽPV, ankstyva lytinio gyvenimo pradžia, lytinių partnerių kaita ar kontaktas su partneriu, turinčiu daug lytinių partnerių, kita lytiškai plintanti infekcija, pažeidžianti gleivinės vientisumą, imuninės sistemos nusilpimas, rūkymas, mitybos nepakankamumas bei ilgalaikis sudėtinių kontraceptinių tablečių vartojimas ŽPV infekuotoms moterims. Taip pat daugiau kaip trys gimdymai ar pirmasis iki 17 metų.

„Iš tiesų, ŽPV yra viena dažniausių lytiškai plintančių infekcijų, aptinkama ne tik gimdos kaklelio epitelio ląstelėse, bet ir makšties, vulvos, išangės, varpos, burnos, ryklės, gerklų, liežuvio šaknies ar net seilių liaukų bei tonzilių ląstelėse. Kas svarbu siekiant išvengti gimdos kaklelio pakitimų? Žinoma, svarbu vengti rizikos veiksnių, pasiskiepyti nuo ŽPV, dalyvauti prevencinėje gimdos kaklelio vėžio programoje, reguliariai lankytis pas gydytoją akušerį-ginekologą ir profilaktiškai atlikti tyrimus“, – vardija Telšių „InMedica“ klinikos gydytoja akušerė-ginekologė.

Nustatyta, kad gimdos kaklelio ikivėžinių pokyčių vystymosi amžiaus vidurkis yra 25–40 metų, o onkologinė liga dažniausiai diagnozuojama 45–65 metų amžiaus moterims. Visgi, pastebima, kad pokyčių gali atsirasti ir jaunesniame amžiuje, todėl moterims svarbu atlikti onkocitologinį gimdos kaklelio tepinėlį 1,5–2 metai po lytinio gyvenimo pradžios, net jeigu jai dar nepriklauso nemokamas tyrimas pagal programą.

KAIP NUSTATOMI IKIVĖŽINIAI GIMDOS KAKLELIO PAKITIMAI?

Nuo 2004 m. Lietuvoje vykdoma gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinė programa, skirta moterims nuo 45 iki 74 m. Pacientėms iki 35 m. atliekamas citologinis gimdos kaklelio tyrimas (PAP testas), leidžiantis įvertinti, ar gimdos kaklelio gleivinės ląstelėse yra ikivėžinių pokyčių, o juos aptikus – tinkamai juos gydyti, siekiant išvengti gimdos kaklelio vėžio. Jeigu testas neparodo jokių patologinių pokyčių, moteris pakartotinai pagal programą tiriama po 3 metų.

„Moterims nuo 35 m. atliekamas AR ŽPV tyrimas iš skystos terpės, o šiam parodžius virusą, iš tos pačios terpės atliekamas ir onkocitologinis gimdos kaklelio tyrimas siekiant nustatyti, ar jau yra gimdos kaklelio pokyčių. Jei nustatomi pokyčiai ar virusas, moteriai vertėtų atlikti kolposkopiją – gimdos kaklelio apžiūrą mikroskopu ir, esant indikacijoms, atlikti gimdos kaklelio biopsiją. Jei virusas yra nerandamas, moteris į programą grįžta po 5 metų“, – pasakoja S. D. Wojczulis.

KAIP GYDOMI IKIVĖŽINIAI GIMDOS KAKLELIO PAKITIMAI?

Anot gydytojos akušerės-ginekologės, ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių gydymas priklauso nuo daugelio veiksnių. Džiugu, jog sukūrus kolposkopą, šios būklės gydymas tapo nebe toks radikalus, nes leidžia tiksliai nustatyti plokščiojo epitelio jungtį, rasti sveiko audinio ribas. Kuo anksčiau yra nustatomi pakitimai, tuo saugiau pacientę galima gydyti, neatliekant chirurginės intervencijos. Tokiu atveju galima pašalinti tik pakitusią vietą, o tai leidžia išsaugoti visą gimdos kaklelio ilgį, pacientei nepadidėja priešlaikinio gimdymo ar persileidimo rizika.

Visgi, ryškūs ikivėžiniai pokyčiai reikalauja agresyvesnių invazinių veiksmų – chirurginis gydymas gali būti konservatyvus arba tausojantis – tokio gydymo metu išsaugojama moters reprodukcinė funkcija.

„Renkantis gydymo būdą, visuomet įvertiname, kokie – žymūs ar nežymūs – intraepiteliniai citologiniai pokyčiai nustatyti atlikus onkocitologinį tyrimą ir kokia gali būti jų kilmė. Taip pat sprendžiame, ar moteris turi būti tiriama detaliau, siekiant įvertinti galimus ikivėžinius pokyčius histologiškai – nedidelio, vidutinio ar didelio laipsnio. Priimant sprendimą atsižvelgiame į infekuotumą AR ŽPV – svarbus ir viruso tipas, moters amžių, bendrą jos sveikatos būklę, norą ateityje turėti vaikų. Mūsų tikslas – pasirinkti saugiausią ir efektyviausią gydymo būdą, o jeigu nustatyti pokyčiai yra neryškūs, įvertinus minėtus veiksnius, dažniau pasirenkame pokyčių ir regreso stebėjimą“, – sako D. S. Wojczulis.

Gydytoja akušerė-akušerė primena, jog geriausia prevencija – reguliarūs vizitai pas gydytoją ginekologą ir profilaktiniai tyrimai, nes ikivėžinės gimdos kaklelio būklės ir vėžys išlieka viena aktualiausią moterų sveikatos problemų visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Svarbu vengti rizikos veiksnių, pasiskiepyti nuo ŽPV, dalyvauti gimdos kaklelio vėžio patikros programoje, kurios metu naudojami itin tikslūs diagnostiniai tyrimai: „Aptikus pokyčius svarbu neskubėti daryti blogiausių išvadų – paskirtas gydymas yra tiesus kelias į sėkmę, užkertant kelią ne tik gimdos kaklelio, bet ir kitų ŽPV infekcijos nulemtų vėžių išsivystymui.“