Ar užsitęsęs liūdesys gali signalizuoti apie depresiją?

Įsibėgėjus žiemos sezonui, dalį žmonių apniunka liūdesys ir nerimas. Priežasčių tam yra daug – gauname mažai saulės šviesos, šventės ir atostogos jau praeityje, daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose ir rečiau užsiimame aktyvia fizine veikla, tad ne veltui trečiasis sausio pirmadienis yra vadinamas liūdniausia metuose diena (angl. Blue Monday). Kaip suprasti, kad kamuojančios neigiamos ir niūrios nuotaikos nėra sukeltos tik tamsiojo metų periodo, o signalizuoja apie kur kas rimtesnę problemą – depresiją, pasakoja Klaipėdos „InMedica“ gydytoja psichiatrė Jolita Sabaliauskienė.

Depresija visame pasaulyje serga apie 250-300 milijonų žmonių, o Lietuvoje – 5,6 proc. šalies gyventojų. Pagal sergamumą šia liga Lietuva užima 10 vietą pasaulyje, o diagnozuojamų atvejų skaičius nuolat auga – tai ypač pastebima tebesitęsiančios koronaviruso pandemijos metu.

„Remiantis naujausiais duomenimis, net apie 20 proc. asmenų, persirgusių COVID-19 infekcija, per 90 dienų diagnozuojama psichikos sutrikimų, tarp kurių – depresija ir kiti nerimo bei nemigos sutrikimai, atsiradę naujai, ar paūmėjus jau buvusiai ligai“, – teigia „InMedica“ psichiatrė J. Sabaliauskienė.

SUNKU PASTEBĖTI PIRMUOSIUS SIMPTOMUS

Gydytoja pastebi, kad prasidedančios depresijos simptomus išties nesunku sumaišyti su įprastu liūdesiu ar nuovargiu. Šie gali būti labai įvairūs – nuo prastos nuotaikos iki fiziologinių pokyčių ir skausmų.

„Depresija yra psichikos sveikatos sutrikimas, kai asmuo kenčia dėl liūdnos nuotaikos, sumažėjusių interesų ir pasitenkinimo, energijos trūkumo bei padidėjusio nuovargio, nedidelio aktyvumo, sulėtėjusio mąstymo ir judesių. Sergantiems depresija žmonėms būdinga susilpnėjusi dėmesio koncentracija, sumažėjęs pasitikėjimas, kaltės, bevertiškumo jausmas, niūrus ir pesimistinis ateities įsivaizdavimas, sutrikęs miegas, sumažėjęs apetitas, svorio pokyčiai, gali pasireikšti įvairūs kūno skausmų simptomai, sutrikti vidaus organų veikla“, – depresiją išduodančius simptomus vardija J. Sabaliauskienė.

Ilgai trunkantį nuotaikos pablogėjimą gali lemti ir saulės šviesos trūkumas, nes organizme sumažėja melatonino hormono, atsakingo už laimės jausmą. Šis hormonas ne tik palaiko gerą nuotaiką, bet atlieka ir kitas svarbias funkcijas: reguliuoja nakties miegą, padeda valdyti stresą, palaiko aktyvumą, todėl jo trūkumas gali smarkiai paveikti žmogaus kasdienybę.

Gydytojos teigimu, išoriniai faktoriai, tokie kaip saulės šviesos trūkumas ar pasibaigęs intensyvus šventinis laikotarpis, yra tarsi jungiklis, paleidžiantis susirgimo mechanizmą. Todėl nuo sezoninės depresijos kenčiantiems žmonėms reikia profilaktikos ir gydymo. Kitaip kyla pavojus, kad liguista būsena peraugs į sunkią lėtinę formą.

KAIP GALITE PADĖTI SAU?

„Jaučiant vis dažniau aplankančias niūrias nuotaikas, daugiau dėmesio skirkite gyvenimo būdo pokyčiams – sveikiau maitinkitės, daugiau judėkite, turėkite reguliarų miego ritmą ir jo laikykitės. Kuo daugiau bendraukite su artimaisiais, nebijokite išsikalbėti, užsiimkite mėgstama veikla, palaikykite nuolatinę dienotvarkę. Tačiau jeigu ligos simptomai rimti, trukdantys įprastai funkcionuoti kasdieninėje veikloje, dirbti, bendrauti, vertėtų pasikonsultuoti su psichologu ar psichiatru, kad specialistai įvertinę jūsų būklę, paskirtų tikslingą kompleksinį gydymą psichoterapija ar, prireikus, medikamentais“, – teigia psichiatrė J. Sabaliauskienė.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimai rodo, kad net iki 50 proc. pacientų, susiduriančių su depresija ar kitomis nerimo būsenomis, lieka negydyti, nes žmonės vengia kreiptis į gydytojus. „InMedica“ gydytoja psichiatrė atkreipia dėmesį, jog esant sunkiai depresijai, pats žmogus sau mažai kuo gali padėti, padidėja savižudybės rizika, todėl skubiai reikalingas kompleksinis gydymas. Tokiais atvejais svarbu, kad įsitrauktų ir artimieji, šeimos gydytojas, kurie nukreiptų pacientą pas specialistą.

J. Sabaliauskienė prašo neskubėti diagnozės nusistatyti patiems, tačiau pataria stebėti savo jausmus.