Balandis – metas „švarinti“ organizmą

Įsibėgėjęs pavasaris signalizuoja – laikas skirti daugiau dėmesio ne tik mus supančiai aplinkai tvarkyti, bet ir savo organizmui „švarinti“. Vienas pirmųjų žingsnių turėtų būti cholesterolio kiekio kraujyje normalizavimas. Vertėtų prisiminti, kad per didelis cholesterolio kiekis yra vienas iš rizikos veiksnių susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Medikai nerimauja, kad didžioji dalis lietuvių vis dar nesirūpina savo cholesteroliu. Šiandien apie cholesterolį kalbamės su Kauno „Kardiolitos klinikų“ šeimos klinikos gydytoju Alfonsu Paliuliu.

Kas yra cholesterolis?

Cholesterolis – tai gyvūnų audinių steroidinis alkoholis (C27H45OH). Šis hormoninis alkoholis ne tik yra sintetinamas mūsų kepenyse, bet ir patenka į organizmą su maistu.

Papasakokite apie „gerąjį“ ir „blogąjį“ cholesterolį.

Cholesterolis yra netirpus vandenyje, todėl krauju jį perneša baltymai. Kraujo plazmoje cholesterolis ir trigliceridai, surišti su baltymais, suformuoja lipoproteinus. Pagal pernešančius lipoproteinus cholesterolis skirstomas į dvi rūšis: mažo ir didelio tankio lipoproteinų cholesterolį. Vadinamasis „blogasis“ mažo tankio lipoproteinų cholesterolis (MTL cholesterolis) įsiskverbia į kraujagyslių sieneles, ten yra oksiduojamas ir skatina aterosklerozės vystymąsi. Šio cholesterolio kraujyje neturi būti per daug.

„Gerasis“ didelio tankio lipoproteinų cholesterolis (DTL cholesterolis) padeda organizmui mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje – jį suriša, nuneša į kepenis ir pašalina su tulžimi per žarnyną. „Gerojo“ cholesterolio kraujyje neturi trūkti. Trečia kraujo lipidų rūšis yra trigliceridai. Šie lipidai yra „blogi“, nes skatina aterosklerozės vystymąsi, didina nutukimo riziką. „Gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio bei trigliceridų saikingi kiekiai turi būti sveiko žmogaus kraujyje bei ląstelėse. Organizmui jų reikia kaip statybinės, energinės medžiagos. Tačiau padidėjus šių lipidų kiekiui, atsiranda rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Kokie yra padidėjusio ir sumažėjusio cholesterolio simptomai?

Cholesterolio perteklius gali pabloginti kraujo tekėjimo kraujagyslėmis ypatybes, kraujas tampa tirštesnis, klampesnis, tačiau žmogus nieko nejaučia ir tik retais atvejais jį ima varginti galvos skausmai, svaigimas, pradeda šalti rankos ir kojos, kamuoja bendras silpnumas. Pacientai, kurių cholesterolis yra sumažėjęs, skundžiasi nuovargiu, silpnumu, sausa oda, sumažėjusiu lytiniu aktyvumu, susilpnėjusia protine galia.

Kokios yra pagrindinės padidėjusio cholesterolio priežastys?

Cholesterolio kiekis kraujyje priklauso nuo įvairių priežasčių. Cholesterolio padidėjimą, dar kitaip vadinamą dislipidemija, dažniausiai lemia suaktyvėjusi cholesterolio gamyba ląstelėse ir sumažėjęs jo suvartojimas. Dar viena svarbi priežastis – neracionali mityba. Galima sakyti, kad cepelinų su spirgučiais poreikis lietuviams perduodamas iš kartos į kartą. Mes, kaip ir mūsų tėvai ar seneliai, mėgstame sočiai pavalgyti. Skirtumas tas, kad protėviams teko sunkiai dirbti laukuose, o dabar dauguma dirbame sėdimus darbus biuruose ir visur keliaujame automobiliais. Organizmas nesunaudoja visų gaunamų medžiagų, todėl gana dažnai atsiranda antsvoris ir padidėja cholesterolio kiekis kraujyje.

Cholesterolio padidėjimą lemia ir genetika. Šeimyninės pirminės dislipidemijos yra pačios sunkiausios, nes riebalų kraujyje būna labai daug. Ligos priežastis – iš vieno arba abiejų tėvų paveldėtas pakitęs genas. Kai kurios dislipidemijos pasireiškia vaikystėje, kitos – apie 30-uosius gyvenimo metus. Dažnai pirmasis požymis – gelsvi mazgeliai po oda (ksantomos). Tai – cholesterolio sankaupos, kurios gali atsirasti visur: aplink akis (ksanteliazmos), ant sėdmenų, alkūnių, kelių, nugaros, ties sausgyslėmis ir kitose kūno vietose. Neretai lipidų sutrikimai būdingi ir artimiausiems giminaičiams. Šeimyninės dislipidemijos gali sukelti ankstyvą koronarinę širdies ligą, staigią ankstyvą mirtį.

Antrinės dislipidemijos, kurių metu būna padidėjęs „blogasis“ cholesterolis ir padaugėję trigliceridų, o „gerasis“ cholesterolis sumažėjęs, nustatomos sergant tokiomis ligomis kaip diabetas, skydliaukės funkcijos nepakankamumas, inkstų nepakankamumas, kepenų cirozė. Antrinę dislipidemiją gali sukelti ir gausus alkoholio ar kai kurių vaistų vartojimas.

O dėl ko cholesterolio sumažėja?

Cholesterolio sumažėjimas labai retas sutrikimas. Dažniausiai jis nustatomas vegetarams, veganams ar sergantiems onkologinėmis ligomis žmonėms. 

Kuo gresia per didelis cholesterolio kiekis kraujyje?

Laikui bėgant kraujagyslių sienelėse gali susidaryti cholesterolio sankaupos. Labiausiai skatinantis aterosklerozę yra „blogasis“ cholesterolis. Visų pirma jis pažeidžia kraujagyslės vidinį sluoksnį – endotelį ir jis tampa pralaidus. „Blogasis“ cholesterolis, patekęs po endoteliu, oksiduojamas ir „suryjamas“ ląstelių monocitų-makrofagų, iš kurių susidaro putotos ląstelės. Vėliau ląstelės suyra, iš jų atsipalaiduoja laisvas cholesterolis. Lipidų „prisiriję“ monocitai-makrofagai ir cholesterolis sudaro aterosklerozinės plokštelės pagrindą. Vėliau prisijungia kraujagyslės lygiųjų raumenų ląstelės, jungiamasis audinys, plokštelė didėja ir išsikiša į spindį, susiaurindama kraujagyslę.

Svarbu tai, kad aterosklerozė ilgą laiką gali nesukelti jokių skundų. Kartais apie ligą žmogus sužino tik ištikus širdies infarktui, smegenų insultui ar diagnozavus koronarinę širdies ligą. Todėl kiekvienas suaugęs žmogus turėtų žinoti savo MTL ir DTL cholesterolio bei trigliceridų kiekį kraujyje. Būtinai turi tikrintis vyrai nuo 40 metų ir moterys nuo 50 metų, nes nuo tokio amžiaus didėja širdies ir kraujotakos ligų rizika.

Ką patartina valgyti, norint sureguliuoti cholesterolio lygį?

Svarbiausia suprasti, kad reikia kompleksiškai keisti mitybą ir nereikėtų tikėtis, kad tik valgant vieną ar nevalgant kito produkto situacija pasikeis. Mažinkite riebių mėsos ir pieno produktų kiekį racione. Stenkitės atsisakyti dešros, nes joje gali būti iki 80 % riebalų. Kasdieniame racione turėtų būti nesočiųjų riebalų, kuriuose ypač gausu omega-3 riebalų rūgščių. Jų galima gauti iš riebių žuvų: silkių, skumbrių ir lašišų. Svarbu, kad žuvis nebūtų termiškai apdorota, nes aukšta temperatūra suardo omega-3. Augalinių omega-3 riebalų rūgščių yra šalavijų sėklose, linų sėmenyse ir linų sėmenų aliejuje. Valgykite kuo daugiau šviežių daržovių ir vaisių, kuriuose gausu maistinių skaidulų, naudingų ne tik kraujagyslėms, bet ir visam organizmui.

Kokių yra padidėjusio ir sumažėjusio cholesterolio natūralių gydymo būdų?

Mano manymu, reikia keisti gyvenimo būdą. Būkite fiziškai aktyvūs: reguliariai sportuokite, važinėkite dviračiu, eikite pasivaikščioti. Subalansuokite mitybą. Maiste turi būti kuo daugiau augalinių aliejų, riebių žuvų, daržovių. Džiaukitės šia diena, mąstykite pozityviai, venkite streso, stenkitės palaikyti darbo ir poilsio režimų pusiausvyrą.

Esant rimtam sveikatos sutrikimui, vien pakeisti gyvenimo būdą nepakaks. Pats efektyviausias padidėjusio cholesterolio lygio gydymas vaistais – statinų terapija. Iš nemedikamentinių preparatų norėčiau išskirti omega-3 riebalų rūgštis, Kinijos ryžių raudonųjų mielių ekstraktą. Kiekvieno paciento atvejis individualus, todėl gydymą visais atvejais skiria gydytojas.