Gydytojas gastroenterologas įvardijo, kokių simptomų svarbu neignoruoti susidūrus su skrandžio skausmais

Skrandžio skausmas – daugeliui pažįstama būklė, kuria dažniausiai įvardijamas diskomfortas epigastrio srityje – viršutinėje vidurinėje pilvo dalyje, dar vadinamoje „po duobute“. Šį simptomą neretai lydi pykinimas, vėmimas, deginimas už krūtinkaulio ar pilnumo jausmas. Visgi, pasak Kauno „Kardiolitos klinikų“ Gastroenterologijos centro gydytojo gastroenterologo Beno Sakalausko, toks pojūtis nebūtinai signalizuoja apie skrandžio ligas – tai gali būti ir kitų organų susirgimų pasekmė.

„Dažniausiai skrandžio skausmą sukelia nesunkūs negalavimai, tokie kaip skrandžio ar dvylikapirštės žarnos gleivinės uždegimas ar gastroezofaginio refliukso liga (GERL), visgi, jo priežastys gali būti ir gyvybei pavojingos būklės, tokios kaip opaligė ar vėžys“, – pažymi B. Sakalauskas.

Lengvesnius ar stipresnius pilvo skausmų epizodus jaučia daugelis, tačiau dažniau jie vargina tuos, kurie nereguliariai bei netinkamai maitinasi, piktnaudžiauja alkoholiu, rūko, dažnai vartoja nuskausminamuosius ar kitus vaistus.

Nustatyti problemos priežastį galima pagal skausmo vietą

Atsiradus pilvo skausmui, pirmiausia reikėtų įvertinti jo lokalizaciją, plitimą, pobūdį, intensyvumą bei skausmo atsiradimo aplinkybes.

„Jei skausmas atsiranda po valgio, yra deginantis ir kyla už krūtinkaulio – tikėtina, kad jį sukėlė gastroezofaginio refliukso liga. Kai jis atsiranda iškart po valgio, epigastrio srityje – gali būti skrandžio gleivinės uždegimas ar opaligė“, – pasakoja B. Sakalauskas.

Kai išalkus skausmas plinta po dešiniu šonkaulių lanku ar į nugarą – jį sukelti gali dvylikapirštės žarnos uždegimas ar opaligė. Neintensyvaus, banguojančios eigos, ilgai trunkančio skausmo priežastis gali būti funkcinės kilmės.

Be to, dažna skrandžio skausmo priežastis yra Helicobacter Pylori bakterija, neretai padidinanti gastrito, opaligės bei skrandžio vėžio atsiradimo riziką.

Ne tik skrandžio ligų simptomas

Verta atkreipti dėmesį, jog skausmą pilvo srityje gali sukelti ir kitų organų problemos, pavyzdžiui, kasos uždegimas ar tulžies pūslės ligos.

„Kasos ir tulžies pūslės skausmas skiriasi nuo skrandžio skausmo, tačiau retais atvejais irgi gali būti painiojami. Dėl kasos problemų atsiradęs skausmas paprastai kyla viršutinėje pilvo dalyje, yra juosiantis, veržiantis po abiem šonkaulių lankais ir intensyvus. Tulžies pūslės skausmas paprastai būna bukas, kylantis po dešiniu šonkaulių lanku ir plinta į nugarą ar dešinę mentę“, – pažymi gydytojas gastroenterologas.

Svarbu paminėti, kad ūmų skrandžio skausmą gali imituoti ir miokardo infarktas. Taip nutinka, nes tiek skrandį, tiek širdį įnervina tas pats klajoklinis nervas, tad kartais sunku atskirti šių skausmų priežastį. Dėl šios priežasties vyresniems pacientams, turintiems širdies ar kitų gretutinių ligų ir susiduriantiems su pilvo skausmu, padėtų tyrimai, patikslinantys jo atsiradimo priežastį.

Galiausiai ilgai besitęsiantis, varginantis, nors ir neintensyvus, vaistais sunkiai numalšinamas skausmas gali būti sukeltas onkologinės ligos.

Kaip elgtis užklupus pilvo skausmams?

Jei nuolat vargina pilvo skausmai, pirmiausia vertėtų pašalinti galimai juos sukėlusius faktorius – atsisakyti alkoholio, rūkymo bei racionalizuoti nuskausminamųjų vartojimą. Taip pat svarbu valdyti stresą, koreguoti mitybą – valgyti reguliariai, iš lėto, nedideliais kiekiais, atsisakyti aštraus, riebaus, daug angliavandenių turinčio maisto, angliarūgštės prisotintų gėrimų bei kavos. Vertėtų vengti valgyti likus 3–4 val. iki miego bei 1 val. iki intensyvios fizinės veiklos.

„Skrandžio skausmą taip pat galima malšinti medikamentais – rūgštingumą mažinančiais vaistais – protonų siurblio inhibitoriumi ar spazmolitikais. Svarbu prisiminti, kad skausmo epigastrio srityje nereikėtų malšinti nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, nes jie gali paskatinti uždegiminius procesus virškinamajame trakte ir sukelti opaligės paūmėjimą“, – pažymi „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, gydytojas gastroenterologas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad skausmo nereikėtų malšinti liaudiškais gydymo metodais – soda, spiritinėmis užpiltinėmis ar actu. Šie preparatai dirgina virškinamojo trakto gleivinę ir gali paskatinti ligos atsiradimą, net jei ir atrodo, kad skausmą nuramino.

Kokius simptomus pajutus vertėtų susirūpinti?

Pasak B. Sakalausko, užklupus pilvo skausmams, reikėtų įsidėmėti ir neignoruoti tam tikrų „aliarmo“ simptomų:

• stipraus, užsitęsusio skausmo;
• svorio kritimo;
• vėmimo;
• sutrikusio ar skausmingo rijimo;
• tuštinimosi juodomis išmatomis ar krauju;
• pilve apčiuopiamos masės;
• atlikus kraujo tyrimus nustatytos mažakraujystės.

Jei pasireiškia šie požymiai, o skausmas nepraeina, progresuoja, trukdo kasdienei veiklai arba kai skausmai atsirado pirmą kartą gyvenime sulaukus daugiau nei 50 m. amžiaus, padėtų gydytojo konsultacija, kurios metu būtų nustatyta priežastis ir paskirtas gydymas.

Tyrimai, padedantys nustatyti diagnozę

Diagnozuojant virškinamojo trakto ligas, didelę reikšmę turi ligos anamnezės surinkimas bei objektyvi paciento apžiūra.

„Gydytojas, apklausdamas pacientą, išsiaiškina nusiskundimų trukmę, dažnį, pobūdį, intensyvumą, atsiradimo aplinkybes bei kitas savybes. Apžiūros metu vizualiai įvertinama pilvo apimtis, simetrija, odos spalva ir temperatūra, apčiuopiant pilvą dėl galimų darinių bei organų struktūrinių ir dydžio pokyčių galima patikslinti pilvo skausmo šaltinį“, – teigia B. Sakalauskas.

Pilvo skausmo priežasčiai patikslinti gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai – bendras kraujo, uždegiminių kraujo rodiklių, kepenų ir kasos fermentų bei kiti tyrimai. Taip pat viršutinio pilvo aukšto echoskopija – ultragarsinis tyrimas, o esant poreikiui ir kiti radiologiniai tyrimai – pilvo organų kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija.

„Žinoma, jokia pilvo skausmo diagnostika neapsieis be auksinio standarto – endoskopinio skrandžio tyrimo (fibroezofagogastroduodenoskopijos), kurio metu galima įvertinti viršutinio virškinamojo trakto gleivinės būklę, imti gleivinės, polipų, darinių biopsijas ar ištirti dėl H. Pylori bakterijos“, – pažymi gastroenterologas.

Kaip užkirsti kelią skrandžio ligoms?

Gydytojas akcentuoja, kad geriausias gydymas – prevencija, todėl pacientams svarbu atsisakyti žalingų įpročių ir laikytis anksčiau minėtų sveikos gyvensenos taisyklių.

„Taip pat tikslinga pasitikrinti dėl H. Pylori bakterijos, o jai esant gydyti – taip bus sumažinta rizika sirgti skrandžio ligomis“, – akcentuoja gydytojas gastroenterologas B. Sakalauskas.

Galiausiai pajutus pilvo negalavimus svarbu jų neignoruoti ir neužsiimti savigyda – tokiais atvejais padeda gydytojo konsultacija ir laiku paskirtas gydymas.