Aspergerio sindromas: kas tai, kaip pasireiškia ir šiuolaikinis požiūris

Aspergerio sindromas dažniausiai siejamas su savitu bendravimo būdu, stipresniu rutinos poreikiu, jautrumu aplinkai, sunkumu prisitaikyti prie pokyčių ir giliu susidomėjimu tam tikromis temomis. Šiandien medicinoje jis suprantamas kaip autizmo spektro dalis. Tai reiškia, kad požymiai kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingai – vieniems jie mažiau veikia kasdienį gyvenimą, kitiems gali kelti ryškesnių bendravimo, mokymosi, darbo ar emocinės būsenos sunkumų.

Aspergerio sindromas - kaip jį suprasti?

Aspergerio sindromas ilgą laiką buvo vartojamas apibūdinti žmonėms, kuriems būdingi autizmo spektro bruožai, bet nėra ryškaus kalbos ar intelekto raidos sutrikimo. Šiuolaikinėje diagnostikoje dažniau vartojama platesnė sąvoka – autizmo spektro sutrikimas. Į ją įtraukiami ir tie atvejai, kurie anksčiau galėjo būti vadinami Aspergerio sindromu [1].

Autizmo spektro sutrikimas yra neurologinis raidos sutrikimas. Jis susijęs su socialinės komunikacijos, bendravimo, elgesio lankstumo ir jutiminio informacijos apdorojimo ypatumais. ICD-11 klasifikacijoje autizmo spektro sutrikimas priskiriamas neurovystymosi sutrikimų grupei [2].

Autizmo spektro raiška labai skiriasi. Vienam žmogui reikia daugiau kasdienės pagalbos, kitas gali mokytis, dirbti, kurti santykius, tačiau vis tiek patirti socialinį nuovargį, nerimą, jautrumą aplinkai ar sunkumų neaiškiose situacijose. Sklandi kalba, geri mokymosi rezultatai ar savarankiškumas savaime nereiškia, kad žmogui nereikia palaikymo.

Anksčiau Aspergerio sindromas kartais buvo siejamas su vadinamuoju aukštesnio funkcionavimo autizmu. Ši sąvoka šiandien vartojama atsargiai, nes ji ne visada parodo, kiek pastangų žmogui kainuoja prisitaikymas kasdienėje aplinkoje.

Kaip pasireiškia Aspergerio sindromas: požymiai ir simptomai

Aspergerio sindromo simptomai dažniausiai susiję su dviem pagrindinėmis sritimis: socialiniu bendravimu ir pasikartojančiais elgesio, interesų ar kasdienės rutinos ypatumais. Šios sritys atitinka autizmo spektro sutrikimo diagnostikos kriterijus, tačiau kiekvieno žmogaus požymių intensyvumas ir poveikis kasdieniam gyvenimui gali skirtis [1]. Todėl Aspergerio sindromo požymiai vertinami ne atskirai, o kaip visuma – vienas požymis dar nereiškia autizmo spektro sutrikimo.

Galimi požymiai:

• sunkumas suprasti nerašytas socialines taisykles; 
• pažodinis kalbos supratimas; 
• sunkumas atpažinti ironiją, užuominas ar dviprasmybes; 
• kitoks nei įprasta akių kontaktas ar neverbalinis bendravimas; 
• labai stiprus susidomėjimas tam tikromis temomis; 
• stiprus aiškios dienotvarkės ir nuspėjamumo poreikis; 
• jautrumas garsams, šviesai, kvapams, prisilietimams ar tekstūroms; 
• sunkumas pereiti nuo vienos veiklos prie kitos; 
• emocinis ar fizinis išsekimas po socialinių situacijų. 

Autizmas gali atsiskleisti ne tik per sunkumus. Kai kuriems žmonėms būdingas gebėjimas ilgai išlaikyti dėmesį, pastebėti detales, tiksliai analizuoti informaciją ar giliai domėtis pasirinkta sritimi. Vis dėlto šios stiprybės nepanaikina sunkumų, ypač kai aplinka yra triukšminga, nenuspėjama ar socialiai intensyvi.

Panašūs požymiai ne visada reiškia autizmo spektro sutrikimą. Socialiniai sunkumai, jautrumas aplinkai ar stiprus kontrolės poreikis taip pat gali būti susiję su nerimu, dėmesio aktyvumo sutrikimu, traumine patirtimi, depresija ar kitomis būklėmis. Todėl vertinant svarbus ne vienas simptomas, o platesnis žmogaus raidos, elgesio, savijautos ir kasdienio funkcionavimo vaizdas.

Aspergerio sindromas vaikui: pirmieji ženklai

Aspergerio sindromas vaikui dažnai pastebimas darželyje ar mokykloje, kai atsiranda daugiau bendravimo, grupinių veiklų, taisyklių ir netikėtų situacijų. Vaikas gali norėti bendrauti, tačiau jam gali būti sunku suprasti, kaip pradėti pokalbį, įsitraukti į žaidimą ar atpažinti kitų vaikų emocijas.

Tėvai ar pedagogai kartais pastebi, kad vaikas daug kalba apie vieną mėgstamą temą, gerai įsimena faktus, mėgsta aiškią tvarką, jautriai reaguoja į triukšmą ar planų pasikeitimą. Kai kuriems vaikams sunku suprasti, kodėl kiti nenori žaisti pagal tas pačias taisykles arba kodėl pokalbyje reikia keisti temą.

Vaikystėje taip pat gali išryškėti sunkumas pereiti nuo vienos veiklos prie kitos, stiprios reakcijos į netikėtus pokyčius, jautrumas garsams, drabužių tekstūroms ar maisto konsistencijai. Autizmo spektro sutrikimai vaikystėje gali būti klaidingai painiojami su netinkamu auklėjimu, vaiko užsispyrimu ar tėvų klaidomis. Iš tiesų šie ypatumai susiję su nervų sistemos raida ir tuo, kaip vaikas priima, apdoroja bei supranta informaciją.

Aspergerio sindromas suaugusiems: kaip jis atrodo?

Aspergerio sindromas suaugusiems kartais atpažįstamas tik po daugelio metų. Taip nutinka todėl, kad dalis žmonių išmoksta prisitaikyti prie socialinių situacijų: 

• stebi kitų reakcijas ir iš anksto apgalvoja pokalbius;
• sąmoningai palaiko akių kontaktą;
• slepia jautrumą garsams, šviesai ar prisilietimams. 

Išoriškai tai gali atrodyti kaip įprastas bendravimas, tačiau pačiam žmogui toks prisitaikymas dažnai reikalauja daug pastangų.

Suaugusiesiems autizmo spektro bruožai kartais išryškėja ne per akivaizdžius bendravimo sunkumus, o per nuolatinį socialinį nuovargį, nerimą, perdegimą, sunkumus artimuose santykiuose ar darbe. Žmogus gali ilgai manyti, kad jam tiesiog sunkiau prisitaikyti, nors iš tiesų dalis sunkumų susiję su kitokiu socialinės informacijos, pokyčių ar jutiminių dirgiklių apdorojimu.

Aspergerio sindromas moterims ir mergaitėms gali būti pastebimas vėliau, nes jų autizmo spektro bruožai dažniau maskuojami arba klaidingai siejami su drovumu, nerimu, perfekcionizmu ar emociniu jautrumu. Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad mergaitės ir moterys dažniau naudoja kompensacines strategijas, todėl jų sunkumai ilgiau lieka nepastebėti [3].

Kaip diagnozuojamas Aspergerio sindromas?

Aspergerio sindromas diagnostika nėra paremta vienu paprastu tyrimu. Vertinant autizmo spektro bruožus, svarbu suprasti ne tik atskirus simptomus, bet ir platesnį žmogaus raidos, bendravimo, elgesio bei kasdienio funkcionavimo vaizdą.

Vaikų atveju daug dėmesio skiriama ankstyvajai raidai, kalbos ir bendravimo ypatumams, žaidimui, santykiams su bendraamžiais, reakcijų į pokyčius stebėjimui ir jutiminiam jautrumui. 

Suaugusiesiems vertinama, kaip žmogus bendrauja, prisitaiko socialinėse situacijose, reaguoja į pokyčius, patiria nerimą, nuovargį ar sunkumus darbe bei santykiuose.

Specialistų vertinimas padeda atskirti autizmo spektro bruožus nuo kitų būklių, kurios gali pasireikšti panašiai – socialinio nerimo, dėmesio aktyvumo sutrikimo, obsesinio-kompulsinio sutrikimo, trauminių patirčių, depresijos ar kitų psichikos sveikatos sunkumų. Todėl svarbus ne vienas požymis, o jų visuma ir poveikis kasdieniam gyvenimui.

Kai klausimų kelia vaiko raida, bendravimas, mokymasis ar emocinė savijauta, išsamesnį vaizdą gali padėti susidaryti vaikų raidos specialistų atliekamas autizmo spektro bruožų vertinimas (CARS). 

Suaugusiesiems, kurie patiria nerimą, socialinį nuovargį, santykių ar kasdienio prisitaikymo sunkumų, daugiau aiškumo gali suteikti medicinos psichologo konsultacija arba psichiatro konsultacija.

Šiuolaikinis požiūris: ne liga, o kitoks mąstymo būdas

Šiuolaikinėje praktikoje autizmo spektras vertinamas pagal tai, kaip žmogus jaučiasi, bendrauja, mokosi, dirba ir kokios pagalbos jam reikia. Neurodiversiškumo samprata pabrėžia, kad žmonių nervų sistema ir informacijos apdorojimas gali skirtis. Neurotipinis žmogus socialinius signalus dažnai supranta intuityviai, o neurodivergentiškas žmogus juos gali mokytis atpažinti sąmoningai.

Autizmo spektras gali būti susijęs su sunkumais, bet kartu atsiskleisti per stiprybes: dėmesį detalėms, gilų domėjimąsi konkrečia sritimi, loginį mąstymą, tikslumą, sąžiningumą, kūrybiškus sprendimus. Teigiamas požiūris neturėtų užgožti realių iššūkių. Net gerai besimokantis, dirbantis ar socialiai prisitaikęs žmogus gali patirti nuovargį, nerimą ar sensorinę perkrovą.

Daugeliui žmonių padeda ne spaudimas „prisitaikyti“, o aiškesnė, ramesnė ir labiau nuspėjama aplinka.

Pagalba ir palaikymas: ką galima padaryti?

Pagalba priklauso nuo žmogaus amžiaus, sunkumų pobūdžio ir kasdienio funkcionavimo. Vaikams gali būti naudinga raidos specialistų, medicinos psichologo, ergoterapeuto, logopedo ar specialiojo pedagogo pagalba. Suaugusiesiems gali būti aktualus psichologinis konsultavimas, emocijų reguliavimo įgūdžių stiprinimas, nerimo ar perdegimo valdymas, darbo aplinkos pritaikymas.

NICE gairėse pabrėžiama, kad suaugusiųjų autizmo vertinimas ir pagalba turėtų apimti kasdienio gyvenimo, psichikos sveikatos, socialinio funkcionavimo bei individualių poreikių įvertinimą [4].

Praktikoje palaikymas gali apimti:

• aiškesnę dienotvarkę ir nuspėjamą rutiną; 
• sensorinių dirgiklių mažinimą; 
• socialinių situacijų aptarimą ir pasiruošimą joms; 
• emocijų atpažinimo ir reguliavimo įgūdžių lavinimą; 
• mokymosi ar darbo aplinkos pritaikymą; 
• artimųjų edukaciją apie autizmo spektro ypatumus. 

Pagalbos tikslas nėra pakeisti žmogaus asmenybę. Svarbiau suprasti jo veikimo būdą ir kurti sąlygas saugesniam, ramesniam, savarankiškesniam funkcionavimui.

DUK

Kaip diagnozuojamas Aspergerio sindromas Lietuvoje?

Aspergerio sindromas šiandien dažniausiai vertinamas kaip autizmo spektro sutrikimo dalis. Diagnozei svarbi raidos istorija, bendravimo ypatumai, elgesio lankstumas, jutiminis jautrumas ir kasdienio funkcionavimo sunkumai. Vertinimą gali atlikti psichikos sveikatos, vaikų raidos ar klinikinės psichologijos specialistai.

Kaip atpažinti, kad vaikui ar suaugusiam yra autizmas?

Autizmo spektro bruožus gali rodyti ilgalaikiai bendravimo sunkumai, stiprus rutinos poreikis, jautrumas garsams, šviesai ar prisilietimams, sunkumas prisitaikyti prie pokyčių ir labai stiprus susidomėjimas tam tikromis temomis. Svarbu ne vienas požymis, o jų visuma ir tai, kiek jie veikia kasdienį gyvenimą.

Ar galima nustatyti Aspergerio sindromą suaugus?

Taip, autizmo spektro sutrikimas gali būti nustatomas ir suaugus. Dalis žmonių ilgą laiką prisitaiko prie socialinių situacijų ir maskuoja sunkumus, todėl vertinimo poreikis atsiranda tik patyrus nerimą, perdegimą, santykių ar darbo sunkumų.

Pas kurį specialistą geriausia kreiptis įtariant Aspergerio sindromą?

Vaikams dažniausiai reikalingas vaikų raidos specialistų arba vaikų ir paauglių psichiatro vertinimas. Suaugusiesiems gali būti naudinga gydytojo psichiatro konsultacija, ypač jei kartu pasireiškia nerimas, perdegimas, miego sutrikimai ar kiti psichikos sveikatos sunkumai. Medicinos psichologas arba klinikinis psichologas gali atlikti išsamesnį psichologinį vertinimą ir padėti įvertinti pažintinius, emocinius bei elgesio ypatumus. Kai kuriais atvejais naudojami standartizuoti metodai, pavyzdžiui, ADOS-2, ADI-R, CARS-2 ar AQ-10, tačiau galutinė išvada remiasi ne vienu testu, o visu klinikiniu vaizdu.

Literatūra ir šaltiniai

[1] American Psychiatric Association. Autism Spectrum Disorder – DSM-5 Changes. 2013.
[2] World Health Organization. ICD-11: International Classification of Diseases 11th Revision. 2024.
[3] Bargiela S., Steward R., Mandy W. The Experiences of Late-diagnosed Women with Autism Spectrum Conditions: An Investigation of the Female Autism Phenotype. Journal of Autism and Developmental Disorders. 2016.
[4] National Institute for Health and Care Excellence. Autism spectrum disorder in adults: diagnosis and management. Clinical guideline CG142. 2021.