Gyvenimo kokybę pablogina šlapimo nelaikymas

Šlapimo nelaikymas smarkiai apkartina šią bėdą turinčių žmonių gyvenimą. Dažniau su šia problema susiduria moterys, tačiau skaudžiau tai išgyvena vyrai. „Kardiolitos klinikose“ dirbanti gydytoja urologė doc. dr. Aušra Černiauskienė pasakojo, kad šlapimo nelaikymas nėra žmogaus sveikatai grėsminga būklė, nuo to nemirštama, tačiau šią bėdą turinčiam žmogui kyla daug socialinių, ekonominių, psichologinių ir medicininių problemų.

Serga ir jaunos moterys

Teigiama, kad šlapinimosi sutrikimai vargina dvi iš trijų moterų. Šlapimo nelaiko 30-40 proc. moterų. Šis susirgimas dažniau kamuoja vyresnes nei 75 metų moteris, tačiau nesvetimas jis ir visai jaunoms. Apie dešimtadalis moterų, kurios nelaiko šlapimo, nėra sulaukusios nė 25 metų.

Šlapimo nelaikymas labai pablogina žmogaus gyvenimo kokybę, todėl svarbu šią problemą veiksmingai šalinti.
„Šlapimo nelaikymas sumažina fizinį aktyvumą ir darbingumą, pakeičia elgseną, sutrikdo lytinius santykius, izoliuoja nuo visuomenės“, – galimas sutrikimo pasekmes įvardijo gydytoja.

Šlapimo gali ištekėti ir čiaudint

Išskiriamos trys pagrindinės moterų šlapimo nelaikymo rūšys: nelaikymas fizinio krūvio metu, nelaikymas dėl šlapimo pūslės hiperaktyvumo bei mišrus šlapimo nelaikymas.

Beveik pusei moterų (49 proc.), kurias kamuoja šlapimo nelaikymas, ši bėda pasitaiko fizinio krūvio metu. Nevalingai šlapimo gali ištekėti kosint, čiaudint, juokiantis. Esant sunkesniam ligos laipsniui, šlapimo išteka keičiant kūno padėtį, bėgant, einant, lipant laiptais, keliant svorį. Ligai smarkiai pažengus, šlapimas išteka nuolatos stovint, kartais – ir gulint.

Šios problemos priežastys gali būti šlaplės uždarymo spaudimo sumažėjimas, tarpvietės raumenų silpnumas arba šių dviejų mechanizmų derinys.

„Šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu atsiranda dėl raumenų, nervų sistemos ir dubens diafragmos pažeidimų, kuriuos sukelia nėštumai, gimdymo traumos, operacijos, menopauzė, sunkus fizinis darbas, aktyvus sportas, lėtinis bronchitas, vartojami vaistai. Šlapimo nelaikymas gali pasireikšti ir dėl šlaplės raiščių, šlapimo pūslės kaklelio, raumenų apie šlaplę bei išeinamosios angos pakeliamųjų raumenų pažeidimo“, – paaiškino A.Černiauskienė.

Kita galima moterų šlapimo nelaikymo priežastis – šlapimo pūslės hiperaktyvumas, kurio priežastimi gali būti stuburo traumos, smegenų kamieno pakenkimai, neurologinės ligos, pavyzdžiui, išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga, tumorai bei metastazės, mielomeningocelės, mielitai. Tokį sutrikimą gali sukelti ir urologinės, ginekologinės ligos, įvairūs vaistai, operacijos.

Gydo psichoterapija

Jeigu moteris šlapimo nelaiko ne dėl šlapimtakių infekcijos, akmenų ar tumorų, jai gali būti skirta psichoterapija, kurios metu pildomas šlapinimosi kalendorius, taikoma relaksacija, pokalbiai, hipnoterapija.

Liga gali būti gydoma ir elektrostimuliacija, kai stimuliuojami dubens raumenys.
Dar vienas gydymo būdas – kineziterapija, tai yra gydymas judesiu, kai atliekant specialius pratimus arba dirbant su specialiais aparatais treniruojami tarpvietės ir dubens dugno raumenys.

Šlapimo nelaikymas gali būti gydomas ir vaistais arba specialiais dubens pratimais.

Operacija trunka iki pusvalandžio

Kartais, kai konservatyvieji gydymo būdai nepadeda, daroma operacija.Per atvirą klasikinę operaciją šlapimo pūslės kaklelis bei šlaplė pakeliami į normalią anatominę padėtį, iš makšties audinių suformuojant „hamaką“. Ši operacija nlabai populiari iki dabar, nes po jos problema išsprendžiama 71-93 proc. moterų.

Taip pat šlapimo nelaikymas gali būti gydomas atliekant laparoskopinę operaciją.
Dabar tiek moterims, tiek ir vyrams, nelaikantiems šlapimo, dažniausiai atliekamos minimaliai invazinės operacijos. Moterims šių operacijų metu per mažą makšties pjūvį po šlaplės vidurine dalimi praki& scaron;amas specialus pošlaplinis raištis, kuris ją pakelia, sustiprina šlaplės atramą ir tai pagerina šlapimo sulaikymą.

Anot A.Černiauskienės, minimaliai invazinės operacijos tapo perversmu gydant moterų šlapimo nelaikymą. Šis būdas pranašesnis už atviras ir laparoskopines operacijas, operacijų rezultatai geri 80-95 proc.

Tokias operacijas galima atlikti stacionare ir ambulatoriškai, taikant dalinę ar vietinę nejautrą. Operacijos nesudarko moters kūno, nes po jų nelieka pjūvio žymės – padaromas vos 1,5-2 cm pjūvis makštyje.

Operacija atliekama vos per 15-30 minučių. Po jos pacientė greitai gali grįžti namo ir po 2-4 savaičių vėl tapti darbinga.

Gydo ir botulino injekcijomis

Jeigu moteris yra pagyvenusi arba dėl kitų priežasčių jai negalima atlikti operacijos, taip pat esant nedidelio laipsnio šlapimo nelaikymui, gali būti taikomas ir gydymas injekcijomis, kai specialia adata į š laplės rauko zoną suleidžiami preparatai, pagerinantys šlapimo sulaikymą.

Dar vienas gydymo būdas yra dirbtinio rauko (sfinkterio) implantavimas. Šis būdas taikomas ligonėms, kurioms yra didelio laipsnio arba atsinaujinęs šlapimo nelaikymas.

Jeigu nustatoma hiperaktyvi šlapimo pūslė, ji gali būti gydoma ir nauju būdu – suleidžiant botulino injekcijas į šlapimo pūslės raumenį. Šio gydymo tikslas – paralyžiuoti šlapimo pūslės raumenį tam, kad sumažėtų šlapimo pūslės hiperaktyvumas.

Vyrams psichologiškai sunkiau

Vyrams taip pat nesvetima šlapimo nelaikymo problema, su kuria, pasak gydytojos, jiems susitaikyti yra psichologiškai sunkiau dėl begalinio gėdos jausmo.

Vyrų šlapimo priežastys skiriasi nuo moterų. Dažniausiai jos susijusios su sfinkterio pažeidimu operacijų metu.

„Vyrams šlapimo nelaikymas dažniausiai pasireiškia po gerybinių ar po piktybinių prostatos navikų operacijų, po spindulinės terapijos, po atvirų ir per kanalą daromų operacijų, taip pat po plastinių operacijų. Yra ir neurologinės priežastys, kurios nulemia šlapimo nelaikymą: insultai, traumos, išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga“, – vardijo „Kardiolitos klinikų“ gydytoja.

„Patarčiau vyrams nedelsti ir kreiptis į gydytoją, jei yra nors mažiausi šlapinimosi pokyčiai. Tik gydytojas gali įvertinti, ar šlapimo nelaikymas sukeltos dėl dirglios pūslės, ar dėl sfinkterio pažeidimo po operacijos“, – sakė A.Černiauskienė.

Vyrams, nelaikantiems šlapimo, taikoma fizioterapija, pratimai, elektrostimuliacijos arba skiriamas gydymas vaistais.
Jeigu ligą lėmė pažeistas šlapimo pūslės raukas, kas dažniausiai įvyksta po prostatos pašalinimo, pūslę sujungus su šlapimo kanalu, taikomas ir chirurginis gydymas.

Operuojama ne iš karto, nes kartais, po prostatos operacijų skyrus gydymą tarpvietę sutraukiančiais pratimais ar medikamentais, ligoniai šlapimą pradeda sulaikyti. Operacinis gydymas pasiūlomas tik tuomet, jei situacija nepagerėja po pusmečio.

Chirurginis gydymas – įvairus

„Šiuolaikinių chirurginių vyrų šlapimo nelaikymo gydymo būdų taip pat yra įvairių. Esant lengvo ir vidutinio laipsnio šlapimo nelaikymams, mes dažniausiai naudojame minimaliai invazinius reguliuojamuosius balionėlius, paprastus raiščius ir reguliuojamuosius pošlaplinius raiščius, o esant sunkiam šlapimo nnelaikymui – dirbtinius šlapimo pūslės raukus arba sfinkterius“, – pasakojo A.Černiauskienė.

Lietuvoje jau implantuojama ir alternatyva dirbtiniam sfinkteriui – nauja „Atoms“ sistema. Ji yra pranašesnė ir pigesnė už dirbtinį sfinkterį.
„Atoms“ sistema turi dvi dalis: pošlaplinį implantą, prakišamą po šlaple, ir specialų iš titano pagamintą rezervuarą, įkišamą po mašnelės oda. Abiem dalims implantuoti užtenka vieno pjūvio.

Šis implantas gali būti taikomas visiems šlapimo nelaikymo laipsniams, net po spindulinės terapijos, taip pat nesant efekto po kitų atliktų operacijų dėl šlapimo nelaikymo.

Giedrė Balčiūtė, lrytas.lt