Gydytoja gastroenterologė įspėja: apie storosios žarnos vėžį signalizuoja du simptomai
Storosios žarnos vėžys – liga, kuria sergantys asmenys dažnai nė neįtaria turintys kokių nors sveikatos sutrikimų. Ypač sudėtinga tai, jog neretai ši liga yra diagnozuojama jau pažengusi, kai gydymo galimybės tampa ribotos. Visgi, svarbu nepamiršti, kad tam tikri veiksmai padeda sumažinti šio onkologinio susirgimo grėsmę, o susirgus išvengti skaudžios baigties. Plačiau apie storosios žarnos vėžį ir tyrimus, leidžiančius pastebėti jį laiku, pasakoja Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Gastroenterologijos centro gydytoja gastroenterologė Laura Pinigė.
„Storosios žarnos vėžys yra viena iš 5 dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų Lietuvoje. Kasmet mūsų šalyje užregistruojama apie 1400 naujų šios ligos atvejų, o nuo jos miršta daugiau kaip 800 žmonių per metus“, – apie negailestingą statistiką pasakoja „Kardiolitos klinikų“ gydytoja gastroenterologė.
Ligos pradžia – beveik nepastebima
Itin didelį šio onkologinio susirgimo pavojų kelią tai, kad storosios žarnos vėžys vystosi iš lėto ir pradinėse stadijose yra beveik nepastebimas.
„Storosios žarnos vėžiu serga tiek vyrai, tiek moterys, ir dažniau jis diagnozuojamas vyresnio amžiaus pacientams. Ligos eiga prasideda, kai mutuoja žarnyno ląstelė, kuri ima nevaldomai dalintis – tokiu būdu formuojasi polipas, iš kurio per 10 ar daugiau metų ir išsivysto vėžys“, – pažymi L. Pinigė.
Tam tikrais atvejais šis onkologinis susirgimas gali sukelti įvairių nespecifinių negalavimų: bendrą silpnumą, pilvo skausmus ar pūtimą, kūno masės sumažėjimą bei apetito stoką. Visgi yra du pagrindiniai simptomai, į kuriuos itin svarbu atkreipti dėmesį.
„Tuštinimosi pokyčiai ir kraujas išmatose yra pagrindiniai storosios žarnos vėžio požymiai. Ypatingai svarbu jų neignoruoti, kai šie negalavimai užsitęsia kelias savaites, nors mityba ar gyvenimo būdas iš esmės nekito“, – pabrėžia gydytoja gastroenterologė.
Tiesa, kraujas išmatose gali signalizuoti ir apie kitas sveikatos problemas, pavyzdžiui, hemorojų, įplėšą, divertikulus (mažas storosios žarnos gleivinės išvaržas), uždegimines žarnyno ligas ar angiodisplazijas, tačiau bet kokiu atveju šį simptomą verta aptarti su savo gydytoju.
Storosios žarnos vėžio grėsmę didina tam tikri veiksniai
Pasak L. Pinigės, šios ligos riziką gali padidinti įvairūs veiksniai ir nors ne visus juos galima kontroliuoti, tačiau tam tikrais atvejais naudinga daugiau dėmesio skirti sveikatos patikrai.
Pavyzdžiui, atlikti išmatų tyrimus naudinga visiems asmenims nuo 50 m., kadangi, kaip minėta anksčiau, vyresniame amžiuje ši onkologinė liga nustatoma dažniau. Taip pat vertėtų nepamiršti genetinio polinkio įtakos ir jei giminėje yra pasitaikiusių storosios žarnos vėžio atvejų, tyrimus atlikti apie 10 m. anksčiau. Pasitikrinti naudinga ir pacientams, sergantiems uždegiminėmis žarnyno ligomis, tokiomis kaip opinis kolitas ir Krono liga.
Storosios žarnos vėžio riziką didina ir tokie veiksniai kaip netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas, diabetas, nutukimas ar žalingi įpročiai, kurie gali būti kontroliuojami.
„Sumažinti storosios žarnos vėžio grėsmę galima palaikant normalų kūno svorį, reguliariai mankštinantis, vartojant daugiau skaidulų: vaisių, daržovių, nesmulkintų grūdų, ribojant sočiųjų riebalų ir raudonos mėsos vartojimą, saikingai vartojant alkoholį bei atsisakius rūkymo“, – atkreipia dėmesį „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, gydytoja gastroenterologė.
Efektyviausias būdas užkirsti kelią ligai – prevencija
Akivaizdu, kad kuo anksčiau diagnozuojama liga, tuo gydymas yra efektingesnis. Bet kuris asmuo, besirūpinantis savo sveikata, gali pasidaryti tyrimus, kurie parodo, ar žmogus neserga šia liga. Tokius tyrimus atlikti nukreipia šeimos gydytojas.
„Lietuvoje yra vykdoma iš valstybės lėšų finansuojama prevencinė Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta vyrams bei moterims nuo 50 iki 74 metų (imtinai). Pagal ją, žmogui vieną kartą per 2 metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas. Norint dalyvauti šioje programoje, tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris suteiks daugiau informacijos ir nukreips reikalingiems tyrimams“, – primena L. Pinigė.
Slapto kraujavimo testas (iFOBT testas) atliekamas tiriant išmatas iš storosios žarnos. Verta pažymėti, kad prieš jį svarbu pasiruošti – iki tyrimo likus 3–4 dienoms nevalgyti raudonos mėsos bei 2 dienas nevartoti geležies preparatų. Esant vidurių užkietėjimui, kraujuojančiam hemorojui ar menstruacijoms – tyrimą reikėtų atidėti kelioms dienoms.
Jei šis testas teigiamas, yra skiriamas gydytojo gastroenterologo arba pilvo chirurgo atliekamas kolonoskopijos tyrimas, kurio metu apžiūrima storoji žarna ir, jei reikalinga, paimama biopsija bei pašalinami polipai.