Gydytojas urologas – apie 5 minutes trunkantį prostatos vėžio ištyrimą, kuris gali išgelbėti gyvybę
Lapkritis – kovos su prostatos (priešinės liaukos) vėžiu mėnuo. Jį minint kasmet visame pasaulyje rengiama daugybė renginių ir iniciatyvų, kuriais ne tik siekiama išreikšti solidarumą kovojantiems su šia onkologine liga vyrams, bet atkreipti dėmesį į jų sveikatą ir priminti profilaktikos svarbą. Atsižvelgiant į tai, kad vyras iki prostatos vėžio paūmėjimo dažniausiai nejunta jokių simptomų, ankstyvą šios ligos stadiją aptikti leidžia tik reguliari profilaktika. Anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Urologijos centro gydytojo urologo Jurijaus Makevičiaus, per paskutiniuosius keliolika metų Lietuvoje prostatos vėžio rodikliai pagerėjo, tačiau vis dar didelė vyrų dalis į gydytoją kreipiasi per vėlai.
„Kai 1990-iais medicinoje buvo pristatytas PSA – prostatos specifinis antigeno – rodiklis, kuris imtas plačiai naudoti šeimos gydytojų ir urologų, gerokai išaugo dėl prostatos vėžio ištiriamų vyrų skaičius. 2006-iais Lietuvoje pradėta vykdyti nemokama priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa tiriamųjų skaičius dar labiau išaugino. Pirmaisiais prevencinės programos metais šalyje buvo diagnozuota apie 4000 prostatos vėžio atvejų ir dauguma jų buvo pažengusios stadijos, o tai lėmė didelį mirtingumo rodiklį“, – pasakoja J. Makevičius.
Gydytojas priduria, kad vykdoma prevencijos programa, medicinos progresas, žmonių sąmoningumas ir informuotumas tendencijas pakeitė į gerą – dabar per metus nustatoma apie 2500 prostatos vėžio atvejų, pacientų mirtingumas sumažėjęs, o išgyvenamumas – išaugęs. Tačiau to nepakanka, nes beveik pusė diagnozuojamų atvejų – pažengusios stadijos.
Dėl ko išsivysto prostatos vėžys?
J. Makevičiaus teigimu, iki šiol medicinai nėra aišku, kas konkrečiai sukelia prostatos vėžį, tačiau rizika susirgti šia onkologine liga didėja dėl genų mutacijų, vyresnio amžiaus ir paveldimumo, kai šeimoje yra senelių, tėvų ar brolių, sirgusių prostatos vėžiu.
„Yra iškeltų mokslinių hipotezių, kurios prostatos vėžį sieja su etniniu žmonių pasiskirstymu. Atliktų tyrimų rezultatai atskleidė, kad Tolimųjų rytų šalių vyrų sergamumas yra mažesnis, jeigu lyginsime jį su Vakarų šalyse gyvenančiais vyrais. Kai Tolimųjų Rytų šalių piliečiai persikelia į Vakarų šalis ir ten gyvena ilgą laiką, jų tarpe diagnozuojamų prostatos vėžio atvejų skaičius sutampa su fiksuojamais vietiniams gyventojams.
Dėl to kilo mintis, kad šios onkologinės ligos išsivystymui įtakos turi skirtingi šalių gyventojų įpročiai. Mokslinį spėjimą pateikusių autorių nuomone, prostatos vėžį galima būtų sieti su gyvenimo būdo ypatybėmis, fizinio aktyvumo lygiu, nutukimu ir mitybos įpročiais, tačiau tai šiuo metu galutinai nėra patvirtinta“, – pasakoja gydytojas urologas.
Pasaulyje yra atliekami ir kitokio pobūdžio moksliniai tyrimai, kuriais siekiama nagrinėti skirtingą kiekvienos šalies gyventojų genetinį foną. Kol kas aiškaus ryšio tarp tam tikrų genų ir prostatos vėžio išsivystymo mokslininkams aptikti nepavyko, tačiau buvo atskleista, kad genai gali lemti blogesnes išsivysčiusio vėžio gydymo išeitis.
Simptomai – tik pasiekus antrąją stadiją
J. Makevičius sako, kad prostatos vėžys ilgą laiką vystosi tyliai – nesukeldamas jokių simptomų, nes vėžinės ląstelės dauginasi prostatos viduje. Liga apie save praneša tik tada, kai prostata pradeda spausti šlaplės kanalą. Tuo metu vėžys jau būna pasiekęs antrąją stadiją ir atsiranda būdingi simptomai – sunkumas šlapinantis, nepilno pasišlapinimo pojūtis, staigus, dažnas ar naktį atsirandantis noras šlapintis. Kai vėžinės ląstelės išplinta iš prostatos kapsulės į aplinkinius audinius – dažniausiai pasiekus trečią stadiją – iš šlaplės ima bėgti kraujas arba jo priemaišų aptinkama sėkloje, gali kamuoti šlapimo susilaikymo epizodai, kartais ir nelaikymo, kaulų bei pilvo organų skausmai.
„Diagnozavus prostatos vėžį, tikimybę išgyventi urologai skaičiuoja metų atkarpomis. Pavyzdžiui, diagnozavus ankstyvos stadijos vėžį, 5 metų išgyvenamumas lygus 98 proc. Tačiau statistika, fiksuojama tarp žmonių, kuriems diagnozuojamas pažengusios stadijos vėžys su metastazėmis – gerokai prastesnė. Jeigu vyrui diagnozuojamas ketvirtosios stadijos vėžys, tai 5 metų išgyvenamumas siekia 25-40 procentų, o jeigu diagnozuotas vėžys su metastazėmis yra atsparus kastracijai (hormoniniam ar chirurginiam gydymui) – 5 metų išgyvenamumas siekia iki 10 procentų“, – sako „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, gydytojas urologas.
Prostatos vėžio gydymo būdų spektras – itin platus
J. Makevičius sako, kad daliai sergančių prostatos vėžiu skiriamas aktyvus stebėjimas. Šis būdas naudojamas tada, kai yra diagnozuotas kliniškai nereikšmingas, mažo piktybiškumo ir žemos progresyvumo rizikos prostatos vėžys. Tokiu atveju pacientas turi apsilankyti pas urologą kas 3-4 mėnesius, vizito metu kartojami PSA tyrimo rezultatai, atliekamas digitalinis rektalinis tyrimas (priešinės liaukos apčiuopa pirštu per tiesiąją žarną) ir echoskopija. Esant poreikiui, pacientui pakartotinai atliekamas magnetinis rezonansas ir biopsija. Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus paskiriamas kitas vizitas arba pradedamas taikyti aktyvus gydymas.
„Pacientams, kuriems diagnozuojamas kliniškai reikšmingas prostatos vėžys, Lietuvoje yra taikomi visi šiuolaikinės medicinos gydymo būdai: chirurginis, hormoninis, išorinio ar vidinio pobūdžio spindulinė terapija bei chemoterapija. Šiuo metu pasaulyje yra išbandomi ir nauji chirurginiai prostatos vėžio gydymo būdai, pavyzdžiui gydymas ultragarsu su fokusuotomis bangomis. Pasaulyje taikoma krioterapija, kai prostatos vėžys yra užšaldomas ypač žemoje temperatūroje, o atitirpdamas išnyksta, jau pradedama taikyti ir Lietuvoje. Jeigu vėžys su metastazėmis yra išplitęs į kaulus, galima skirti gydymą radioaktyviu izotopu, kuris pagerina gyvenimo kokybę ir išgyvenamumą. Kuo anksčiau diagnozuosime prostatos vėžį, tuo daugiau galėsime jo stabdymui skirtų gydymo būdų taikyti. Tai reiškia, kad galėsime skirti kombinuotą gydymą, pasižymintį aukštu išgyvenamumo ir žemo mirtingumo rodikliu“, – sako Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ urologas J. Makevičius.
Jeigu, prostatos vėžys yra gerokai pažengęs, o pacientas turi gretutinių ligų – serga sunkia širdies liga ar kito pobūdžio susirgimu, vėžiu – gydytojų konsiliumo sprendimu jam skiriamas ne aktyvus, o paliatyvus gydymas. Tai reiškia, kad gydomos tik prostatos vėžio sukeltos komplikacijos, o ne pats vėžys.
5 minutės, galinčios išgelbėti gyvybę
J. Makevičius akcentuoja, kad reguliari prostatos vėžio profilaktika yra vienintelė veiksminga priemonė, leidžianti anksti diagnozuoti ligą, taikyti efektyvų gydymą ir pasiekti gerų rezultatų.
„Pas šeimos gydytoją apsilankiusiam vyrui yra paskiriamas šlapimo ir PSA tyrimas. Būtina atlikti juos abu, nes pacientas gali sirgti besimptome šlapimo takų infekcija, kuri padidina specifinių prostatos antigenų išskyrimą į kraują, o dėl to PSA rodiklis gali būti klaidingai aukštas. Šis rodiklis, kuris Lietuvoje laikomas normalus, kai koncentracija neviršija 3 ng/ml, gali būti klaidingai aukštas ir dėl kitų priežasčių – prostatito, liekamojo šlapimo tūrio, padidėjusios prostatos, po lytinių santykių. Atlikus šlapimo ir PSA tyrimus, pacientas yra siunčiamas pas urologą, kuris įvertina rezultatus ir dėl rizikos susirgti prostatos vėžiu atlieka digitalinį rektalinį tyrimą bei echoskopiją. Šis iki 5 minučių trunkantis prevencinis ištyrimas leidžia anksti įtarti prostatos vėžį, paskirti magnetinį rezonansą ir biopsiją. Tai leidžia nustatyti ankstyvą vėžio diagnozę, taikyti efektyvų gydymą ir išgelbėti žmogaus gyvybę“, – sako Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Urologijos centro gydytojas urologas J. Makevičius.
Urologas akcentuoja, kad visi vyrai nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrai nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu, kartą per dvejus metus turėtų dalyvauti nemokamoje priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. Tačiau apsilankyti pas urologą ir pasitikrinti prevenciškai pirmą kartą dėl prostatos vėžio tikslinga visiems vyrams, sulaukusiems 40 metų, ypač tiems, kurie turi genetinį polinkį susirgti šia onkologine liga.